„Daugiau kaip prieš 30 metų tyrimais įrodyta, kad antibiotikus vartojant gausiai ir neracionaliai, bakterijos tampa jiems atsparios. Apie tai perspėjo ir antibiotikus atradęs mokslininkas Aleksandras Flemingas, atsiimdamas Nobelio premiją už šį atradimą. Šio amžiaus pradžioje dėl itin spartaus bakterijų atsparumo didėjimo pasaulio medikai ir mokslininkai sunerimo, kad trūksta veiksmingų antibiotikų. O pastaraisiais metais vis daugiau šalių praneša išskyrę visiems antibiotikams atsparių bakterijų. Mokslininkams intensyviai ieškant naujų antibiotikų, itin akcentuojama atsakingo turimų antibiotikų vartojimo svarba“, – teigė Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė.
Higienos instituto specialistai, apibendrinę kitose šalyse atliktus tyrimus ir įvertinę Lietuvos ekspertų nuomonę, įvardijo priemones, kurios galėtų užtikrinti tinkamą šių vaistų vartojimą ligoninėse. Pasaulyje antibiotikai vartojami labai gausiai. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas maždaug vienas iš trijų ligoninėje besigydančių pacientų ir iki 50 proc. atvejų antibiotikai yra skiriami netinkamai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvos ligoninėse antibiotikų suvartojimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Higienos instituto specialistai surinko ir apibendrino įrodymus, pateiktus 127 moksliniuose tyrimuose apie rekomendacijas, skatinančias racionalesnį antibiotikų skyrimą ligoninėse, bei apklausė 25 šalies ligoninių ekspertus. Antibiotikų skyrimo rekomendacijos, mokymai gydytojams, nuolatinė antibiotikų skyrimo stebėsena – Lietuvos ligoninėse lengvai pritaikomos priemonės. Diegti specialisto konsultacijas gydytojams dėl vaistų skyrimo būtų sunkiau, kadangi ligoninėse trūksta žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Antibiotikų pagrįstą vartojimą taip pat skatina ligoninės ribojamų antibiotikų sąrašas, specialios antibiotikų užsakymo formos, gydymo šiais vaistais trukmės ribojimas.
„Antibiotikus racionaliau skirti skatintų ir laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, prokalcitonino testas. Tačiau šis tyrimas gali būti taikomas tik kaip pagalbinis metodas prie įprastos praktikos sunkiai sergantiems pacientams, pavyzdžiui, gydomiems intensyvios terapijos skyriuose ar kuriems įtariamas sepsis, dirbtinės ventiliacijos sukelta apatinių kvėpavimo takų infekcija. Lietuvos ekspertai šį testą įvertino kaip lengvai pritaikomą, tačiau pabrėžė, kad didelė kaina gali riboti šio testo taikymą Lietuvos ligoninėse“, – sakė Higienos instituto Technologijų vertinimo skyriaus vyr. specialistė Ieva Radzevičiūtė.
Su nepagrįsto antibiotikų skyrimo ir augančio antimikrobinio atsparumo problema susiduria visos Europos šalys. Europos ligoninių apklausos rezultatai parodė, kad daugiau kaip pusė Europos ligoninių turi patvirtintas tikslingo antibiotikų skyrimo rekomendacijas, beveik dviejuose trečdaliuose ligoninių yra sudarytas ribojamų antibakterinių vaistų sąrašas. Siekdamos įvertinti gydymo antibiotikais reikalingumą, prokalcitonino tyrimą atlieka 37 proc. Europos ligoninių, 35 proc. ligoninių šį tyrimą taiko siekdamos nustatyti, ar pacientui galima nutraukti gydymą antibiotikais.
