Gydytoja onkologė atskleidė, kaip išvengti rimtų ligų

Specialistai pastebi, kad tinkamas gyvenimo būdas ir mityba ne tik padeda jaustis geriau ir energingiau, bet gali padėti užkirsti kelią onkologinėms ligoms, o diagnozę išgirdusiems žmonėms palengvinti ligos eigą. Gydytoja-onkologė Edita Juodžbalienė sako, kad tie kurie savyje randa stiprybės nepalūžti dažniausiai ima savimi rūpintis labiau, o tai savo ruožtu padeda sveikti.

Onkologinė liga – rimtas ženklas

Gydytojai vis daugiau kalba apie tai, kad jeigu žmogus sužino sergantis onkologine liga, tai toli gražu nereiškia, kad viskas prarasta.Gydytoja-onkologė sako, kad tai pirmiausia ženklas, jog reikia keisti gyvenimo būdą.

„Šiandien tarptautiniuose krūties vėžio patarimuose aiškiai parašyta – susirgus ir net pasveikus, patartinas sveikas gyvenimo būdas, svorio korekcija, judėjimas. Įrodyta, kad toms moterims, kurių KMI didesnis nei 30, didesnė rizika ligai atsinaujinti ar mirti nuo ligos progresijos. Tai akivaizdus ir tiesioginis įrodymas, kad nutukimas yra daugelio sutrikimų organizme priežastis. Ir tai mokslinis atsakymas visiems tiems, kurie mano, kad sporto ir judėjimo reikšmė sveikatai pervertinama“, – sako E. Juodžbalienė.

Pasak jos, judėjimas ir fizinis aktyvumas gerina ne tik išorinių raumenų, bet ir vidaus organų kraujotaką, padeda visiems vidaus organams atsistatyti, išsivalyti. Gydytoja savo ruožtu pastebi, kad vėžį nugalėti ar bent jau pristabdyti leidžia vis labiau tobulėjanti medicina.

„Kiekviena onkologinės ligos gydymo būdas turi savo ypatumų. Ir žinoma daug kas priklauso nuo individualios ligos eigos, jos sudėtingumo, organizmo reakcijų į gydymą. Svarbiausia, kad ligonis bendrautų su medikais. Ir nebijotų“, – teigia E. Juodžbalienė.

Tais atvejais, kai liga aptinkama jau vėlesnėse stadijose, gydymas dažniausiai neišvengiamas, tačiau jis gali būti išties sėkmingas. Pažengusioms ar itin agresyvios onkologinės ligos formoms gydyti, veiksmingas gali būti ir chemoterapinis gydymas. Jis stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, o tinkamai parinkus vaistus, šalutinis poveikis sumažinamas.

„Mes ligonius informuojame, ko jie gali tikėtis gydymo metu, tad jie turi stebi ir klausytis savo organizmo, Ir dėmesį kreipti į viską – tuštinasi, kiek šlapinasi, ar netirpsta pirštai, ar nėra bėrimų, išaugusio jautrumo saulei. Taip pat informuojame ir daug kalbamės apie tai, kokių gaminių reikėtų vengti, o kokių naudoti daugiau. Visos šios mažos detalės padeda gydantis“, – įsitikinusi E. Juodžbalienė.

Įsiklausyti į organizmą

Specialistai yra įsitikinę, kad vienas žalingas įprotis nesukels ligos, dažniausiai yra būtinas tokių įpročių rinkinys: piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nesveiko maisto vartojimas ir nejudrumas. Ląstelių suvėžėjimui reikia ne vienerių metų, o vienas pagrindinių dalykų, galintis apsaugoti organizmą nuo ligų – sveika mityba.

„Šiandien mes nežinome, ką valgome, geriame. Juk parduotuvėje maistas yra perdirbtas iki neatpažinamo, o žmonės valgo bet ką ir bet kaip. Tačiau viskas yra mūsų rankose, reikia domėtis naudingais sveikatai dalykais: kiek ir ko reikia valgyti, kodėl reikalingas vanduo, kaip valdyti savo emocijas“, – sako E. Juodžbalienė.

„Informacijos daug ir įvairios, nesunku pasimesti. Tačiau domėtis, gilintis būtina. Ir visada tartis su gydytojais. Kas ta sveika mityba, kokie naudingi naudingi, kokių vengti. Juk egzistuoja šimtai teorijų, ir tik tiksliai jūsų sveikatos būklę žinantis gydytojas tokioje situacijoje bus geriausias patarėjas“, – pastebi gydytoja.

Stresas – ligos katalizatorius ir sveikimo trukdis

Norint džiaugtis puikia sveikata, nepakanka vien sveikai maitintis, organizmui būtinas – judėjimas, tačiau XXI a. fizinio aktyvumo problemą Pasaulio sveikatos organizacija išskiria kaip atskirą, o gydytojai tvirtina, kad žmonės nėra linkę domėtis ne tik sveika mityba, tačiau ir sporto nauda organizmui.

„Nereikia lepinti savo kūno, jam reikalingas fizinis krūvis. Judant kur kas geriau dirba mūsų inkstai, išsiskiria tulžis, o žaizdos gyja kur kas greičiau. Apie naudą stuburui ir sąnariams net nekalbu. Jeigu nejudėsime iš pradžių kentės tik raumenys, tačiau vėliau pakitimai bus matomi ir radiologiškai. Kaip sakė vienas kineziterapeutas – jei suaugę daugiau žaistų vaikų žaidimus (bėgiotų, laipiotų ir pan.), nebūtų tiek sergančių. Renkasi žmogus – ar gyventi lovos režimu, ar savo malonumui ir pomėgiams“, – tvirtina gydytoja.

Medikai vienareikšmiškai tvirtina, kad stresas neigiamai atsiliepia sveikatai. Ko gero, ne vienas savo kailiu yra pajutęs, kad po kelių dienų įtempto darbo ima skaudėti nugarą, galvą arba jaučiamės lyg sirgdami gripu, o ilgalaikis stresas gali sukelti dar rimtesnių problemų: infarktą ar onkologinę ligą.

„Šiandien gyvename įtemptu režimu, mūsų galvose – tikra sumaištis, o stresas tikrai nepagerina padėties. Viskas, kas vyksta mūsų viduje atsiliepia sveikatai. Beje, reikia pripažinti, kad vyrai atsainiau žiūri į savo sveikatą. Jie mano, kad tai žmonų, vaikų reikalas. Neretai pas medikus jie atvedami beveik per prievartą“, – sako E. Juodžbalienė.

Paklausta, ką galima padaryti, kad sveikata ir kokybišku gyvenimu džiaugtumėmės kiek galima ilgiau, gydytoja pataria daug judėti, maitintis sveiku maistu ir kuo mažiau jaudintis.