Pirmadienis, 23 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“

www.propatria.lt
2014 02 18 12:01
3
V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“
Volfas Linderis | swissinfo.ch nuotr.
Volfas Linderis | swissinfo.ch nuotr.

Europos sąjungos politika (ES) – visų pirma „elito politika“, pasižyminti ženkliu demokratijos deficitu. Tačiau Šveicarijos rinkėjai turi demokratinių priemonių, leidžiančių apsiginti nuo „europeizacijos“. Šias priemones jie sėkmingai ir panaudojo vasario 9-ąją dieną. Taip susiklosčiusią situaciją ir pastarojo meto įvykius šalyje apibūdino profesorius Volfas Linderis (Wolf Linder), buvęs Berno universiteto Politikos mokslų instituto direktorius.

Neseniai Šveicarijoje plačios paramos sulaukusi iniciatyva „Prieš masinę imigraciją“ nusipelnė ne tik šios valstybės piliečių, tačiau ir jų kaimynų dėmesio. Ją vertindami vieni šveicarus kaltino klaidinga argumentacija, iniciatyvai prieštaraujančios informacijos ignoravimu bei populizmu, kiti juos sveikino. Taigi verta kelti klausimą, ar šių metų vasario 9-oji išties tapo tiesioginės demokratijos pergalės, ar jos nuopuolio diena?

Kaip teigia Volfas Linderis, kiekviena diena, kai Šveicarijos piliečiams tenka paskutinis žodis politikoje yra gera diena. Savo požiūrį profesorius pagrindė naujienų portalui swissinfo.ch duotame interviu, su kuriuo ir siūlome susipažinti.

Swissinfo.ch: Nemažai užsieniečių su pavydu žvelgia į mūsų tiesioginę demokratiją. Po vasario 9-osios dienos pasirodžiusiuose reportažuose kaimyninių valstybių piliečiai sveikino Šveicariją. Ar jums, kaip šveicarui, šie aplodismentai taip pat kelia pasididžiavimą?

Volfas Linderis: Žmonių tesės visuomet buvo opozicijos teisės, ypatingai priešinantis vyriausybei ir sprendžiant vidaus politikos problemas. Šiandieną politika tapo internacionalizuota: riba tarp vidaus ir užsienio politikos nėra aiški. Dėl to ir Šveicarijos piliečiams teko susipažinti su jiems visiškai nauju tiesioginės demokratijos tipu: jiems teko galimybė pasipriešinti tarptautiniams procesams, globalizacijai arba europeizacijai. Jokioje kitoje Europos valstybėje tai nebūtų įmanoma. Kadangi ES politika – visų pirma demokratijos deficito kamuojama elito politika, kitų valstybių piliečių sveikinimai manęs nestebina.

Swissinfo.ch: Nepaisant to, vis dar nėra sėkmingų mėginimų mūsų sistemą pritaikyti kitose valstybėse pavyzdžių. Kaip manote, kodėl?

V.L.: Tiesioginė demokratija nėra eksportui skirtas produktas. Kiekviena valstybė turi savo tradicijas ir kultūrą. Tiesioginę demokratiją įvesti sudėtinga, mat tam politinis elitas turi atsisakyti dalies savo sprendimų priėmimo galių. Politinis elitas, parlamentarai ir partijos, paprastai yra pagrindinės jėgos besipriešinančios tiesioginei demokratijai. Pavyzdžiui, priešinamasi gali būti prisidengiant argumentu, jog tokia valdymo forma iš piliečių reikalautų pernelyg daug.

Swissinfo.ch: Netgi sekmadienio iniciatyvos teikėjai nepasakė, kaip ji turėtų būti įgyvendinta. Nežinome ir piliečių visumos nuomonės šiuo klausimu. Tad kokiu būdu, jūsų nuomone, vyriausybė turėtų įgyvendinti sprendimą, siekdama užsitikrinti, jog jos veiksmai sutaps su rinkėjų pageidavimais?

V.L.: Šia iniciatyva prie konstitucijos buvo pridėtas fundamentalios svarbos sprendimas. Konkrečiau, piliečiai išreiškė nenorą, kad imigracija tęstųsi tokia pačia forma, kokia ji vyko pastaruosius kelerius metus. Tuo tarpu nutarti kokiu būdu šiuos lūkesčius būtų galima paversti realybe – vyriausybės bei parlamento atsakomybė.

Swissinfo.ch: Jau prasidėjo debatai klausimu, kurių imigrantų atvykimas turėtų būti apribotas: visų jų, ar tiktai dalies? Ar kvalifikuotų darbuotojų imigracija turėtų būti ribojama mažiau, nei nekvalifikuotų? Kaip elgtis su prašančiaisiais prieglobsčio: papildomos jų imigraciją varžančios priemonės nereikalingos, ar reikėtų dėti didesnes pastangas užkirsti kelią apsišaukėliams? Kokie yra rinkėjų pageidavimai šiais klausimais?

V.L.: Suprantama, rinkėjai neturi tikslios vizijos kur ir kaip būtent turėtų būti stabdoma imigracija. Šie klausimai liečia ne tik laisvą žmonių judėjimą Europos sąjungoje, bet ir socialiai jautrias bei nevienareikšmiškas problemas, susijusias su imigracijos valdymu apskritai.

Konstitucinės normos neturi tiksliai nurodyti nei skaičių, nei instrumentų. Jose atsispindi fundamentalūs sprendimai, paliekantys pakankamai erdvės prisitaikyti prie konkrečių sąlygų. Taigi šiuo atžvilgiu iniciatyva neturėtų būti kritikuojama: ji leidžia vyriausybei ir parlamentui elgtis lanksčiai, palieka politinės erdvės manevrams. Jei politikų sprendimai dėl teisinio referendumo rezultatų įgyvendinimo piliečiams pasirodys nepriimtini, jie galės jiems pasipriešinti vėlesnėse šio proceso stadijose.

Swissinfo.ch: Kaip manote, ar tiesioginė demokratija parašė mirties nuosprendį lig šiol taikytam dvišalio bendradarbiavimo su ES būdui?

V.L.: Iš dalies taip. Lig šiol dvišalis bendradarbiavimas buvo paremtas tiesioginės demokratijos balsais. Tai buvo rizikingas kelias: jį pasirinkdami vyriausybė ir parlamentas darė prielaidą, jog žmonės balsuos už kiekvieną sutartį, niekuomet neištardami „ne“. Dabar žmonės pasakė kaip tik tai, drauge priversdami iškelti klausimą, ar įsitvirtinęs santykių su ES formatas vis dar tinkamas.

Vis dėlto, abi pusės, Šveicarija ir Europos sąjunga, yra suinteresuotos, jog bendradarbiavimas ir toliau vyktų dvišaliais pagrindais. Taigi aš manau, kad vyriausybė mėgins pristatyti tam tikrą kvotų sistemą kaip suderinamą su laisvo žmonių judėjimo principu.

Swissinfo.ch.: Jūs esate atkaklus tiesioginės demokratijos gynėjas. Tačiau ji taip pat didina tam tikras rizikas: gali būti kurstomos ir išnaudojamos nepagrįstos visuomenės baimės, tam tikri politikai nepelnytai paverčiami atpirkimo ožiais, etc. Kaip manote, ar tokio sistemos išnaudojimo grėsmė yra išaugusi?

V.L.: Kai kurie ekspertai nerimauja, jog augant žiniasklaidos įtakai ir stiprėjant politikos personalizacijai tiesioginė demokratija tampa grėsme. Aš šiandieninės situacijos nevertinčiau taip dramatiškai. Grėsmė išaugusi gali būti tik vienu požiūriu: šiandien politinės partijos į populizmą išties linkę labiau, nei buvo dvidešimtajame amžiuje. Kai diskusijose probleminiais klausimais nesiremiama faktais, kai vietoj to mėginama apoliuoti tiesiogiai į žmonių emocijas – tai kelia grėsmę tiesioginei demokratijai.

Swissinfo.ch.: Kaip užkirsti kelią tokiam išnaudojimui?

V.L.: Mes tiesiog turime tikėti politine sistema ir partijomis. Tikėti, jog į milžinišką joms tenkančią atsakomybę partijos pažvelgs rimtai, atsakingai ir nepasiduos populistinėms iniciatyvoms.

Swissinfo.ch.: Šios savaitės pradžioje dvi žinomos asmenybės, dešiniosios pakraipos šveicarų politinio žurnalo Die Weltwoche redaktorius ir vienas Vokietijos Socialdemokratų partijai priklausančių politikų, apkaltino vienas kitą demokratinio supratingumo stoka. Kaip manote, ar Šveicarijos tiesioginė demokratija išties demokratiškesnė nei Vokietijos atstovaujamoji?

V.L.: Aš nenorėčiau lyginti šių dviejų sistemų. Vokietijoje didesnę reikšmę turi rinkimai: po jų vyriausybės ir opozicijos partijos neretai apsikeičia vietomis. Tuo tarpu pas mus, Šveicarijoje, svarbiausios politinės partijos dalinasi ministrų kabinetus, taigi rinkimai turi mažesnę reikšmę. Dėl to mums reikalinga tiesioginė demokratija, įgalinanti autentiškus sprendimus. Tiesioginė demokratija nėra alternatyva, pakaitalas parlamentinei sistemai. Ji ją papildo, drauge prisidėdama prie bendros demokratijos kokybės.

Parengta pagal www.swissinfo.ch

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Dapšauskas. Referendumų baubai. „Elito“ ar visuomenės demokratija?
  2. D.Gruodis. Ar politikai sugebės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ar pasiduos LLRA šantažui?
  3. M. Kundrotas. Tautininkai Europos parlamente
  4. J. Dapšauskas. Gal visuomenė nenori referendumų? Ko panikuojama?
  5. A. Juozaitis. Paskutinioji Europos okupacija
  6. Š. Navickis. Priešpriešos (I)
  7. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  8. R. Alaunis. Nobelio Taikos Premija Europos Sąjungai – neteisėta ir negarbinga!
  9. Islandijos precedentas: ką nutyli pasaulio žiniasklaida
  10. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  11. I. Kalninis: Iš tiesų ir Latvija per šiuos dvidešimt metų tapo kolonizuota
  12. V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas
  13. V. Bartkus. Žemės referendumas laimi?!
  14. A. Kubilius. Rytų kaimynystė – Rusijos ir Europos likimas sprendžiamas Kijevo demonstracijose
  15. D. Stancikas. Ar žemės pardavimas taps rinkimų klausimu?
  16. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  17. V. Rubavičius. Valdžia bijo ir baugina
  18. Nobelio taikos apdovanojimą Lietuvos vadovė atsiims drauge su kitais Europos lyderiais
  19. V. Rubavičius. Rinkimų kodeksas – be realios savivaldos
  20. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Tik says:
    8 m. ago

    Žodį “europeizacija” taip pat tiktų kabutėse rašyti, nes šiandien tuo žodžiu įvardijama bala žino kas

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    8 m. ago

    Nežinau kaip išsireiškė Volfas Linderis savo kalboje, bet kažkas išvertė pirmoje pastraipoje kabutėse „europeizacijos”, o kitur be kabučių. Kuo toliau, tuo labiau atsilieku nuo svetimų kalbų žodžių griūties į mūsų kalbą. Neliks lietuvių kalbos, neliks ir ‘kemblio’ – nors dėl manęs saugokite kalbą 🙁

    Atsakyti
  3. Algimantas says:
    8 m. ago

    Sveikintinas pavyzdys, kaip reikia išsaugoti savo valstybės ir piliečių interesus.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

2022 05 18
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
Autobusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Įsigalioja nauja vežėjų mokymo tvarka

2022 05 09
„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų (video)

Europos Parlamentas siūlo ES nustatyti pasaulinius dirbtinio proto standartus

2022 05 05
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas susitiko su EŽTT vadovu

2022 04 28
Asmens tapatybės kortelė | vrm.lt nuotr.

Kur galima vykti su asmens tapatybės kortele?

2022 04 24
Kuo papildyti pavasarinį stalą?

Tyrimas: maistas išaugintas ES – saugesnis

2022 04 24
Alkas.lt koliažas

Naujoji Helsinkio grupė reikalauja didinti minimalią algą

2022 04 21
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

R. Ozolas. Ukraina – Europos ateities garantas

2022 04 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.
Lietuvoje

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Naudokime fejerverkus saugiai
Lietuvoje

Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23
Linas Jonauskas | am.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Grazina apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja
  • Sustabdyta prekyba rusiška elektra
  • Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai
  • Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 663; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 609; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 574; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 513; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 445; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 434; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Prezidentas lankosi Armėnijoje

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialiu vizitu lankosi Armėnijoje. Penktadienį šalies vadovas susitiko su Armėnijos Prezidentu Vahagnu Chačaturianu. Šalių vadovai aptarė...

Skaityti toliau

Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 18
0
Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

Vežėjai, krovinius gabenantys tarptautiniais maršrutais krovininėmis transporto priemonėmis (ar junginiais), kurių didžiausia leidžiama masė daugiau nei 2,5 tonos, bet neviršija...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 17
1
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Politinis strateginis lygmuo ES užsienio reikalų ministrų susitikimas baigėsi nesėkme: Vengrija neatšaukia savo veto rusiškos naftos embargui. Lietuva pareiškė, kad...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Grazina apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

Kitas straipsnis
R.Paksas. Partijos tinklapio nuotr.

R.Paksą Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo kandidatu į prezidentus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai