Gegužės 17 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinė sąjunga sušaukė susirinkimą, kuriame buvo aptartos humanitarinių mokslinių institutų darbuotojams svarbūs klausimai ir priimta rezoliucija.
Rezoliucijoje teigiama, kad valdančiosios institucijos nesiima jokių priemonių spręsti įsisenėjusių mokslo finansavimo bėdų:
„Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra vienas iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o šį prioritetą įgyvendinantys Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas vykdo strateginės reikšmės veiklą. Nepaisant to, humanitarinių mokslinių institutų darbuotojai šiandien yra tapę vienais mažiausiai uždirbančių darbo rinkos dalyvių. Pavyzdžiui, vidutinis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininko atlyginimas šiuo metu yra 20 proc. mažesnis už vidutinį atlyginimą Lietuvoje. Švietimo ir mokslo finansavimo politika Lietuvoje yra nenuosekli ir nesubalansuota. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus palaipsniui didinti mokytojų atlyginimai šiuo metu ženkliai viršija ekonominės krizės metais sumažintą ir iki šiol neatstatytą mokslininkų darbo užmokestį; 2015 m. padidinus doktoranto stipendiją, mokslininkų atlyginimai neaugo, todėl šiuo metu jaunesniojo mokslo darbuotojo alga yra mažesnė net už doktoranto stipendiją.
Nepakankamas mokslo finansavimas skatina mokslininkų emigraciją, demotyvuoja jaunus, gabius žmones rinktis mokslininko karjerą, todėl sensta mokslininkų bendruomenė, silpsta mokslinis šalies potencialas, daroma žala visai švietimo ir mokslo sistemai.
Humanitarinių mokslinių institutų finansavimas tiesiogiai priklauso nuo jų mokslinės produkcijos vertinimo metodikos. Šiuo metu galiojanti metodika neatitinka humanitarinių mokslų specifikos, yra nesuderinta su humanitarinių institutų veiklos įstatais, todėl šių institutų mokslinė produkcija vertinama neadekvačiai.
Švietimo ir mokslo ministerijai bandant inicijuoti humanitarinių institutų reorganizavimą ar konsolidavimą, į tokių projektų rengimo ir svarstymo procesą neįtraukiami šių institutų atstovai. Dėl to kyla grėsmė, kad vykdant institucines permainas gali būti pažeisti minėtų institutų darbuotojų interesai.
Visuotiniame humanitarinių mokslinių institutų darbuotojų susirinkime, kuriame dalyvavo Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojai, nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, Švietimo ir mokslo ministeriją ir Finansų ministeriją reikalaujant:
Sukurti ilgalaikę lituanistikos mokslo prioriteto įgyvendinimo strategiją ir jos finansavimo modelį, užtikrinantį humanitarinių institutų finansavimo didinimą, jų infrastruktūros gerinimą, sudarantį sąlygas mokslininkų mobilumui, tarptautinei mokslo rezultatų sklaidai ir mokslininkų kvalifikacijos kėlimui.
Iki 2016 m. pabaigos atkurti ekonominės krizės metu sumažintus mokslininkų atlyginimus; per 2017 m. padidinti mokslininkų atlyginimus 20 proc., per kitus 3 metus – 40 proc.
Patvirtinti naują humanitarinių mokslų šakos mokslinės produkcijos vertinimo metodiką, atitinkančią humanitarinių mokslų specifiką ir suderintą su humanitarinių mokslinių institutų įstatuose numatytais veiklos principais.
Užtikrinti galimybę humanitarinių institutų profesinių sąjungų atstovams arba darbuotojų įgaliotiems asmenims dalyvauti visuose su minėtų institutų veikla susijusių projektų svarstymuose.
Jeigu Lietuvos mokslo politiką kuriančios ir ją įgyvendinančios institucijos nesiims priemonių skubiai spręsti rezoliucijoje įvardytas humanitarinių institutų bendruomenės problemas, šių institutų darbuotojai gins savo interesus organizuodami pilietinio protesto akcijas.“
Rezoliuciją pasirašė susirinkimo metu išrinkti visų keturių – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos ir Lietuvos kultūros tyrimų – institutų darbuotojų atstovai: dr. Živilė Nedzinskaitė (LLTI), dr. Darius Antanavičius (LII), dr. Jurgita Jaroslavienė (LKI), dr. Audronė Žukauskaitė.
Šiuo metu yra renkami rezoliucijos reikalavimams pritariančių šių institutų darbuotojų parašai.
Lietuvių kalba yra pati seniausia gyva kalba Žemėje. Jos pagalba yra įminti seniausiųjų kultūrų šaltiniai! LIETUVIŲ KALBOS deka jau atrasti mokslo pasauliui dar nežinomi TREČIASIS ir KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES JUDĖJIMAI!!!
Dar prieš 300 metų prūsų filosofas E. Kantas sakė:”Lietuvių kalbą būtina išsaugoti ateinančioms kartoms vien jau todėl, kad tiktai ji galės ainiams padėti įminti Praeitį ir Ateitį!” Ir tai jau padaryta!!!
LIETUVIŲ KALBA NUSIPELNO PASAULINIO PAVELDO IR GLOBOS STATUSO!!!