„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.
Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją?
Ar jos kuriamas unitarinės valstybės modelis buvo tinkama išeitis to meto Lietuvai? Ar Lietuvos valstybei liko vietos šios valstybės struktūroje? Ar tiesa, kad ši Konstitucija buvo taisoma vėliau priimtu Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymu? Kaip baigėsi šis reformų bandymas? Kodėl mūsų vadovėliuose neminimas 1792 m. karas su Rusija?
R. Šmigelskytės-Stukienės teigimu, Gegužės 3-osios Konstitucija – tai bandymas Abiejų Tautų Respublikoje įvesti anglišką konstitucinės monarchijos modelį. Šiai Konstitucijai pritarė visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimeliai, bet Lenkijoje jai būta ir pasipriešinimo.
[youtube]https://youtu.be/PnHX7rj79iE[/youtube]
