Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?

Paulius Kruopis, www.propatria.lt
2015 04 28 09:31
6
Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.
Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas.Lietuvos Respublika sukurta tik tada, kai iškilo tam pajėgi moderni lietuvių tauta, tad ir į savo šalies istoriją turime žvelgti iš modernios lietuvių tautos kaip atskaitos bendruomenės perspektyvos. Moderni lietuvių tauta atitiko laikmečio iššūkius, kai nei LDK, nei unijinės Lietuvos-Lenkijos valstybių patriotai (vadinamieji „ATR piliečiai“) to nebesugebėjo padaryti, puoselėdami praeities valstybingumo formų nostalgiją. Paradoksalu, tačiau toks atgyvenusių ir žlugusių Lietuvos valstybės formų ilgesys Lietuvos istorikų tarpe šiandien vėl atgyja keisčiausiais pavidalais.

Kaip Lietuvos istorijoje pamesti lietuvių tautą

Kuriant lietuvišką istorijos pasakojimą Lietuvos mokyklose reikėtų sutelkti visus dėstomus dalykus bendram patriotiškai ir valstybiškai nusiteikusio Lietuvos Respublikos piliečio ugdymui. Tačiau tam trukdo istorijos pasakojimą mokyklose žlugdančios daugumos istorikų ir intelektualų istorijos interpretacijos. Du minėtos konferencijos prelegentai – Alfredas Bumblauskas ir Darius Kuolys – yra puikūs pavyzdžiai dviejų dominuojančių Lietuvoje požiūrio į istoriją modelių, kurie identiški savo antitautišku turiniu ir forma, nors skirtingi savo ideologiniais tikslais.

Pirmasis, istorijos klastotojų modelis stengiasi paniekinti modernų lietuviškąjį nacionalizmą ir vietoje jo siūlo kitai valstybei palankų istorijos pasakojimą. Antrasis, istorijos neutralizuotojų modelis menkina modernų lietuviškumą, akcentuodamas Lietuvos istorijos veikėjų, įvykių ir tapatumų įvairovę, pabrėždamas priešiškus nacionalinės valstybės idėjai. Modernus nacionalizmas dekonstruojamas „modernios tautos“ sąvoką užpildant „pilietinės visuomenės“ turiniu – tautiškumą pakeičiant kosmopolitiškumu, tautos politiškumą – individų pilietiškumu. Šios dvi Lietuvos istorijos versijos, siūlytos ir Biržuose, Lietuvoje egzistuoja jau bent du dešimtmečius ir yra ne tik netinkami patriotizmo ugdymui, bet netgi siekia lietuvių kaip tautos bei nacionalinės Lietuvos valstybės idėjos sunaikinimo.

Modernios lietuvių tautos laikymas atskaitos bendruomene (ta, iš kurios pozicijų vertinama praeitis) yra nesiderinamas su minėtų dviejų tipų istorikų pažiūromis. Nors nacionalinėje Lietuvos valstybėje lietuvių tauta neišvengiamas istorijos veikėjas, tačiau istorijos klastotojai siekia kritikuoti lietuvių tautos istorinius pasirinkimus ir tam renkasi neturėti jokios istorinės atskaitos bendruomenės. Taip A.Bumblauskui ir kitiems lietuvių tauta tampa nuolatine istorijos „pralaimėtoja“ ir „autsaidere“ net paprastai šlovingais laikomais momentais (Vytautas Didysis, Klaipėdos sukilimas ir kt.).

Sovietmečiu diegtas kosmopolitizmas klastotojams suformavo antivalstybines ir antilietuviškas nuostatas, verčiančias tautos istorijoje menkinti ir kritikuoti viską, kur galima įžiūrėti moderniojo politinio lietuviškumo pergalę. Kiekvieną istorijos sėkmę vaizduojant kaip atsitiktinumą ar net pralaimėjimą, kartu mėginama nuolat priminti apie glaudesnius santykius su kitomis tautomis kaip prarastus šansus, pavyzdžiui, 1791 m. Konstituciją, palaidojusią bet kokį Lietuvos savarankiškumą Lenkijos valstybėje. A.Bumblausko antilietuviškumą neblogai iliustruoja pašaipos iš baltų istorijos, kuri nepatogi, nes provokuoja klausimą, kaip ir kodėl traukėsi baltų ir vėliau lietuvių gyvenamos teritorijos. Kita vertus, Adomą Mickevičių A.Bumblauskas nedvejodamas vadina „tikru lietuviu“, tuo piršdamas kitokį, ikimodernų – nuo lietuvių kalbos ir tautinės valstybės siekio atsietą – lietuviškumo supratimą. ATR piliečio identitetas, „kiti lietuviai“ ir „kita Lietuva“ populiarinami vardan palankumo Lenkijos valstybei ir prarastam ATR valstybingumui.

Istorijos klastotojams rūpi ne „neutrali“ tiesa, o selektyvi modernią lietuvių tautą menkinančių faktų paieška. Jie neapeliuoja į objektyvumą, priešingai, kartais net atvirai sako, kad istorikų pareiga yra griauti „tautinius mitus“ (A.Nikžentaitis, „Valstybė ir istorija“). Toks pasakojimas nacionalinės Lietuvos valstybės atžvilgiu tampa grynai antivalstybišku. Kritikuojamas modernus lietuvių nacionalizmas, tačiau kartu atvirai ginamas lenkiškasis. Tą darant nevengiama remti ir rusišką istorijos versiją, pavyzdžiui, Laikinąją vyriausybę vadinant nacių grupuote, prisidėjusia prie masinių žydų žudynių Lietuvoje. Antilietuviškai istorijai tinka bet kurios šalies naratyvas, tačiau atsisakius konkrečios atskaitos bendruomenės nepavyksta sukurti ir jokio nuoseklaus bei įtikinamo istorijos pasakojimo.

Istorija kaip grožėjimosi objektas

Kultūros istorikas Darius Kuolys ir jam pritariantys intelektualai vadintini istorijos neutralizuotojais, nors kartu ir „romantikais“, nes istorijai teikia tariamą meninę vertę, tačiau kitaip nei tikrieji romantikai, nesiekia iškelti lietuvių tautos istorijos. Atvirkščiai, pačią tautos sąvoką jie „trina“, pakeisdami „pilietinės bendruomenės“ terminu. Kitaip nei tikrieji romantikai, istorijos neutralizuotojai siekia dekonstruoti tautinę bendruomenę. Atsiribodami nuo modernaus politinio nacionalizmo ir personalizuodami istoriją iš įvairių Lietuvos istorijos epochų jie kuria gražią pliuralizmo pasaką.

Neutralizuotojai pabrėžia atskaitos bendruomenės ir autentiškos istorijos būtinybę, tačiau tos atskaitos bendruomenės niekada konkrečiai neįvardija. D.Kuolys savo ilgame pranešime jos nei karto neįvardija „lietuvių tauta“, priešingai, profesoriaus Alvydo Jokubaičio siūlymą Lietuvos istorijos pasakojimą telkti ties Jono Basanavičiaus Lietuvos projektu pristatė kaip siūlymą įstatymu uždrausti pasakoti LDK ir ATR istoriją (publikuotame D.Kuolio pranešime ši vieta stebėtinai praleista). A.Jokubaičio siūlymas nukreipia į modernios lietuvių tautos ugdymą, susitelkiant ties XIX-XX amžiaus lietuvių atgimimo ir Lietuvos valstybės istorija, tačiau apgaulingu kaltinimu buvo buvo apšmeižta tiek ji, tiek Seime svarstomas Tautos istorinės atminties įstatymas. Kartu tokiais pareiškimais priešinant ikimodernią ir tautinės Lietuvos valstybės istoriją, stengiamasi labiau supriešinti akademinę bendruomenę, pedagogus bei visą tautiškai nusiteikusią visuomenės dalį.

Neromantiška istorijos „romantika“

Įsidėmėtina, kad istorijos neutralizuotojai „romantikai“ siekia ištrinti lietuvių kaip tautinės bendruomenės sąvoką, pakeisdami ją abstrakčiu„pilietiškumu“. Antra, jų „romantika“ pasižymi LDK ir ATR paveldo iškėlimu, siekiant atitolinti nuo lietuvių tautos valstybės idėjos, šiandieninių jos problemų ir parodant „kitokių“ politinių pažiūrų lietuvius, aiškiai nepritarusius moderniajam lietuviškam nacionalizmui, apie kurį ATR laikais net negalėjo žinoti, bet suteikiančių tautos vaizdiniui trokštamą „įvairovę“.

D.Kuolio „romantinės“ Lietuvos istorijos versijos vertybinis pagrindas yra abstraktus pilietiškumas. Neaišku, kas sudaro vadinamos „pilietinės visuomenės/bendruomenės/tautos“ turinį ir kur jos ribos. Modernios lietuvių tautos istorijos pasakojimą plėtojantiems istorikams atskaitos bendruomenė yra lietuvių tauta, kuri turi politines teises ir įprasmina save per savo nacionalinę valstybę ar jos siekį. Lietuvius etniniai ryšiai sujungia tarpusavyje, o politiniai-valstybiniai siekiai – ir į vieningą bendruomenę su lietuvių valstybės idėją palaikančiais kitataučiais.

Tuo metu, tariama „pilietinė bendruomenė“, nors ir deklaruoja ištikimybę valstybei ir tautai, bet atvirai atsiriboja nuo politinio lietuvių nacionalizmo. Kitaip tariant, „pilietinė visuomenė“ nesieja savęs su lietuvių tautine-politine bendruomene, kuri savyje turinti aukščiausią galią bei valią steigti ir valdyti valstybę, ką teigia Konstitucijos 2 straipsnis „Lietuvos valstybę kuria Tauta“. Istorijos neutralizuotojų nuomone, valstybė kyla ne iš tautos, bet iš atskirų individų norų turėti valstybę.

Nacionalinės valstybės atžvilgiu „valstybė“ yra daugiau kaip priemonė tautos saviraiškai, bet kartu išlieka tamprus tautos ir valstybės santykis, nes per valstybę stiprinama tautos vienybė. „Pilietinėje tautoje“ vartojant sąvoka „valstybė“ daugiau remiamasi į valdžios ir individo santykį, o pats ryšys su valstybe yra tiek stiprus, kiek valdžia gerbia individą kaip pilietį ir kiek individas gerbia valdžią. Tautinis aspektas ištirpsta bei praranda savo politinę formą, nes lietuvių tauta ir jos valstybė nebėra svarbiausias vienijimosi pagrindas. Juo tampa atskirų piliečių iniciatyva. Todėl daug reikšmingiau pavieniams individams burtis į „pilietinę bendruomenę“ be tautinės politinės nuovokos ir santykiauti su valdžia kaip valstybės galios šaltiniu. „Bendruomenę“ su valstybe sieja tik teisių ir pareigų rinkinys, bet ne tapatybė ir istorinis tęstinumas, o pati valstybė suvokiama kaip piliečių poreikių tenkintoja.

„Pilietinėje visuomenėje“ nėra bendruomenės tikrąją to žodžio prasme, nes į bendruomenę gali sutelkti tik tam tikri atskiri tautiniai-politiniai, kalbiniai, religiniai bendrumai, kuriuos kaip tik stengiamasi panaikinti. Neįmanoma šiandien lietuvių nacionalinėje valstybėje kurti bendruomeninio gėrio, jei joje nebelieka tautos politinės valios. Todėl „pilietinės visuomenės“ kūrėjai nori iškreipti „tautinės bendruomenės“ sąvoką, išmesdami lietuviškumą ir atskaitomybę lietuvių tautai, bei paliekant tik pilietiškumą – santykį su valstybe-valdžia. Būtent dėl to pilietinė bendruomenė save įsivaizduoja ir įvardija kaip tariamą Lietuvos, o ne lietuvių tautą. Abstrakti ir principinių ribų neturinti „Lietuvos tauta“ taip tampa pseudoromantikų istorijos atskaitos bendruomene, kurioje vienodai telpa skirtingų tautybių ir skirtingų požiūrių į nepriklausomos Lietuvos valstybingumą piliečiai.

D.Kuolio tipo „romantikai“ iš esmės nesiskiria nuo antilietuviškumą atvirai propaguojančių A.Bumblausko tipo istorijos klastotojų, nes abiejų krypčių istorikai prisideda prie lietuvių kaip politinės bendruomenės ištautinimo, išteritorinimo bei išvalstybinimo strategijos. Bandymas į save sutelkti LDK, ATR ir Lietuvos Respublikos valstybių idėjas ir paversti tai bendra ateities politikos vizija sukuria chaosą, kuriame nelieka aiškaus begalinės istorijos faktų ir asmenybių įvairovės ryšio su esamos modernios tautinės Lietuvos valstybės išlikimu ir raida. Galbūt todėl daugelis moksleivių Lietuvoje ir nesižavi istorija, kuri labiau primena muziejinę atgyveną arba romantinę melodramą nei akivaizdų Lietuvos valstybės kūrimą.

Statys ar griaus Lietuvos valstybę LDK ir ATR istorija?

Abi antivalstybinių istorikų kryptys bando išryškinti LDK ir ATR paveldą, pabrėždamos bajorijos politinę svarbą valstybei ir būtinybę ją atkurti. Abi grupės lietuvių „valstietiškąjį“ nacionalizmą vaizduoja kaip atgyveną ir istoriją naudoja neapibrėžtos „pilietinės tautos“ kūrimui. Skiriasi tik priemonės: istorijos klastotojai linksta arčiau kitos valstybės naratyvo, o istorijos neutralizuotojai skatina įtraukti kuo daugiau įvairių praeities pasakojimų. Pasitelkdami ir patriotizmo, ir bajoriškumo sąvokas, neutralizuotojai atvirai stengiasi formuoti pliuralistinę „Lietuvos tautą“. Tuo metu tariamai provakarietiški, atvirai prolenkiški, o iš tiesų prorusiški istorijos klastotojai, nors tiesiogiai nekalba apie „Lietuvos tautos“ kūrimą, puikiai jam pasitarnauja atmesdami lietuvių tautą kaip atskaitos bendruomenę ir tuo ruošdami dirvą „Lietuvos tautos“ kūrimui. ATR ir LDK valstybių iškėlimas, kaip tą daro aptariami istorikai, ne stiprina, o silpnina Lietuvos valstybės idėją.

LDK ir ATR valstybingumo projektai yra beviltiškai pasenę ir pralaimėję, tad turėtų būti ne aukštinami kaip kosmopolitinės pavyzdinio tautų ir religijų sugyvenimo alternatyvos, o instrumentiškai naudojami lietuvių tautos tapatumui ir istorinio tęstinumo suvokimui stiprinti. Kokią istoriją pasakojame, tokią ir valstybingumo formą kuriame, todėl puoselėdami LDK ir ATR valstybių idėjas, nesuderinamas su moderniu lietuviškuoju nacionalizmu, jaunimą atitoliname nuo šiandien Lietuvos valstybei kylančių iššūkių – pirmiausiai rusiškos propagandos įtakos informaciniame kare bei atsisakymo ginti tautinį tapatumą ir suverenumą europeizacijos kontekste.

Populiari iliuzija, kad padrikų faktų apie XIII-XVIII a. Lietuvą gausa tik stiprina šiandieninį modernios Lietuvos valstybės projektą. Naudinga tik tai, kas paaiškina šiandienos reiškinius ir yra aiškiai įvertinama naudos arba žalos esamos Lietuvos valstybės atsiradimo atžvilgiu. Suvokiant, kad LDK ir ATR istorija yra valstybių-pralaimėtojų istorija, būtina iš jos atsirinkti naudingus ir aktualius, pirmiausiai jų nesėkmę paaiškinančius faktus. Šios valstybės išnyko, tačiau lietuvių tauta atgimė moderniu pavidalu ir su visai kita – nacionalinės valstybės idėja. Šis istorijos lūžis parodo tiek LDK ir ATR valstybių trūkumą – akivaizdžiai stokodamos stipraus tautinio identiteto, jos paliko atvirą galimybę politiniam elitui nukrypti į priešingas tautines kultūras – rusiškąją ir lenkiškąją – o galiausiai ir išduoti valstybingumo projektą. Todėl nacionalinė Lietuvos valstybė yra ne degradavusi LDK ir ATR versija, bet XIX-XX a. išsigelbėjimo projektas, neleidęs nutautėti veikiant lenkų, rusų ir vokiečių įtakai.

LDK ir ATR valstybinių darinių istorija drauge yra ir Lietuvos istorija, tačiau turi būti suvokiama kaip „nugyventas“, „peržengtas“ ir istoriškai pasenęs valstybingumo raidos etapas, esamos modernios nacionalinės Lietuvos Respublikos istoriją suvokiant kaip esamą ir nenutrūkstamą valstybės kūrimą.

Po neišvengiamo baudžiavos panaikinimo, aiškiai nykstant luominei santvarka, bajorai dar galėjo išsaugoti politinę įtaką ir iš dalies gaivinti LDK ir/ar ATR idėją. Tam jie turėjo prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir ieškoti dialogo su valstiečiais, nes jau pirmieji sukilimai parodė bajorų negebėjimą vieniems atkurti valstybę. Tačiau tam reikėjo ir naujos valstybės idėjos – naujos Lietuvos, kurioje svarbiausia vietą užimtų ir pagrindine jėga taptų lietuvių liaudis, vėliau, virtusi tauta. Ši nauja valstybės idėja reikalavo pripažinti lietuvių kalbą ir naująją valstietiškos kilmės inteligentiją. Šis naujasis modelis negalėjo būti integruotas su ATR atkūrimo iliuzija, tačiau kitos pusės nesugebėjo patraukti nei senojo, nei naujojo valstybingumo vizija. Dvarininkai privalėjo apsispręsti dėl modernaus politinio identiteto: rinktis modernią lenkų tautą ir Lenkijos valstybę arba tapti modernios lietuvių tautos atstovais, kalbančiais lietuvių kalba ir siekiančiais nacionalinės Lietuvos valstybės, atsiribojant nuo ryšių su kitomis tautomis. Tai buvo pačios modernybės diktuojamas reikalavimas.

Kaip atstatyti Lietuvos istorijos pasakojimą?

Antitautiškai nusiteikę mokslininkai neabejotinai supranta, kad niekada nebus atkurta nei kunigaikščių valdoma LDK, nei bendra bajoriška Lietuvos-Lenkijos valstybė. Nuolatinis kalbėjimas apie jų paveldą tik padeda diegti norimas politines pažiūras šiandienos Lietuvoje. Nacionalinė Lietuvos valstybė yra gyvas ir tebesitęsiantis pasakojimas, tačiau per 24-erius atkurtos Nepriklausomybės metus istorijos klastotojų ir neutralizuotojų pasakojimai steigė visiškai priešingą lietuvių tautinei bendruomenei politinę tapatybę – artimą kitoms valstybėms arba kuriančią pliurastinį „Lietuvos tautos“ individų sambūrį, nebeturintį tarpusavyje tautinių-kultūrinių ryšių.

Lietuvos moksleivis negali žvelgti į istorijos vadovėlį ir visiškai nesuvokti, ko jam ieškoti Lietuvos istorijoje, kokią poziciją užsiimti. Jis turi aiškiai suprasti savo kaip tautinės valstybės piliečio poziciją – lietuvių tauta ir jos nacionalizmas yra vedamasis variklis Lietuvos istorijos eigoje. Leisdami rinktis tarp LDK, ATR ar tautinės Lietuvos piliečio tapatybių D.Kuolio pavyzdžiu bandytume sukurti „Respublikos pilietį“, tinkantį atstovauti visos trims skirtingoms valstybėms, tačiau kartu nebegalinti pasipriešinti valstybės ir lietuvių kaip politinės tautos naikinimui.

Lietuva kaip ir bet kuri kita valstybė yra stipri tiek, kiek jos piliečių sąmonėje yra stipri Lietuvos valstybės ir tautinio tapatumo idėja, o būtent šias idėjas būtina kuo nuosekliau stiprinti Lietuvos jaunimo mąstyme. Atramos taškas tam – J.Basanavičiaus projektuotos Lietuvos istorija ir jos sąsajos su šiandienos Lietuvos Respublikos iššūkiais. Vysk. M.Valančius, S.Daukantas, dr. J.Basanavičius, V.Kudirka, Maironis, A.Smetona, J.Ambrezevičius-Brazaitis, J.Žemaitis-Vytautas turi būti pagrindiniais šiandieninės lietuvių tautos didvyriais. Būtinas kultūrinio ir kilmės tęstinumo su LDK kunigaikščiais ir jų valdiniais suvokimas, tačiau kartu ir aiškus šio paveldo skyrimas nuo visai kitais pagrindais sukurtos modernios tautinės Lietuvos valstybės.

Mokyklos pareiga yra ugdyti dorą ir patriotišką Lietuvos valstybės pilietį. Modernią Lietuvą į priekį turi vesti patriotiška inteligentija, kurios ugdymas taip pat yra Lietuvos mokyklos uždavinys. Dvasiškai stipraus ir Tėvynę mylinčio elito sukūrimas yra būtina, nors nepakankama sąlyga, kad lietuvių tautos pasakojimas netaptų baigtine istorija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
  2. R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
  3. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  4. P. Kruopis. Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosime?
  5. P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?
  6. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  7. Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams
  8. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)
  9. V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  10. VU bibliotekoje atidarytoje parodoje pristatoma kilminga Lietuvos valstybės istorija
  11. Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“
  12. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
  13. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  14. Trečiasis paskaitų ciklas „Lietuvos veidas: tautos vertybės, principai ir tradicijos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje
  15. Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose
  16. Atnaujintas Kernavės muziejus skatina didžiuotis Lietuvos istorija
  17. V. Žukienė. Lietuvoje vėl formuojama valstybė valstybėje
  18. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  19. E.Drungytė. Politika: sėklų fenomenas, kompostas ir didžioji vasalystės istorija
  20. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  21. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  22. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
  23. Lietuva pirmą kartą per savo valstybingumo istoriją parengė ir išleido Lietuvos nacionalinį atlasą
  24. Forumas „Tauta, piliečiai, valstybė“ kviečia į diskusiją apie Lietuvos strategiją 2030
  25. R. Garuolis. A.Bumblauskas klausytojus baugina Lietuvos valstybės atkūrėjo šmėkla
  26. Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje
  27. Jei Rusija ir toliau „padės“, Lietuvos istorinio tapatumo klausimai spręsis daug paprasčiau
  28. Istorija tai ne eksponatas po stiklu
  29. Vilniaus praradimai ir atgavimai: nesibaigianti istorija
  30. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    6 m. ago

    Kaip atstatytį Lietuvos istoriją? Istorija lietuviškai – praeitis! Ar galima atstatinėti praeitį? Ją galima tiktai pažinti!!!
    O tai, bent dalinai, jau padaryta! Ir padaryta be VU, be KVDU, be akadėminės bendrumenės pagalbos, kuri, kaip man buvo pareikšta, “neturi laiko” skaityti (Lietuvos praeitį šloviančius) šaltinius, kurių per 400 vnt.
    Įminųs šuos šaltinius paaiškėjo, kad mūsų protėvių likimą lėmė Žemėje vykę geofiziniai procesai, kuriuos pavyko atstatyti taip pat LIETUVIŲ KALBOS DEKA!
    Anot Mahatmos Gandžio,- “lietuvių kalba senesnė už sanskrito kalbą”.
    Kintant klimatui, lietuvių protėviai buvo priversti periodiškai keliauti nuo Atlanto iki Didžiojo vandenynų, pakeliui palikdami ženklius kalbinius pėdsakus. Šie, šaltiniai leido ne tiktai pažinti mūsų protėvių kelius (apie ką svajojo baltų filosofas I. Kantas) bet ir padėjo atrasti mokslui dar nežinomus III ir IV Žemės ašies fizinius judėjimus!
    Kam tai įdomu, siūlau skaityti knygas “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis” ir “Praregėjimas” ir baigti visiškai nevaisingas priešų įnicijuojamas diskusijas LIETUVOS PRAEITIES TEMA!!!

    Atsakyti
  2. Kaunietis says:
    6 m. ago

    Džiugu, kad auga jauna tautiškų istorikų karta. Šalia tautą naikinančių bumblauskininkų , nikžentaičių , š. liekių, aleksandravičių pasimato Lietuvą mylintys jauni žmonės, kurie nemeluos, nerašys istorijos vadovėlių pagal kitos valstybės užsakymus, neparsiduos už ordinus

    Atsakyti
  3. Kelmas says:
    6 m. ago

    Gerai rašo jaunuolis

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    6 m. ago

    Rašo tai gerai, bet būtina parengti lietuviškos Lietuvos istorijos kursą, o savotiškiems “daraktoriams” organizuotis ir imtis jį skaityti jaunimui, visuomenei, jeigu nebus įsileista į mokyklas, univerisitetus vietoje dabar mokomos nelietuviškos Lietuvos istorijos, – laukti nėra laiko, kai laukta jau pora dešimtmečių.

    Atsakyti
  5. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    6 m. ago

    Lietuvos priešai dar tarpukaryje neleido pažinti Lietuvos praeities. Dalinai ir dėl to buvo priversti savo šalį palikti tokie mūsų didžiavyriai kaip poliglotas ir priešistorikas Česlovas Gedgaudas bei istorikas Augustinas Voldemaras.
    Kada mūsų gudavičiai ir bumbliauskai supras, kad be LIETUVIŲ KALBOS ir be mūsų specialistų pasaulis praeities moksle yra AKLAS! Stabdydami LIETUVOS praeities pažinimą jie, tuo pačiu, blokuoja ir PASAULIO pažinimą!

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      6 m. ago

      Teisingai rašote, Romualdai. Didelės ir pajėgios valstybės, tokios kaip JAV, Rusija, Lenkija ar Italija gali postringauti apie jų viduje esančias kitų valstybių tautines bendrijas, nes ginkluotos iki dantų ir dar aukščiau. Mes, gi, neturime kur trauktis, todėl džiaugiuosi P. Kruopio įžvalgomis ir pritariu jo veržlumui, ginant tautos kalbą, istoriją ir vientisumą. Jis elgiasi pagal Konstituciją.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Vilniaus ištakos – Šventaragio slėnis (video)

2021 03 08
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

2021 03 08
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08
Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
Lietuvoje

Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Norkūnas. Kodėl su partnerystėmis turime palaukti?
  • Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
  • Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
  • „Aktualioji istorija“: Vilniaus ištakos – Šventaragio slėnis (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1255; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 645; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 565; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 507; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Vilniaus ištakos – Šventaragio slėnis (video)

by Tomas Baranauskas
2021 03 08
0
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sueina 700 metų nuo Vilniaus pirmojo paminėjimo. Nors galbūt kas nors ir nustebs, išgirdęs tą faktą, nes Vilnius ruošiasi...

Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 08
0
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių  jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės...

Skaityti toliau

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Kaip rašoma įvairiuose žinynuose, Steponas Lukoševičius – Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, miškininkas. Nuvalius užmaršties dulkes, mes norime Steponą Lukoševičių pristatyti...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
Kitas straipsnis
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Keisis orai: užplūs karščio banga ir trankysis perkūnija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai