Šios savaitės Europos Parlamento plenarinei sesijai Strasbūre susirinkę europarlamentarai buvo pakviesti prisiminti masinių trėmimų, prasidėjusių 1941 metų birželio 14-ąją, aukas.
„Birželio 14-ąją minėdami Gedulo ir Vilties dieną prisimename šimtus tūkstančių nekaltų žmonių, ištisas šeimas, gyvuliniuose vagonuose ištremtas į tolimąjį Sibirą, Gulago lagerius. Beveik pusė ištremtųjų, kentusių nežmoniškas sąlygas ir žiaurias represijas buvo kūdikiai ir vaikai. Šie siaubingi nusikaltimai prieš žmoniškumą tęsėsi nuo 1941 iki 1953-ųjų“, – į kolegas plenarinio posėdžio metu kreipėsi Lietuvos europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulenienė.
Anot EP narės, birželio keturioliktoji – kartu ir išsilaisvinimo iš totalitarinių režimų vilties diena.
„Prieš kurį laiką paminėjome Sąjūdžio, judėjimo, suvienijusio Lietuvos žmones ir atvedusio į Laisvę, 25-metį. Šiandien visų kentėjusių viltis būti laisvais yra realybė, tačiau istorija neturi ir negali būti pamiršta, jos žinojimas ir supratimas susivienijusią šiandienos Europą tik sustiprina“, – sakė EP narė R.Morkūnaitė ir kolegas pakvietė dalyvauti iškilmingoje Baltijos kelio alėjos atidarymo ceremonijoje, kuri, įamžindama bendrą Europos istorinę patirtį, š.m. birželio 26-ąją įsikurs Europos Parlamento pagrindiniame pastate Briuselyje.
ES valstybių narių istorijų pažinimo svarba neabejoja ir Olandijos europarlamentaras Bastianas Belderis (Bastiaan Belder), didžiųjų 1948 m. trėmimų ir Norilsko sukilimo metinių proga apie istoriją ir atmintį diskutavęs su EP nare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene.
„Dabar, kai kartu esame Europos Sąjungoje, turime formuoti bendrą supratimą, pažinti nacionalines istorijas, kad geriau suprastume laisvės siekį ir jūsų baimes, pavyzdžiui, dėl geopolitinės padėties atsižvelgiant į kylančią Putino Rusiją“, – įsitikinęs EP Užsienio reikalų komiteto narys, nuo 1999 metų Europos Parlamente atstovaujantis Nyderlandams.
Anot B.Belderio, Baltijos šalių istorinės patirtys yra labai svarbi pamoka šiandienėje Europos Sąjungoje, kad niekada daugiau negalima palikti vienų tų, kurie kovoja už laisvę, ir kad reikia būti budriems dėl pavojų, kuriuos patiria skirtingos šalys narės.
„Jei Vakarų Europoje iš tiesų mylime laisvę, turime iš jūsų sužinoti, koks buvo komunizmas realybėje, ir kovoti su visomis totalitarinėmis ideologijomis“, – atvirame dviejų Europos Parlamento narių pokalbyje priduria B.Belderis.
Viso EP narių R.Morkūnaitės ir B.Belderio pokalbio apie Europos istoriją ir atmintį vaizdo įrašas:
*****************************************************************************************************************************************
Naujausia žinia apie tai kas svarbaus vyksta seime. Cituoju.
“Birželio 12 dienos Naktigonės Pranciškaus laidoje nuskambėjo Rasos iš Panevėžio rūpestis, kad neatsiranda 36 seimo narių, kurie galėtų “palengvinti” žemės referendumo klausimo sprendimą.
Informuoju, kad seime yra surinkta virš 40 seimo narių parašų po reikalavimu surengti referendumą dėl 47 Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Ir dar teberenkama…
Referendumui siūloma pateikti tokį reikalavimą (ištraukos iš 47 straipsnio projekto): “….Lietuvos žemė gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei…. Užsienio subjektai žemę gali tik nuomotis…”
Tačiau tai nereiškia, kad referendumas bus paskelbtas. Tas reikalavimas tik privalomai bus pateiktas balsavimui. O seimo dauguma (šios dienos duomenimis) yra už kuo greitesnį žemės pardavimą (Tėvynės sąjungos -konservatorių frakcija kategoriškai atsisako paremti referendumo iniciatyva. Nors trys atskalūnai pasirašė); socdemų dauguma taip pat pagarbiai žiūri į Europos sutartį ir bijo veltis į konfliktą. Nors iš jų keli pasirašė. Siurprizas, bet Darbo partijos frakcija pasirašė beveik visa. Po balsavimo dėl referendumo, mes galėsime skelbti oficialų balsavusiųju už ar prieš sąrašą
Tačiau mums bet kokiu atveju tai tik padės, nes jei reikalavimas balsuoti bus atmestas, taps lengviau ne tik motyvuoti save pačius (paaiškės, kad Lietuvą valdo Čičinskų dauguma), bet ir lengviau išprašyti parašų iš gyventojų. Jei kas pasiryžęs aktyviau paspausti seimo narius, tai pranešu, kad jie dar šiek tiek skaitosi tik su rinkėjų laiškais (tikrais, dar geriau, jei registruotais, o ne e-mailais). ”
Algirdas Pilkauskas
***************************************************************************************************************************
Dar kartą pasikartodamas,
pranešu žinią dėl pasiruošiamojo renginio Lietuvos Žemės referendumui organizuotis.
Pranciškaus Šliužo kvietimas
”Š.m. birželio mėn. 15 d. Kaune (Donelaičio g. 2 – Žemės ūkio rūmai) kviečiu visus esamus ir būsimus referendumo organizatorius aptarti lemiamus veiksmus baigiamajame pasiruošimo etape. Pradžia 11 val. Užtrukti planuokime porą valandų prieš tai pasiruošus labai aiškiam pokalbiui šiais klausimais:
Referendumo iniciatyvos registravimas VRK rugpjūčio 1-2 dienomis, skaičiuojant, kad komisija derins klausimus dvi savaites ir priėmus sprendimą gamins dar savaitę parašų rinkimo lapus. Pagrindinės iniciatyvinės grupės (kuri pasirašo VRK) praplėtimas iki 25.
Žemės gynėjų suvažiavimo skelbimas rugpjūčio 24 d. ir jame paskirstomi visiems susirinkusiems parašų rinkimo lapai. Pasižadėjimų pasirašymas, instruktažas apie darbą ir t.t. Suvažiavimo org. grupės sudarymas.
Numatymas kito sambūrio suvežant visus lapus analogiškan suvažiaviman ar atstovų susirinkiman ir pridavimas VRK po trijų, ar keturių mėn. (Terminas dar neaiškus, nes pateikta Seimui Referendumo įstatymo pataisa, kad rinkimo terminas būtų ne trys, o keturi mėnesiai) Numatymas priemonių spaudimui Seimo nariams, kad minimo įstatymo pataisos būtų svarstomos kuo greičiau.
Tolesnis parašų rinkėjų tinklo plėtimas – ar padrikai ieškome visur ir raginame atvykti suvažiaviman, ar tvirtiname rajonų organizatorius ir pasitikime jais? Pasiskirstome šefuoti neapimtus rajonus, kas gali, ar ne?
Pinigų paieškos gaminti ženkleliui šešialapiui, rinkėjo liemenei, skelbimui pakelės stenduose, agitaciniam lapeliui. Kiekiai nesvarbu, atskiros sąskaitos dabar nėra, vėliau bus oficiali, tad pervedimai ir legalūs galimi ateityje – po registracijos. Dabar tiesiai.
Kitus siūlomus klausimus kiekvieno norinčio prašau paderinti su manim, nes nebus taikstomasi su bandymais sujaukti susirinkimą ir padaryti jį nesprendžiamu. Pranciškus Šliužas tel.nr.8698 02118, el.p. pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt Kviečiame tik labai aiškiai apsisprendusius ir rimtai patriotiškai nusiteikusius asmenis”.
Pagarbiai
iš Lietuvos (Latvijos, Estijos, Karelijos – ji buv. “respublika”, ir iš visur kitur) be “konvojaus” ir šeimų neišardant?;
ką bolševikteroristiniai “ispolniteliai” padedant ko”laboravusiai (bendradarbiavusiai su teroristais-komunistais)
lietuvių tautos daliai, dalį tautos Į NELAISVĘ IŠ L I E T U V O S GABENTĄ
vergais bolševikterorizmo santvarkos ūkiui aptarnauti
…apmaudžiai ir lipšnia klasta ligi pat dabar “tremtinių” įvardu pravardžiuoją …………..okupacijos b e l a i s v i u s.
Kartosime ir kartosime kol s u s i p r o t ė s iš žiaurios vergijos GYVI grįžę, arba netgi ten likę vis, ir vaikai jų
– NE TREMTINIAI.
“Ssylke konec” (t.y. ji baigta), kai šeima geležinkelio stoty išskirta ir vyrai nuo žmonų atskirti
į atskirus KONCLAGERIUS SSSR (ar ‘zonas” su sargybų priežiūros įvairove, ypač užpoliarių tyruose cė-cė-cy-pe)
…vyvezeny v glubj “sojiuza” iki 1990 m. ataskaitose jau areštuotieji „užvardijami“ suėmimo metu įrašu “SSYLKA”
– toji klastos uždanga “išgabenti į CCCP gilumą” turi būt nuplėšta.
Tada visa tarpt.teisės „mašinerija“, TIK TADA jiems galės priteist atlygį už prievartinį kalinimą ir vergiškų
darbų laikotarpius k i e k v i e n a m, IŠNAUDOTAM TEN – po “aktu” ar kt. okupacinio SSSR režimo dokumentu;
ir už kiekvieną te prievarta praleistą valandą, išlikusiam gyvam arba jau mirusiojo paveldėtojams atlyginta bus.
Dėl nužudytųjų dar skaudžiau, – šiandien 2013-06-20 d.
turi būti atverti visi visi archyvai, visose buv 16 respublikų, ir taip kasdien, – Karelija t.t.
IKI 1943-06-19 d. be kaltės kalinamųjų bei nužudytųjų kaltininkų paieškai – 70 metų senačiai sueinant.
…ir taip kasdien, – už kiekvieną auką, už kiekvieną.
http://www.partizanai.org/failai/html/teroro-imperija.htm
žr. apie XX a. vergų lagerius