Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.
Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.
Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį.
Valstybės vadovė pabrėžė, kad šiandienos Lietuvą įkvepia tremtinių neapsakoma vidinė jėga ir tikėjimas laisva Lietuva, troškimas sugrįžti iš lagerių į Tėvynę, į prarastą žemę ir namus. Todėl prasmingiausias paminklas visoms okupacijos aukoms yra laisva, žmogiškumą ir teisingumą ginanti Lietuva.
Prezidentės teigimu, birželio 14-oji – ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Tos vilties, kuri net sunkiausiomis akimirkomis padeda išgyventi. Kai turime tokią praeitį ir tokią patirtį, labai gerai suvokiame, kokios ateities norime Lietuvai.
Šalies vadovė palinkėjo visai Lietuvai išlikti vieningai, stipriai ir nepalaužiamai.
Galėtų mūsų Valstybės Vadovės patarėjai, padėjėjai, o ir ji Pati kiek tvirčiau, kiek giliau į mūsų garbingą (nors ir skausmingą) patirtį atsiremt …”iš praeities…”
Kad ir visą priešistorę, garbingą Valstybės atsikūrimo kovų metą, mūsų kūrėjus, karius ir visus piliečius, ypač pokario
partizanų gausumą prieš taip kol kas dar kukliai išsakomą (vis aptakokai) “suplanuotą genocidą” išdrįsusį nuožmiai
ir visiškai b e a t o d a i r i š k a i pasipriešint;
ką ir byloją prieškario Šaulių, ir visa kita istorinė atmintis:
“apie Didįjį karą Lietuvoje, akivaizdu, kad jis buvo vertinamas …bet ir atsivėrusios
galimybės atkurti nepriklausomybę. Antai 1925 m. rašyta: „pasaulinio karo dėka, Lietuva
vėl pabaigė vergų dienas ir varo savo naują nepriklausomo gyvenimo vagą“ [91, 2].
Spaudoje įvardijama Didžiojo karo reikšmė atkuriant valstybingumą: „Daugeliui valstybių
laisvę davė didysis karas“ [5, 489], „didysis karas išvadavo atskiras tautas iš vergijos“
(taip Kompjeno paliaubų proga rašė būsimasis generolas S. Raštikis [197, 766]). Vaclovo
Sidzikausko teigimu, „Didžiojo karo padariniai pagreitino tautinio atgimimo vyksmą ir
sudarė palankesnes sąlygas išsilaisvinti“ [263, 56], – diplomatas ir teisininkas taip įvertino
karo reikšmę Mažosios Lietuvos „susijungimui“ su Didžiąja Lietuva.
Pabrėžta, jog „praūžusiame Didžiojo karo ir revoliucijų košmare iškilo tautų apsisprendimo
teisė“ [223, 8]. Minint nepriklausomybės 10-metį pažymėta, kad „Didysis karas sutraukė caro Rusijos
uždėtus Lietuvai pančius“ …
Tad birželio 14-osios padarinių, – taip ir n e į v a r d i j a m o KARO NUSIKLTIMO, okupacinių pajėgų
naikinamojo veiksmo, – į vergovę, NELAISVĘ SSSR gabenant (ne vien 1941-06-14) iš Lietuvos mūsų
p i l i e č i u s, – veiksmo: šios tarptautiškai neteisėtos visuotinos ginkluotųjų pajėgų bolševikteroristinės
gaujos įvardijimas, pagrečiui su visais tarptautiniais teismais ir Holodomoro 8000000 aukų žudynių, ir
kiekvienos teroro aukos tyrimas dar laukia savos a k i m i r k o s.
Tą tas pat minimas V. Sidzikauskas, jau po Aušvico (dar į hitlerinį Berlyną grįžus) apie 1941 m. padarinius
mūsų Tautai, – kaip giluminiai psichologinę okupacinių represijų traumą, – spėjęs išsakyt (nebuvę “tremčių”
– buvo ŽMONIŲ GROBIMAS Į VERGIJĄ); o mes niekaip neperžengiam “primestos” okupantų klastos “išsitrėmimo”?
/Žr. Lietuvos diplomatijos paraštėje. – Vilnius: Vaga, 1994. – 354 p. – ISBN 5-415-00400-9 /
Todėl žaizda šiuo pavyzdžiu yra gydoma, ir labiausiai g y d i n t i n a teisiškai. Kol teisė, nei vietinė, nei tarptautinė
bylos dėl šių veikų nepradėjusi, tol tokie “atsipūtėliai” kaip A.Merkel, ir ypač karo skolininkai nuo Potsdam-45, visi visi JAV su Jungtine Karalyste vadovai (šiandien D.Trump ir T.May asmenyse), gali sau laisvai ir n e į p a r e i g o t a i
“bovytis”. Gėdingai, ir neatsakingai. Todėl mūsų Valstybės Vadovės tarnybai nedera tiek “nelemtumu” įsivardinėti.
http://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/lituanistica/article/viewFile/3426/2231
iš čia… žinia