Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pritarė rezoliucijai, kuria ragina Europos Komisiją bei valstybes nares imtis neatidėliotinų veiksmų dėl apdairesnio antimikrobinių medžiagų (antibiotikų) naudojimo medicinoje ir veterinarijoje. Taip pat atkreipė dėmesį į menkas investicijas, skiriamas naujoviškų antimikrobinių medžiagų paieškai, šios srities moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai.
„Antibiotikai medicinoje, veterinarijoje, gyvulininkystėje, žemės ūkyje bei sodininkystėje naudojami ir vartojami jau aštuonis dešimtmečius. Ir tai daroma pakankamai intensyviai ir ne visada -– apdairiai bei atsakingai. Tad šiandien turime situaciją, kuomet ligas sukeliančių mikrobų evoliucija ir prisitaikymas auga, daugelis iki šiol naudotų antimikrobinių medžiagų yra nebeveiksmingos, o sukuriamų naujų medžiagų yra palyginti nedaug“, – teigia Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė, kurios siūlymams dėl atsakingo antibiotikų naudojimo bei vartotojų švietimo pritarė Europos Parlamento komitetas.
Pasak jos, neapdairaus antimikrobinių medžiagų naudojimo bei vartojimo pasekmes iliustruoja bauginantys skaičiai: vien ES, Islandijoje ir Norvegijoje šioms medžiagoms atsparios bakterijos yra kasmet įvykstančių 25 000 mirčių priežastimi, sukelia apie 400 000 infekcijų, didina papildomas sveikatos priežiūros išlaidas ne mažiau nei 1,5 mlrd. eurų.
Rezoliucijoje Europos Parlamentas pabrėžia būtinybę išlaikyti esamų antimikrobinių medžiagų veiksmingumą, ragina riboti jų vartojimą, imtis veiksmingesnių švietimo programų, kurios keistų pacientų, ūkininkų bei gydytojų požiūrį ir vartojimo praktiką.
