Seimas po svarstymo pritarė Sveikatos reikalų komitete patobulintam naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui.
Komitete pritarta siūlymui išplėsti asmenų, galinčių gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ratą. Paslaugos būtų prieinamos ne tik susituokusiems ar registruotą partnerystę sudariusiems žmonėms, teisę į jas, jas turėtų ir partnerystės neįregistravusios vyro ir moters poros, taip pat poroje nesanti moteris, jeigu yra nustatytos medicininės indikacijos.
Pradiniame Vyriausybės projekte buvo numatytas reikalavimas nesusituokusiajai porai ne mažiau kaip vienerius metus gyventi kartu ir turėti tikslą sukurti šeiminius santykius. Sveikatos reikalų komitetas nusprendė šios nuostatos atsisakyti.
„Šis klausimas susijęs ir su Konstitucinio Teismo išaiškinimu, į kurį, rengiant įstatymo pakeitimus, būtina atsižvelgti: teisinis reguliavimas turi atitikti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo principus ir negali nustatyti nepagrįstų skirtumų tarp žmonių, kuriems reikalinga tokia pati sveikatos priežiūros paslauga. Priešingai, siūlome išlaikyti principą, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas esant medicininėmis indikacijoms, kai nustatomas nevaisingumas arba siekiama išvengti vaikui gresiančios negalios ar gyvybei pavojingos ligos, ar sveikatos sutrikdymo“, – sakė komiteto narė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.
Taip pat atsisakyta reikalavimo kiekvienu pagalbinio apvaisinimo atveju šaukti gydytojų konsiliumą. Komiteto vertinimu, toks reikalavimas nėra pagrįstas įprasta klinikine praktika ir efektyviu sveikatos paslaugų organizavimu. „Tai nereiškia, kad atsisakoma gydytojų atsakomybės ar medicininio vertinimo, tai reiškia, kad sprendimų priėmimo procedūros turi būti proporcingos, pagrįstos ir nereikalauti perteklinių administracinių veiksmų tais atvejais, kai jų reikia medicininiu požiūriu“, – pabrėžė O. Leiputė.
Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojos, šiuolaikinė medicina leidžia tam tikrais atvejais dar prieš perkeliant embrioną į moters gimdą atlikti preimplantacinį genetinį tyrimą ir nustatyti genetines patologijas. Tai ypač svarbu šeimoms, kurios kuriose yra žinoma sunkių paveldimų ligų rizika. Svarstomu projektu siūloma aiškiau nustatyti atvejus, kada toks tyrimas turi būti privalomas, siekiant išvengti vaikui gresiančios gyvybei pavojingos ligos ar sunkios nuolatinės negalios.
Projektu taip pat numatoma spręsti embrionų, kuriems nustatytos tam tikros sunkios genetinės patologijos, tvarkymo klausimą. Siūloma sudaryti galimybę nutraukti tokio gyvybingo embriono laikymą, kai nustatyta patologija kelia grėsmę gyvybei ar sukelia sunkią nuolatinę negalią. Tėvų prašymu būtų numatyta galimybė embrioną laidoti arba kremuoti pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
Siūloma daugiau dėmesio skirti vaisingumo išsaugojimui ir paslaugų finansavimui
„Įsivaizduokite jauną žmogų, kuriam diagnozuota sunki liga, kurio laukia chemoterapija ar spindulinis gydymas. Gydymas būtinas, nes reikia išsaugoti gyvybę, tačiau kartu tai gali pažeisti reprodukcinę funkciją ir atimti galimybę ateityje susilaukti biologinių vaikų. Šiandien lytinių ląstelių ar reprodukcinio audinių paėmimo, konservavimo, laikymo išlaidos gali tekti pačiam žmogui, todėl siūloma lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimo bei konservavimo paslaugas kompensuoti Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o jų laikymą lytinių ląstelių banke nustatytą laikotarpį finansuoti valstybės biudžeto lėšomis ir taip paankstinti tai daryti nuo šių ateinančių metų sausio pirmos dienos“, – sakė O. Leiputė.
Seimo Pirmininko pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad projekte nenumatoma įteisinti ar skatinti surogatinės motinystės ji bus ir toliau draudžiama; nenumatoma laisva prekyba lytinėmis ląstelėmis, jų judėjimas per valstybės sienas išlieka griežtai reglamentuojamas; nesuteikiama teisė pagalbinio apvaisinimo paslaugas naudotis tos pačios lyties poros poroms; nepritarta siūlymui konservuoti ir laikyti embrionus.
Galutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo numatytas lapkričio 12 d.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
