Lietuvos gydymo įstaigose stebimas pavojingai sumažėjęs A (II) kraujo atsargų lygis. Esamas kiekis nebeužtikrina stabilaus gydymo, todėl padėtis vertinama kaip kritinė. Medikai pabrėžia – kraujo reikia kasdien, o laukti nėra galimybės.
Nepaisant nuolatinių kvietimų socialiniuose tinkluose ir kontaktavimo su esamais donorais, jų šiuo metu nepakanka: „Prašome visuomenės sąmoningumo ir pagalbos – nuo donorų aktyvumo tiesiogiai priklauso pacientų gyvybės, – pabrėžia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. – Galime konstatuoti, kad jau einame link sprendimo stabdyti operacijas, nes donorinio kraujo atsargos nebeužtikrins poreikio, o savo pajėgumais jau nebeturime galimybių jo užtikrinti, todėl labai tikimės visuomenės greitos pagalbos.“
Kiekvieną parą šimtams ligonių perpilamas donorų kraujas. Jis būtinas atliekant skubias operacijas, gydant sužalojimus, sunkias ligas, taip pat gimdymo ar kitų gyvybiškai svarbių procedūrų metu. Tačiau šiuo metu gydymo įstaigų poreikis neatitinka atvykstančių donorų skaičiaus – norint išlaikyti būtiną balansą, kasdien reikėtų sulaukti apie 100 donorų.
„Tie 2 proc. mūsų šalies gyventojų, kurie nuolat ateina dovanoti kraujo, padaro milžinišką darbą už daugelį iš mūsų. Jie atlieka kilniausią misiją pasaulyje, dažnai to net nesureikšmindami. Už tai jiems yra didžiausias ir nuoširdžiausias ačiū“, – sako Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė L. Kryžauskaitė.
Kraujo iš VUL Santaros klinikų Kraujo centro tiekiama ne tik Santaros klinikų pacientams, bet ir kitoms šalies gydymo įstaigoms – Nacionaliniam vėžio centrui, Klaipėdos universiteto ligoninei, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei bei M. Marcinkevičiaus ligoninei Vilniuje. Todėl kiekvienas donoras prisideda prie platesnės, visos Lietuvos mastu svarbios pagalbos grandinės.
Parengta pagal Santaros klinikų pranešimą
