Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Klausos jutimo organas yra ausis, kuri priima garso bangas, jas paverčia nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Be klausos funkcijos, ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas.
Pasaulyje daugiau nei 275 mln. žmonių turi vidutinio sunkumo ar visišką abiejų ausų kurtumą. 80 proc. kurčių ir neprigirdinčių žmonių gyvena mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Pagrindinės išvengiamos klausos sutrikimų priežastys šiose šalyse yra vidurinės ausies infekcijos, per didelis triukšmas, netinkamas tam tikrų vaistų vartojimas, problemos gimdymo metu ir infekcijos, kurių galima išvengti skiepijantis.
Ausies pažeidimai, kurie sukelia klausos pablogėjimą, gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Triukšmas klausą veikia sukeldamas akustinę traumą, klausos nuovargį ar kurtumą. Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (daugiau nei 130 decibelų) trumpalaikis triukšmas, pavyzdžiui, sprogimas, šūvis. Veikiant tokiam dideliam triukšmui, trūksta ausies būgnelis, vidinėje ausyje išsilieja kraujas, negrįžtamai pažeidžiami klausos receptoriai, todėl žmogus staiga apkursta, jaučiamas stiprus skausmas ausyse, svaigsta galva, galimas sąmonės netekimas.
Klausos nuovargis yra laikinas jautrumo sumažėjimas, atsirandantis dėl ilgesnį laiką veikiančio intensyvaus triukšmo. Šis sutrikimas dažniausiai yra grįžtamas – pailsėjus tyloje klausa tampa kaip buvusi. Tačiau jei klausa varginama dažnai, ji pamažu silpnėja ir vystosi negrįžtami sutrikimai ir kurtumas. Iš pradžių asmuo prasčiau girdi tik aukštų dažnų (daugiau nei 4000 Hz) garsus ir dažniausiai nepastebi klausos susilpnėjimo, kadangi žmogaus kalbos, radijo, televizijos skleidžiami garsai yra žemų ir vidutinių dažnių (maždaug 200–4000 Hz).
Vidurinės ausies infekcijos dažniausiai ištinka vaikus, tačiau gali užklupti ir suaugusiuosius. Šios infekcijos kyla, kai kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai ar bakterijos patenka į vidurinę ausį. Vidurinės ausies uždegimo sukeltas kurtumas ar klausos pablogėjimas dažniausiai yra laikinas, tačiau jo negydant klausos galima netekti visam laikui.
Kitos infekcijos taip pat gali sukelti kurtumą. Epideminio parotito, tymų, meningito komplikacijų reta, tačiau galima pasekmė yra įvairaus laipsnio klausos sutrikimai. Šių infekcijų galima išvengti skiepijantis.
Ototoksiniai vaistai ar kitos cheminės medžiagos retais atvejais gali sukelti laikiną ar nuolatinį klausos susilpnėjimą ar kurtumą. Tokį poveikį gali turėti kai kurie antibiotikai, vėžines ląsteles naikinantys vaistai ar priešuždegiminiai vaistai, gyvsidabris, švinas. Informaciją apie tokį galimą šalutinį poveikį galima rasti vaisto informaciniame lapelyje.
Klausos sutrikimus vaikams gali lemti nėštumo ar gimdymo metu kilusios problemos: mažas naujagimio svoris, asfikcija ar deguonies trūkumas, kai kurių ototoksinių vaistų vartojimas (daugiau nei 130 vaistų, tarp jų ir antibiotiko gentamicino, vartojimas nėštumo metu). Taip pat naujagimio klausos nervui gali pakenkti motinos organizme esančios raudonukės, sifilio ar keletas kitų infekcijų, sunki gelta. Nustatyta, kad moterims, per pirmąjį nėštumo trimestrą susirgusioms raudonuke, yra didesnė nei 80 proc. tikimybė pagimdyti vaiką su sunkia širdies, smegenų patologija, aklą ar kurčią vaiką.
Kitos dažnos kurtumo priežastys yra galvos ar ausų traumos, paveldimumas, sieros kamštis. Pastaroji priežastis dažniausiai sukelia lengvą klausos sutrikimą ir gali būti lengvai ištaisoma pašalinus sieros kamštį ar kitokį svetimkūnį iš ausies kanalo. Senatvinį kurtumą sukelia jau minėtas ilgalaikis triukšmo poveikis, genetiniai veiksniai ar tam tikros ligos. Rūkymas ar tokios ligos kaip aterosklerozė, cukrinis diabetas, hipertenzija gali pakenkti ausyje esančioms kraujagyslėms, dėl ko sutrinka klausos organo aprūpinimas maisto medžiagomis ir pablogėja klausa.
Žinoma, kad vienas iš keturių klausos sutrikimų prasideda vaikystėje. Ne mažiau kaip pusės visų klausos sutrikimų galima išvengti. Vaikų skiepijimas nuo tymų, meningito, raudonukės, kiaulytės ir kitų ligų yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią klausos sutrikimams. Laiku nustatyti kūdikių ir mažų vaikų klausos sutrikimus ir reaguoti į juos yra itin svarbu kalbos vystymuisi. Tinkamai pritaikyti klausos aparatai ar implantai gali pagerinti bendravimą apie 90 proc. klausos sutrikimų turinčių žmonių.
Norint išvengti klausos sutrikimų, reikėtų vengti triukšmingos aplinkos, taip pat stengtis apsaugoti kūdikius ir vaikus – nevežioti prie judrių gatvių, nesivesti į triukšmingus renginius ar koncertus. Negalima pamiršti ir higienos – būtina reguliariai valyti ausies landą. Nereikėtų ausų valyti pernelyg kruopščiai ar stipriai. Geriausia valyti tiek, kiek pasiekiama mažuoju pirštu, nes gilesnis valymas skatina ausies sieros gamybą, galima pažeisti ausies landą dengiantį odos sluoksnį.
Klausos sutrikimų turinčius žmones dažnai pradeda kamuoti psichologinės problemos – imama vengti žmonių, nes nesuprantant pašnekovų pradedama jaustis nejaukiai. Higiena, tinkama mityba, sveikas gyvenimo būdas ir skiepai padės išvengti ne tik daugelio ligų, bet kartu ir klausos sutrikimų. Ko gero, kiekvienas norime girdėti supančio pasaulio garsus, todėl svarbu laiku pasirūpinti savimi.
