Tradiciniams Europos varikliams, tokiems kaip Vokietija, pasiekus ekonominio augimo potencialo ribą, vis labiau patrauklus tampa dinamiškas Rytų Europos regionas. Toks požiūris išsakytas neseniai Vilniuje vykusiame Baltijos regiono šalių investuotojų forume (BIF 2017). Vienoje didžiausių ekonomikos konferencijų Baltijos valstybėse kalbėjęs pasaulinį pripažinimą pelnęs tarptautinių santykių ekspertas dr. Džordžas Fridmanas (George Friedman) teigė, kad Lietuva ir Baltijos šalys pasižymi ypatingomis plėtros perspektyvomis.
„Patraukliausia Europos dalis šiuo metu yra Rytų Europa. Tai šalys, kurios ilgą laiką buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, jai žlugus 1991 m. tapo laisvos, integravosi į Europos Sąjungą, bet daugeliu atžvilgių išsaugojo savarankiškumą. Čia pilna išsilavinusių žmonių, ir šiuo požiūriu, regionas yra vienas unikaliausių pasaulyje. Besivystančiose ekonomikose švietimas ir išsilavinusi visuomenė suteikia milžinišką pranašumą“, − pažymėjo Dž. Friedmanas.
Pasak pranešėjo, Baltijos valstybės pasižymi verslui imlia kultūra, ir tobulėjant šalių institucinei aplinkai bei augant ekonomikai, artimiausius du dešimtmečius jų laukia plėtra ir aktyvi transformacija. Tikėtinas proveržis nebūtinai reiškia du dešimtmečius taikos ir ramybės. Tačiau Dž. Friedmano nuomone, neslūgstanti įtampa pasaulyje nėra vien tik neigiamas reiškinys.
„Geopolitinė įtampa nebūtinai trukdo ekonominei plėtrai, veikiau priešingai. Mikroschemos, internetas – šie ir daugelis kitų pasaulį pakeitusių išradimų buvo sukurti kaip tik didelės geopolitinės įtampos sąlygomis. Tarp jos ir ekonominio augimo yra tiesioginis ryšys“, – kalbėjo ekspertas.
Trečią kartą Lietuvoje vykstantį Baltijos regiono šalių investuotojų forumą rengia aktyviausius ir stambiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“. Jos vadovų teigimu, išsilavinusius, aukštos kvalifikacijos darbuotojus investuotojai laiko vienu didžiausiu Lietuvos konkurenciniu pranašumu, tačiau jam puoselėti ir plėsti būtinos kryptingos valstybės pastangos.
„Švietimo sistema, nepakankamai efektyviai ruošianti šiuolaikinei darbo rinkai būtinus specialistus, yra itin svarbus iššūkis Lietuvos investiciniam patrauklumui. „Investors‘ Forum“ reguliariai atliekami Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimai rodo, kad 6 iš 10 investuotojų švietimą laiko viena labiausiai pokyčių reikalaujančių sričių. Siekdami visapusiškai pasitelkti mūsų visuomenės potencialą ir pasiekti proveržį, kurį prognozuoja pagrindinis konferencijos pranešėjas, švietimui ir esminėms jo reformoms turime skirti didžiausią dėmesį“, − pabrėžia Rolandas Valiūnas, „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
Neatsitiktinai švietimui ir jo perspektyvoms daug dėmesio skirta ir BIF 2017 m. Čia vykusioje diskusijoje įžvalgomis apie efektyvesnę švietimo formulę dalijosi Suomijos Nacionalinės švietimo tarybos patarėjas Leo Pahkin ir Pietų Korėjos Dongseo universiteto profesorius Kyongho Hahn bei Lietuvos Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas ir Ministro Pirmininko patarėja švietimui Unė Kaunaitė.
Konferencijoje diskutuota apie būdus pritraukti tiesioginių užsienio investicijų ir būdus išsiskirti tarptautinėje konkurencinėje kovoje dėl investuotojų. Pamokomis verslui, visuomenei ir ateities vyriausybėms bei įgyta patirtimi vienoje didžiausių nepriklausomos Lietuvos privatizavimo istorijų dalijosi buvęs „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Jim Scheel ir buvęs premjeras Andrius Kubilius.
Kas dvejus metus vykstančioje konferencijoje šiemet sulaukta daugiau kaip 450 dalyvių: daugiau kaip 100 Lietuvos garbės konsulų ir ekonomikos diplomatų iš viso pasaulio ir per 300 regiono verslo bei politikos lyderių. BIF 2017 programoje daug vietos skirta Baltijos regiono ekonomikos augimo ir konkurencingumo perspektyvoms besikeičiančioje geopolitinėje erdvėje aptarti.
