Antradienis, 17 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika

Alvydas Butkus, www.voruta.lt
2017 01 11 16:03
51
dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų kalbos.
  • XIX a. pabaigoje lietuvių tapatybę suformavo filologai J. Basanavičius ir J. Jablonskis, susieję jį su bendrine lietuvių kalba, kuri buvo sukurta tam, kad išstumtų tikrąją Lietuvos kalbą – lenkų.
  • Lietuvių visuomenė dėl to skilusi pusiau – į naujuosius lietuvius, J. Basanavičiaus šalininkus bei nacionalinės Lietuvos valstybės idėjos puoselėtojus, ir senuosius lietuvius, arba litvinus, kalbėjusius lenkiškai ir svajojusius atkurti buvusią Abiejų Tautų Respubliką (ATR).
  • Nesutarimų dėl Vilniaus (ir apskritai dėl Lietuvos valstybingumo sampratos) 1920 m. kilo ne tarp Lietuvos ir Lenkijos, o tarp naujųjų ir senųjų lietuvių. Pati Vilniaus okupacija buvusi visai ne okupacija, o krašto išvadavimas iš „lietuvių nacionalistų“, taip pat priemonė išvengti galimos bolševikų okupacijos ar dar vieno Raudonosios armijos žygio į Varšuvą.
Lietuvos ir Vokietijos sieną žymintys herbai ant Širvintos upės tilto, Kudirkos Naumiestis, iki 1938 m. | www.voruta.lt nuotr.
Lietuvos ir Vokietijos sieną žymintys herbai ant Širvintos upės tilto, Kudirkos Naumiestis, iki 1938 m. | www.voruta.lt nuotr.

Tokie vertinimai skirti pateisinti mesianistinei ir kartu šovinistinei Lenkijos politikai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir etninėse Lietuvos žemėse. Lietuvių valstiečių krikščionėjimas ir europėjimas iš tikrųjų prasidėjo ne nuo krikšto datos, o nuo Reformacijos ir Kontrreformacijos, t. y. keliais šimtmečiais vėliau, kai imta platinti krikščionybę vietinėmis kalbomis, o pakraščiuose  susigriebta sudarinėti reikiamą bažnyčių tinklą. Latviai krikščionėti ėmė irgi tuo laiku ir dėl tokių pat priežasčių. Vėlyvas baltų sukrikščionėjimas leido iki mūsų dienų geriau išlaikyti turtingą ir ypatingą ikikrikščioniškąją indoeuropietiškąją etnokultūrą, kuria dabar galime didžiuotis  bevienodėjančioje  Europoje.

Teiginys, jog vėlyvas krikštas atitolino lietuviško rašto atsiradimą, irgi yra gerokai pritemptas. Vakarietiškoji krikščionybės atmaina  iki pat M. Liuterio reformos neskatino naujos raštijos kūrimo. Lenkai krikštijosi X a. pabaigoje (966), tačiau pirmoji knyga lenkų kalba pasirodė tik XVI a. pradžioje (1513), kaip ir prūsų (1545) ar lietuvių (1547), t. y. beveik po 550 metų nuo Lenkijos krikšto. Lietuvos nekrikščioniškiesiems valdovams nebuvo kliūčių susirašinėti su Vakarais vokiškai ar lotyniškai, o vidaus poreikiams vartoti jau turimą slaviškąjį raštą, užuot išradinėjus dviratį ir potvarkius LDK slavams leidus jiems nesuprantama lietuvių kalba.

Germaniškasis vs. slaviškasis civilizacijos modelis

Sugretinus latvių ir lietuvių europėjimo tempus bei lygį, matomas akivaizdus latvių pranašumas, ėmęs ryškėti jau nuo XVII a., t. y. dar gerokai iki baudžiavos panaikinimo. Palyginus su lietuviais, latvių valstiečiai buvo daugiau civilizuoti, raštingesni, turtingesni. Tai lėmė ne tik  religinis skirtumas (latviai – protestantai, lietuviai – katalikai), bet ir skirtingas kultūrinis fonas – Kuršo kunigaikštystėje ir Vidžemėje jis buvo vokiškas (Vidžemėje 1629–1721 m. dar ir švediškas), etnografinėje Lietuvoje ir Latgaloje – lenkiškas. Latgalos kultūrinį ir ekonominį atsilikimą nuo kitų etninės Latvijos regionų, jaučiamą net iki šiol, latvių istorikai aiškina ilgu (nuo 1561 m.) Latgalos buvimu lenkiškos kultūros aplinkoje; Latgalos prijungimas prie Rusijos 1772 m. padėties iš esmės nepakeitė. Lietuvių atžvilgiu šis skirtumas ryškus tarp Rytrūsiuose ir ATR (nuo 1795 m. – Rusijoje) gyvenusių tautiečių: Prūsijos lietuviai civilizuotumu ir išsilavinimu prilygo Kuršo ir Vidžemės latviams, o ATR ir vėliau Rusijos gubernijų lietuviai – latgaliečiams. Nenuostabu, kad ir tautinis atgimimas baltų kraštuose prasidėjo pirmiausia vokiškos, ne lenkiškos kultūros aplinkoje, t. y. Mažojoje Lietuvoje ir Rusijos Kurliandijos, Lifliandijos ir Estliandijos gubernijose. XIX a. pabaigoje Rygą, Liepoją ir Mintaują užplūdusiems lietuviams atvykėliams latviai jau buvo tautinio sąmonėjimo sektinas pavyzdys. Beje, Rusijos caras Petras I šalies vykdė irgi germaniškosios civilizacijos pavyzdžiu, tiesiogiai ir netiesiogiai pripažindamas jos didesnę pažangą, lyginant su tuometiniais Rusijos ar jos kaimynės ATR standartais.

Vadinasi, suartėjimas su lenkais, bet ne, tarkim, su skandinavais, nukreipė Lietuvos visuomenę į lėtesnę civilizacijos raidą, o XIX a. dalyvavimas dviejuose „lenkiškuose“ sukilimuose, kad ir kaip šauniai beatrodytų, lietuviams ir latgaliečiams atnešė tik carinę priespaudą ir dar didesnį kultūrinį sąstingį.

Dar vienas skirtumas buvo kristianizacijos būdai. Nei buvusioje Livonijoje, nei Suomijoje švedai kristianizacijos nevykdė per švedų kalbą, nemenkino vietinių kalbų reikšmės ir ne tik neribojo, bet net skatino jų vartojimą religiniams poreikiams. Tokios pat politikos laikėsi ir Baltijos vokiečiai. O Lietuvoje lenkų kalba buvo kristianizacijos įrankis ir opozicija lietuvių kalbai, kuri buvo viešai skelbiama kaip netinkama krikščionybei. Pati katalikybė greit įgavo lenkiško tikėjimo („polska wiara“) sąvoką,  prieštaraudama tiek pagonybės liekanoms , tiek stačiatikybei.

Istorijos mitologizavimas

Istorija iš esmės yra interpretacijų mokslas. Daugelyje šalių jų istorijos pateikiamos etnocentriškai, todėl nebūtinai sutampa su kaimyninių šalių tų pačių istorinių įvykių aiškinimu. Kadangi istorikų vertinimais paprastai vadovaujasi ir politikai, požiūris į istoriją turi įtakos tiek šalies užsienio politikai, tiek šalies likimui apskritai. V. Kudirkos giesmės žodžiai „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ iš tikrųjų yra  visa apimantys ir tinka bet kuriai tautai, todėl savos istorijos menkinimas, jos supaprastinimas , dangstant tai tariamu nešališkumu, kerta per pačias tautos šaknis. Kitas kraštutinumas yra ir perdėtas istorijos romantizavimas, jos saldinimas.

Pasirinkus prolenkišką Lietuvos istorijos vertinimo  modelį, Lietuvos užsienio politika iš dalies išsiderino: vienos kaimyninės šalys pradėtos beatodairiškai garbinti , kitos – tiek pat beatodairiškai kritikuoti, o pati Lietuva, teikdama svarbų bendradarbiavimą su keliolika kartų didesne Lenkija, iš esmės ėmė virsti jos palydove ir jos poreikių vykdytoja šalies viduje. Pasiekę nuolaidų, Lenkijos politikai jau atvirai giriasi, kad su Lietuva reikią kalbėti griežtai, jos atžvilgiu laikytis kietai, Lietuvos vadovus reikia nuolat spausti, nes esą taip galima pasiekti dar daugiau nuolaidų Lenkijos naudai.

Atsirado mitų net apie lietuvių kraujo giminystę su lenkais, visiškai nutylint  faktą, jog tokia giminystė mus sieja pirmiausia su latviais per supanašėjusius kuršius, žiemgalius ir sėlius. LDK aušroje, kol dar nebuvo sunaikinti šiaurės baltų geriausieji , giminiavosi net mūsų valdovai: Mindaugo ir Daumanto žmonos buvo seserys, kaip spėjama, kilusios iš Latgalos (Agluonos), latgalių kunigaikščio Visvaldžio (XIII a. pradžia) žmona buvo lietuvė. Kęstučio antroji žmona Birutė, tikėtina, buvo kuršių kilmės – XIV a. pradžioje visoje vakarinėje LDK dalyje (Baltijos pakrantėje) dar tebegyvenę kuršiai.

Slavų (baltarusių, rusų, lenkų) istorikų ginčytinas net Lietuvos valdovų kalbos klausimas – mat kanceliarinė šalies kalba buvusi senoji slavų, o metraščiuose esą niekur neužsiminta, jog valdovai kalbėję lietuviškai, nebent Jogaila su Vytautu persimesdavę lietuvišku žodžiu lenkų akivaizdoje, kad šie nesuprastų. Tačiau visai neaiškinamas, net nutylimas Palemono legendos sukūrimo pamatas – ši legenda, gyvavusi net keletą šimtmečių, paremta ne kurios nors slavų, bet lietuvių kalbos panašumu į lotynų. Jei Lietuvos valdovai iki XV a. pabaigos nebūtų kalbėję lietuviškai, Palemono legenda apskritai nebūtų atsiradusi, o jei ir būtų, ja niekas nebūtų tikėjęs. Antra, kanceliarinių raštų kalba nešnekėjo net Maskvos valdovai. Lenkijos valdovai, kurių šalies rašto kalba iki pat XVI a. buvusi lotynų, ne lenkų, irgi nešnekėję raštų kalba. Be to, niekur valdovai patys raštų nerašydavę – tam būdavę raštininkai, atrinkti pagal atitinkamas kalbas.

Kalba ir tapatybė

Glaudi kalbos sąsaja su tautybe Lietuvoje atsirado tik XIX a. Iki tol daug kur Europoje, ypač iki Didžiosios prancūzų revoliucijos (1789–1794), vyravo luominė (socialinė), religinė bei valstybinė, arba pilietinė asmens tapatybė. Pavyzdžiui, slavakalbiai LDK gyventojai anaiptol nebuvo nei Maskvos, nei Krokuvos gerbėjai ir nesiekė savo žemių jungti prie Rusios ar Lenkijos. Slaviškai jie save paprastai vadino litvinais, šitaip prieštaraudami Rusios ar Lenkijos gyventojams, o iškilus reikalui gindavo šalį tiek nuo gentainių maskvėnų, tiek nuo lenkų. Lietuvos aristokratijos lenkėjimą, prasidėjusį XIV a. pabaigoje po Krėvos unijos ir Lietuvos krikšto, lėmė ne simpatijos Lenkijai, o tai, kad lenkų kalba buvo karaliaus dvaro kalba. Tačiau jungtis su Lenkija lenkakalbiai lietuvių didikai nesiveržė, nes savęs lenkais nelaikė. Lenkijos primesta Liublino unija (1569) buvo pasirašyta tik antruoju bandymu. Pagaliau pats lietuvių iškovotas jungtinės šalies pavadinimas – Rzeczpospolita Obojga Narodów (Abiejų Tautų Respublika) – rodo, kad Lietuvos bajorija, nors ir kalbėjusi lenkiškai, tada nė iš tolo nesitapatino su lenkų tauta: lenkakalbiai LDK gyventojai nevartojo Lenkijos valstybinių simbolių – nei vėliavos, nei herbo, Lenkijos lenkai neturėjo teisės pirkti nuosavybės LDK žemėse, o bendru turtu paskelbtosios Livonijos dalys (vad. Infliantai) buvo  pasikartojimo principu – tai Lietuvos, tai Lenkijos seniūnų, patys mokesčiai iš Livonijos plaukė pramečiui tai į LDK, tai į Lenkijos iždą.

Net mūsų laikais kalba ne visada tapatinama su tautybe. Airiai šneka daugiausia angliškai, bet dėl to britais savęs nelaiko, Rusijos žydų gimtoji kalba yra rusų, austrai ir dalis šveicarų kalba vokiškai ir t. t.

XVI a. ir vėlesnę lietuvių etninę situaciją galima vertinti taip: dvi kalbos (valstietiškoji lietuvių ir diduomenės lenkų) – vienas etnosas. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ši formulė atrodė jau kitaip: dvi kalbos – du etnosai. Todėl, pavyzdžiui, dviejų lenkakalbių Litvinų  – Mykolo Radvilos Juodojo (XVI a.) ir Juzefo Pilsudskio (XX a.) pasitaikantis sugretinimas ar net tapatinimas netinka nei istoriniu, nei politiniu požiūriu: pirmasis visomis išgalėmis stengėsi apginti Lietuvos nepriklausomybę, antrasis visomis išgalėmis (pirmiausia – karinėmis) stengėsi ją sunaikinti. Antroji formulė – dvi kalbos – du etnosai – išlieka ir šiais laikais – pavadinti lenkakalbį Vilnijos gyventoją litvinu būtų tolygu jo įžeidimui. Be to, jis kaip įmanydamas ims įrodinėti, kad jo protėviai od wieków (t. y. nuo amžių) buvo lenkai, ne lietuviai.

Nacija ir valstybingumas

Nacionalinė valstybė XX a. buvo ne lietuvių išradimas ir juo labiau ne „filologo“ J. Basanavičiaus, kaip kartais mėgsta teigti kai kurie lenkų istorikai. Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje niekur nebuvo atkuriamos imperijos – tokių nepagrįstų minčių neskelbė net austrai su turkais. Iš imperijų išsilukšteno čekai, slovakai, vengrai, slovėnai, nacionalines valstybes kūrė net tos tautos, kurios iki tol valstybingumo apskritai nebuvo turėjusios (pvz., latviai, estai), tad Lietuvos grįžimas į 1795 –ųjų ar net 1772 – ųjų ATR būtų be galo nederantis tuometinėje Europoje. Vėlesni įvykiai parodė, kad ir Lenkija kūrė ne buvusią ATR, o „filologinę“, arba lenkakalbę, nacionalinę respubliką. Vilniaus krašto okupacija (1920) ir užgrobimas (1922) buvo teisinama „filologiniu“, o ne istoriniu motyvu, nes istoriškai Vilnius Lenkijai niekada nepriklausė. Lenkijos  užuominos į XVIII a. turėtą bendrą valstybę buvo tik ekspansionizmo priedanga, nes su naujųjų nacionalinių šalių vyriausybėmis šiuo klausimu deramasi nebuvo, o eita lengviausiu ir žiauriu keliu – karine jėga stengtasi atplėšti kitų valstybių lenkakalbes dalis, dažnai ir su vietinių kalbų paplitimo ploto pakraščiais.

Šias įgyvendintas pastangas liudija ir dabartinė Lenkija, kurioje net 97 proc. gyventojų jau save laiko lenkais.

Lietuvių siekis atkurti ir turėti nepriklausomą šalį istoriškai ne kartą fiksuotas jau nuo Krėvos akto (1385) laikų. Tai ir Vytauto planai karūnuotis (1429 –1430), ir Švitrigailos antiunijinė politika iki pat jo pralaimėjimo Pabaiske (1435), ir garsioji M. Radvilos Juodojo kalba Liublino seime (1569), ir Jonušo Radvilos pasirašytoji Kėdainių sutartis su švedais (1655). Vadinasi, Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. aktu tik įvykdė šiuos siekius pagal XX a. standartus – nacionalinės Lietuvos Respublikos pavidalu.

Beje, visiškai nuneigti, jog praeityje lietuviai ir kitos tautos nė kiek nesuvokė savo tautinės tapatybės ar etninės giminystės, neleidžia keli metraščiuose aprašyti vaizdai. Pavyzdžiui, H. Vartbergės kronikoje (XIV a. pabaiga) rašoma, jog kunigaikščiai Algirdas su Kęstučiu 1358 m. Vokietijos imperatoriui Karoliui IV pažadėję priimti krikščionybę su sąlyga, jei Lietuvai bus atiduotos jų nusakytos žemės. Iš to nusakymo aiškėja, kad Lietuva kėsinosi į Šiaurės Prūsiją (dešiniakrantę Alną ir Prieglių), taip pat į Livonijos valdomas šiaurines Kuršo, Žiemgalos, Sėlos žemes ir beveik visą Latgalą. Vėlesnėse požalgirinėse 1413 m. derybose dėl žemių Vytauto atkirtis Prūsijos ordino įgaliotiniui Kuchmeisteriui, kad Prūsai yra buvę jo, Vytauto, tėvų žemė, pažadas reikalauti jos iki Osos upės, kaip savo tėvų palikimo, bei ironiškas klausimas, o kur esąs Ordino tėvų palikimas, irgi rodo, kad Vytauto norai buvo pirmiausia  nukreipti į kryžiuočių valdomas baltų žemes.

Vietoje išvadų

Išryškintos lietuvių tapatybės ištakų paieškos lenkų kultūroje, tos kultūros sureikšminimas Lietuvos istorijoje, neatsižvelgiant į istoriškai neišnaudotą baltiškąją dimensiją, stiprina ne lietuvišką savimonę, o lietuviškuosius baudžiauninko kompleksus. Be to, arogantiškas lenkų požiūris į lietuvius, išdėstytas A. Rotundo knygoje Rozmowa Polaka z Litwinem (Lenko pokalbis su lietuviu, 1565), daugeliu atvejų lieka mažai pakitęs ir šiais laikais. Šis požiūris, nors Lenkijos atvirai dar neatskleidžiamas, pasireiškia jos remiamoje Vilnijos lenkų „politikų“ veikloje, siekiančioje sukurti krašte kalbinį ir administracinį lenkų getą, neįsiliejant  į Lietuvos visuomenę, perdėtai priešinant lenkų ir lietuvių kultūras, kišantis į Lietuvos švietimo reikalus (net į rašybą!), kurstant parapinę ksenofobiją, garbinant tarpukario lenkiškąjį laikotarpį Vilnijoje bei Armijos Krajovos veiklą ten Antrojo pasaulinio karo metu.

Lenkų etnosas Lietuvoje yra naujas tiek kilmės, tiek tapatybės požiūriu. Iš tikrųjų tai net ne kilmės, o pasirinkimo dalykas. Šis etnosas Pietryčių Lietuvoje atsirado pirmiausia iš lenkiškai kalbėjusių lietuvių (litvinų), šiems pakeitus savo etninę tapatybę į lenkišką. Etninės savimonės kaita galėjusi įvykti XIX a. pabaigoje (per tarpinę tuteišio ar tutako savimonę), stiprėjant rusifikacijai, kai  tapatybė  imta sieti ne tik su konfesine priklausomybe, bet ir su vartojamąja kalba. Naujai (XIX–XX a.) suslavėję Vilnijos lietuviai valstiečiai dažniausiai buvo linkę tapatintis jau su lenkais; panašiai elgėsi ir čia atsikraustę baltarusiai – lenkiškoji tapatybė, pasak jų, atrodžiusi  tinkamesnė, o nepriklausomos Lietuvos sąlygomis dar ir naudingesnis už baltarusiškąjį. Pakeitus tapatybę , pakito ir politinė bei istorinė reikšmė – ji tapo pabrėžtinai prolenkiška, XX a. pradžioje išaugusi į Lietuvos ir Lenkijos nesutarimus  dėl Vilniaus, Lietuvai pasibaigusį sostinės ir visos mišriakalbės pietryčių dalies netektimi. Šiais laikais Vilnijos lenkų tapatybės raiška išlieka prolenkiška, įskaitant valstybinių ženklų vartojimą ir požiūrį į Lietuvos istoriją, kultūrą bei valstybinę kalbą.

Lietuvos užsienio politika kaimynų atžvilgiu turėtų būti santūresnė, oresnė, suderinta ir nukreipta į baltoskandijos idėją, bet ne į atgyvenusias ATR nostalgijas. Ankstesnis buvimas vienoje valstybėje nėra pagrindas rodyti išskirtinį dėmesį Lenkijai, kaip ir Rusijai. Juo labiau, kad tas buvimas sukelia ne visada malonius istorinius prisiminimus, o skelbiamoji  Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė yra asimetriška dėl skirtingo dabartinių šalių dydžio. Tai, kad Lenkija Baltijos šalims yra fizinis slenkstis į Vakarų Europą, dar nėra pagrindas ją skelbti strateginiu partneriu nei Suomijai, nei Latvijai su Estija. Ne išimtis turėtų būti ir Lietuva. Strateginiam bendradarbiavimui turi būti taikomos kitokios, ne geografinės vertinimo nuostatos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Pirkta draugystė. Ar išreketuota?
  2. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  3. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  4. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  5. A. Butkus. Iš istorikų apkasų
  6. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  7. A. Butkus. Lietuvos ir Latvijos konfederacija
  8. A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
  9. A. Butkus. Kol keliam Baltijos šalių vėliavas
  10. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  11. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  12. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  13. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  14. A. Butkus. Baltiškos pastabos
  15. A. Butkus. Referendumas: Latvijos pamokos Lietuvai
  16. A.Butkus, S.M.Lanza. Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje
  17. A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
  18. R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
  19. R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
  20. K. Sabaliauskaitė pateikė įrodymų, kad LDK istoriją rašė ne vien vyrai, bet ir moterys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 51

  1. kk2 says:
    5 m. ago

    Ne straipsnis, o propaganda kažkokia.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      5 m. ago

      Ne – tai straipsnis APIE propagandą. 🙂

      Atsakyti
    • Bartas says:
      5 m. ago

      “kk2 ” jei parašei , kad tai “propoganda kažkokia”, tai išvada tokia. Arba neskaitei, arba nieko nesupratai, arba viską supratai, bet, būdamas “litvinu”, nekenti Lietuvos.
      Teisingai perspėjo Č. Milašius. Jokių reikalų su lenkais.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 m. ago

        Citata: “Teisingai perspėjo Č. Milašius. Jokių reikalų su lenkais”.

        Atsakyti
        • Bartas says:
          5 m. ago

          Atsiprašau už klaidą. Pranašystę – patarimą skelbė Oskaras Milašius.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            5 m. ago

            Taip ir buvo.
            Man rods, kad taip ir buvo parašyta?

  2. lietuvis says:
    5 m. ago

    Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų kalbos”…mokslininkas turėtų rimčiau argumentuoti tokius plikus teiginius, nes atrodo, kad visus 700 metų mes turime būti dėkingi šliaCHTOMS, KAD JIE – VIENINTELIS LANGAS Į PaSAULĮ, TAIP PAT Ir KALBOJE…

    Atsakyti
    • Rimas says:
      5 m. ago

      Kuris mokslininkas? Čia juk cituotas Bumblauskas su Gudavičiumi.

      Atsakyti
  3. Kaunietis says:
    5 m. ago

    Nuostabus straipsnis!!! O visokiems kk2 verčiau tokių straipsnių neskaityti, nes, įtariu, kad jie yra lenkiškos kultūros mylėtojai, nekenčiantys visko, kas yra lietuviška, baltiška… Su tokiais diskutuoti – tai tik veltui gaišti laiką… Gilios ir nuoširdžios užuojautos jiems!

    Atsakyti
  4. Giedrius says:
    5 m. ago

    Liublino Unija deja…
    galioja, visu savuoju,
    1569 m. turiniu
    (ji buvo n e I š v e n g I a m a,
    ir jos dėka Lenkija išliko, kaip
    V A L S T Y B Ė; tuo pačiu ir
    …nepisant didžialenkiškųjų
    nuokraipų ir mes)
    – o 1795 m. tai pas poną Alvydą
    “identitetais’, “interpretacijų” antžodžiais ant kalbos savosios tebe-
    tyvuliuoja, tebegyv(ul)uoja
    **
    pakeičiam
    (gerb. Alvydai)
    “suformavo filologai”..antsnukinėmis mandrybėmis SAN-DARĄ, SU-DARYMĄ, KALBOS, KALBININKŲ, KALBĄ…
    ir
    gaunam
    …pišššš.

    Apdairiau rengtis 1569 m. sutartimi nustatytų, ir galiojančių(!) tarpvalstybinių Lietuvos-Lenkijos sienų
    atkūrimo darbams ruoštis,
    ir nuotr. “pavyzdinga”, kurią įdėjote,
    – visai gali užuot Širvintos tilto Lietuvos-Vokietijos tarpe (1938 m.),
    kokiais 2038 m. tarpe Lietuvos-Lenkijos ribą ženklinti
    (aišku, jei piečiau visa Liubline buvusioji riba atkurta bus, na ir pakankamai ženkli Potsdame 1945 m.
    laikinam administravimui paskirtų abiejų Prūsijos dalių perskirstymas su ar be JAV ir J.Karalystės nelaimėlių
    “palitikierių”, įvyks; tam juk ES valia, galia ir… galima nauja narystės “vakacija” už J.Karalystę užpildu Baltarusijos
    …nare ES tapsiančia, – vizų atribojimai, – pirmi jų prezidento žingsneliai tam).

    Oj laukia 🙂

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Atleisk, Tamsta, bet paties komentaras – tai, švelniai tariant, kažkokia žodžių mišrainė… Gal būtų galima komentuoti suprantamai? Nes dabar, kad suprasti Tamstos “opusą”, reikia būti baigusiam mažiausiai porą universitetų. Ačiū!

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 m. ago

        Visada jis tokias nesąmones čia rašinėja.

        Atsakyti
  5. Kemblys says:
    5 m. ago

    Alvydas Butkus:
    ,,Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų…”
    ,,Glaudi kalbos sąsaja su tautybe Lietuvoje atsirado tik XIX a.”
    ,,Net mūsų laikais kalba ne visada tapatinama su tautybe.”
    ,,XVI a. ir vėlesnę lietuvių etninę situaciją galima vertinti taip: dvi kalbos (valstietiškoji lietuvių ir diduomenės lenkų) – vienas etnosas. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ši formulė atrodė jau kitaip: dvi kalbos – du etnosai.”
    ,,Antroji formulė – dvi kalbos – du etnosai – išlieka ir šiais laikais – pavadinti lenkakalbį Vilnijos gyventoją litvinu būtų tolygu jo įžeidimui.”

    Alvydas Butkus:
    ,,ideologiniais ar politiniais, kultūrėti, suformavo filologai, nacionalinės, idėjos, okupacija, bolševikų okupacijos, mesianistinei, šovinistinei, etninėse, etnokultūrą, reformos, tempus, civilizuoti, religinis, kultūrinis fonas, etnografinėje, kultūrinį ir ekonominį, etninės, regionų, civilizuotumu, kristianizacijos (?), religiniams, opozicija, Istorija, interpretacijų, istorikų, istorijos romantizavimas, kritikuoti, mitų, faktą, baltų (?), kanceliarinė, legendos, aristokratijos, simpatijos, unija, simbolių, herbo, principu, etninę situaciją, etnosas (?), formulė, imperijos, istoriniu motyvu, ekspansionizmo, proc. (?), fiksuotas, akto, antiunijinė (?) politika, standartus – nacionalinės, imperatoriui, ironiškas, rusifikacijai, ksenofobiją (?), idėją, strateginė, asimetriška, fizinis, strateginiu partneriu, geografinės…”

    Arba aš nesupratau, bet skaitydamas pasimečiau tarp Alvydo Butkaus sąvokų: tapatybė, tautybė ir dar kažkokio ,,etnoso”.
    Nežinau kodėl Alvydas Butkus vartojo tiek daug svetimžodžių. Manau, kad mokslininkas ‘baltistas’ turėtų mokėti ir lietuviškus žodžius. Juokingai atrodo, kai svetimžodžiais aiškina ,,dvi kalbos – du etnosai”. Nebandysiu spėti kiek tų ,,etnosų” telpa pačiame Butkuje…

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Kaip sako Kaune – nesikabinėk prie chebros! “Etninis, etnografas, etnografija” (Mokomasis lietuvių kalbos, rašybos ir kirčiavimo žodynas, psl. 167).

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        5 m. ago

        ,,chebros” – hebrajų – žydų

        Atsakyti
        • Eirimas says:
          5 m. ago

          Žydai litvakai – Lietuvos kultūros istorijos dalis. Taip, kad viskas čia yra gerai su ta chebra.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            5 m. ago

            Kokia čia istorija: здесь был Вася.Tuomet ir okupantų veiklos pėdsakai – istorija?
            Bet ką tokia klajoklių “istorija” duoda Lietuvai? Ogi nieko.
            Todėl nėra ko pervertinti, nes kitaip viskas, ką koks klajoklis kur, Lietuvą pereidamas, pašaikiojo, bus “vertinga” (= istorija)?
            Istorijai vertinga tik tai kas padeda Lietuvai bei lietuvių tautai išlikti bei augti.
            O kur niekalas, tai ir sakom: niekalas.

  6. Dainius says:
    5 m. ago

    “Tačiau visai neaiškinamas, net nutylimas Palemono legendos sukūrimo pamatas”…. Manau galima butu detaliau apie tai . 🙂

    Atsakyti
  7. LosAngeles says:
    5 m. ago

    Aciu uz tiksliai apibendrinta ir labai informatyvu straipsni. Labai daug idomiu izvalgu… Kad ir paprastas pastebejimas- Lenkija niekada nebuvo, ir nera Lietuvos strateginis partneris. Visa laika ji tik siurbe syvus is Lietuvos kuno, kitaip tariant elgesi kaip parazitas (Vytauto karunos vagyste, Liublino unijos primetimas su dideles teritorijos netektimi Lietuvai, Vilniaus krasto okupacija ir sventa tyla is Lenkijos puses apie tai iki pat siu dienu, Geguzes 3ios konstitucijoje net neminejimas Lietuvos ir t.t.). Butu labai dziugu, jei valdzia isisamonintu pagaliau, kad tokiu ‘strateginiu partneriu’ mums nereikia. Su Lenkija tegali buti paprasti pragmatiski santykiai, tai kas mums naudinga- bendraujame, kas ne- aciu ir suDiev. Ir jokiu budu negali buti kalbos apie ‘nuolaidas is Lenkijos buses’ del ‘kalbos klausimo’. Is Lenkijos niekada Lietuvai nuolaidu nebus (kaip niekada ir nebuvo), nebent ‘pasarvojimo reikmenims’.
    Si straipsni reiketu paplatinti kiek galima placiau. Labai naudingas akiracio prapletimui…

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Palinkėjimas: Tamstos žodžiai – valdžiažmogiams į ausį!!!!!

      Atsakyti
  8. Giedrius says:
    5 m. ago

    Sausio 13-osios PERGALĖS iškilmių išvakarė.

    Pirmiausia, –
    Vytenio Piliakalnį (Lietuvos valstybės, Jo kardu kurtos mūsų Imperijos pamatų Sostinės)
    “Gedimino kalneliu” pravardžiuot baigt metas,
    kaip ir gausybę kitų, na “šapokiniai-bumblauskiškų” pramanų,
    – ir Svalios mūšio,
    – ir Kulikų lauko pergalės,
    – visos Vytenio (pagrindus valstybei įtvirtinus) dėka Smalėnų /Smolensk/ įgulos didžiųjų gynybos žygių,
    …net XIX a. 1831 m. sukilimo (nekalbant net apie vėlesnio – 1863 m.) aplinkų bei lietuvių sukilėlių giminių
    į t a k a s
    slapstant

    //ką vien antimokslinio teroro apraiškos asmens, – tokio perėjūno Česlav Juršėn, iš mokslinės istorijos
    enciklo-pedijos visai Šliūpą Joną i š m e s t gebėjusio …priėmimas į Seimo pirmininko artimąją aplinką!!? //

    byloja, apie baimes;
    taip, – čia rašančių-skaitančių baugias tūžmastis bei v i s i š k a i nemošiškus proveržius … ant pasipuikavimo vien.

    Valstybės, –
    jos At-Minties atstatymas,
    – darbas kruopštus, nuolatinis, reikalaujantis visiško atsidavimo, pasiaukojimo, ir… MEILĖS.

    Meilės sau, aplinkai,
    visai – išlikusiai nuo Mindaugo-Vytenio (žinomų bei nežinioje jau pragaišusių laikmečių įvykių).

    Gaiša ir mokša, kaip atmintis ir nemokša, tarsi šiaip sąskambiai,
    tačiau jų pamatas, jų antviršis, garsinis… veik vien lietuviui, vien lietuviškai matančiam – į k e r t a m i;
    tad ir pavartojami kreipiniai (veik naujadarai) kalbos mokslui “filo…” antžodžiai, antsnukiai.. ir pan.
    t e s l e p i ą IŠ PRAEITIES (mūsų himno!):

    https://lt.wikipedia.org/wiki/Mok%C5%A1a_(up%C4%9

    ir Vadas…

    https://lt.wikipedia.org/wiki/Mok%C5%A1a_(religij

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      5 m. ago

      https://lt.wikipedia.org/wiki/Mok%C5%A1a_(up%C4%97)
      upynas
      paveldas
      https://lt.wikipedia.org/wiki/Mok%C5%A1a_(religija)

      Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Išgerk valerijono ir eik miegoti, filosofe!

      Atsakyti
  9. Klodas says:
    5 m. ago

    Pažymėkime, jog XIX a. pradžioje lietuvių tapatybės pagrindu viešumoje atgimstančios lietuvių kalbos-raštijos vėliavnešiais buvo Dionizas Poškas, Uvainis, Giedraitis ir kt. Andai akademikas Zigmas Zinkevičius patvirtino faktą, jog užtenka duomenų nukelti lietuvių raštijos pradžią į Mindaugo laikus (300 metų iki Mažvydo), pirmieji poteriai į lietuvių kalbą versti ne iš lenkų, o iš vokiečių kalbos. Irgi Mindaugo laikais.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Tai jau taip!

      Atsakyti
  10. Kaunietis says:
    5 m. ago

    Tu taip pat išgerk valerijono ir eik miegoti. Ir, maldauju, neskaityk daugiau tokių straipsnių, nes jie kenkia tavo, homo sovieticus, sveikatai! Sveikata – brangiausias turtas. Saugok ją kaip savo akis!

    Atsakyti
  11. krikščionis Butkui says:
    5 m. ago

    Nerašinėk tokių nesamonių.Būk geras.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Tai pats esi “alkas” ar “krikščionis”? Apsispręsk!

      Atsakyti
  12. Ponai prangieji says:
    5 m. ago

    kas girdėjote – ką ten kažkas „iš aukštybių” šiandien kalbėjo, jog „gėda, kad seimas nepriėmė įstatymo, leidžiančio lenkiškai rašyti pavardes”… ? Jei jau gėda, tai tik tai, kad nepatvirtino nei Alternatyviojo, nei Talkos projekto apie dvikalbius pasus nelietuviškoms pavardėms (pvz., kad ir mūsų išeiviams, norintiems tapti Lietuvos piliečiais ar gauti dvigubą pilietybę, bei toms, kur už anglų princų ištekės

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Aš siūlyčiau kinams, arabams, izraeliečiams, turkams, rusams, bei kitiems sėkmingai vystantiems verslą Lietuvoje ir tuo pačiu keliantiems krašto ekonomiką, leisti išimties bei skubos tvarka gauti Lietuvos pilietybę, apdovanoti juos ordinais už nuopelnus Lietuvai, o asmens dokumentuose jų vardus ir pavardes rašyti jų gimtąja kalba. Ir būsime visus perspjovę!!!!! Europa ir visas pasaulis pasprings iš pavydo!!! Ir visi žinos, kad “Čia – Lietuva, čia lietūs lyja…” O tai dabar tik kažkokie ten lenkai… Kažkaip nerimta, ponai…

      Atsakyti
      • Kaunietis says:
        5 m. ago

        P.S. Turintiems problemų su humoru: čia buvo angliškas humoras.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          5 m. ago

          Oi, atsargiai su tokiu humoru: nugirs kokie nors “progresyvai” – ir pamatysim naują įstatymo projektą skubos tvarka svarstomą. 🙂

          Atsakyti
          • Kaunietis says:
            5 m. ago

            Oi, kaip baisiai baisu! Taip išsigandau, kad eik tu sau…

      • Žemyna says:
        5 m. ago

        Neišdegs, pons Kaunieti: turimos galvoje tik kalbos, naudojančios lotynų k. pagrindo rašmenis. Kitais rašmenimis rašomos pavardės gali būti tik angliškai įrašomos, o ne originaliai. Tačiau manęs tai nejaudina, kas tame lape. Man svarbu, kad iš dokumentų ir raštvedybos nebūtų išmesta valstybinė kalba. Latviai išdrįso, o mūsiškiai IŠSISUKINĖJA IR NESAKO TIKROSIOS PRIEŽASTIES. Kokią naudą kažkas iš to turi? Nekalbu apie mūsų užsienio „sesių” naudą, kalbu apie naudą gimtosiose politinėse aukštybėse…

        Atsakyti
        • Kaunietis says:
          5 m. ago

          Matau, Tamsta taip ir nesupratai, kad tai buvo angliškas humoras… Užjaučiu…

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            5 m. ago

            Su malonumu priimu tamstos užuojautą. Tikrai. Kad dar vaisto turėtumei, nuo kurio sutemos galvoje sklaidosi?

          • Kaunietis says:
            5 m. ago

            100 gramų “Bajorų” degtinės. Laaabai padeda…

          • Bartas says:
            5 m. ago

            Oi ,geriau neminėk šito gėralo . Tiek nedaug , o sirgau , lyg būčiau kaimo “cukrinukės” pripampęs.

          • tikras lietuvis says:
            5 m. ago

            Jo, bajorinė suprastėjo. Lietuviška dabar yra geresnė.

  13. Kemblys says:
    5 m. ago

    Oi, vos nuo kėdės nenukritau – atverčiau Alvydo Butkaus tą patį straipsnį Vorutoje. Pavadinimai tie patys, bet aname straipsnyje šimtą kartų daugiau svetimžodžių!!!
    Įsivaizduoju kiek Butkus vargo kol straipsnį pritaikė ‘alko’ skaitytojams – ačiū ir už tai 🙂 🙂

    Atsakyti
  14. tomas says:
    5 m. ago

    Man didžiausias Lietuvos priešas yra Rusija, o ne Lenkija kažkokia.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Nemaišyk, Tamstele, miltų su tiltais. Nei Rusija, nei Lenkija nėra mūsų priešai. Mūsų priešai – kremliniai liliputinai, tomašauskinių chebra bei kai kurie šovinistiškai nusiteikę Lenkijos politikai.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 m. ago

        Kol tose valstybėse visuomenės daugumos renka tokius vadus, kurie kenkia Lietuvai, tol tos valstybės Lietuvai yra blogos.

        Atsakyti
  15. tomas kauniečiui ir tikram lietuviui says:
    5 m. ago

    O, jūs bent žinote, kas finansuoja lenkų rinkimų akciją ir kas už jų stovi? Ogi ją finansuoja ir už jų stovi Kremlius. Latvijoje ir Estijoje Kremlius naudoja vietinių rusų kolonistų kortą, tuo tarpu Lietuvoje tų rusų kolonistų nėra tiek daug, todėl čia yra naudojama lenkų tautinė bendrija. Nuvažiuokite į Šalčininkų ar Vilniaus rajonus ir pažiūrėkite kokius TV kanalus vietiniai lenkai žiūri, ir kokią radiją klauso ir jūs pamatysite, kad jie žiūri rusiškus kanalus, klauso rusiško radijo, tarp savęs jie dažnai kalba rusiškai. O dėl Tomaševskio, tai jis yra Rusijos agentas lietuvoje. Pažiūrėkite kiek kartų jis važiavo į Maskvą, kiek kartų per rusų dienas Lietuvoje jis segėjo Georgijaus juostelę ir tt. O kodėl Rusija, tai daro, nesunku suprasti. Rusijos strateginis ir politinis tikslas jau nuo Petro didžiojo ir Jakaterinos ii laikų, kad lietuviai su lenkais kuo labiau peštųsi tarpusavyje. Net Petro didžiojo testamente yra parašyta, ką reikia daryti, kad lietuviai su lenkais kuo labiau rietųsi, nes tai yra naudinga Rusijai. O dėl to jūsų požiūrio į Lenkiją, kaip Lietuvos priešą, tai galiu pasakyti tiek, kad tai yra tiesiog juokinga.Lenkijai pačiai gresia Rusijos pavojus, ji yra per silpna ką nors okupuoti. O kodėl jūs į Lenkiją taip visada įtariai žiūrit, tai nieko stebėtino nėra, nes per šimtmečius yra susiformavusi didelė neapykanta lenkiškumui, ypač baltofilų tarpe. Tai tiek.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      5 m. ago

      Man keista, kad Tomaševskis prisisegė ‘koloradkę’. Jei jis būtų lenkas tai neturėtų pamiršti Katynės. Lenkijos lenkams, manau, nepatiktų tokia nuotrauka:
      http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lenkijos-ekspertas-v-tomasevskis-varsuvos-galvos-skausmas.d?id=67259240

      Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      5 m. ago

      Visi seniai žino tai.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 m. ago

        Bet Lenkija, jei būtų normali valstybė, tai suprasdama irgi baigtų savo išsidirbinėjimus.

        Atsakyti
        • Bartas says:
          5 m. ago

          Niekada Lenkija nebaigs savo išsidirbinėjimų, niekada. Jei kas paklaus kodėl – atsakymas vienas. Jie Lietuvą “apkrikštijo”. O jeigu tokį “sunku, šventą” darbą atlikai, tai va tik ano supratimu ir papratimu “krikštytojui” priklauso tas kraštas su visais gyvais padarais ir “chamais”. Vokiečiai “apkrikštijo” latvius, estus -jie vokiečių, ispanai indėnus, indėnai jų ir t.t.
          Latvius ir estus išgelbėjo tik kažkokia ” reformacija”.Kalba neišnyko. O mus su “didingais lenkais” rišanti bendra būtovė (istorija) ir tikėjimas vos nesunaikino Lietuvių Kalbos ir Lietuvių Tautos. Mes lenkams kažkoks “nesusipratimas”. Tegu man kas nors įrodo, kad aš galvočiau kitaip.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            5 m. ago

            Jei taip, tai reikia į tai visiškai nebekreipti dėmesio: jei kas, tai siunčiam užsienio reikalų ministerį, tegul jis ten pažada, visus nuglosto.
            O darysim kaip darėm.

  16. kaunietė says:
    5 m. ago

    Ačiū autoriui už tvirtas pozicijas ir svarbias įžvalgas. Neturime būti baudžiauninkais. Su Lenkija reikia bedrauti tik lygiais pagrindais. Jie vertina ir girdi tik stiprius ir ryžtingus. Daugiau orumo, ponai.

    Atsakyti
  17. Getas says:
    5 m. ago

    Mindaugas apkrikštijo Lietuvą per Rygos vyskupą, o ne Lenkija apkrikštijo Lietuvą, tik Lenkija kaip visada meluoja…
    Lenkija irgi ne per 100 metų buvo akrikštyta, tik 10 a. apsikrikštijo Gniezno provincija, o kova su kitomis kunigaikštystėmis vyko iki 1075 metų, bet jie savo krikštą laiko nuo Gniezno apsikrištijimo 10 a. Lietuva gi neturi drąsos vieną kart ir ant visados atmesti Jogailos krikštą 1386 m. ir laikyti tik Mindaugo krikštą. Tarp kitko Lietuvių koplyčioje Vatikane ir parodytas tikrasis Mindaugo krikštas ir tik po to Jogailos ir Vytauto krikštas.

    Atsakyti

Komentuoti: Žemyna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

2022 05 17
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Tarptautinė kokteilių diena: istorija ir receptai

2022 05 13
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

2022 05 11
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

2022 05 06
Europos Parlamentas kviečia teikti paraiškas Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premijai 

Europos Parlamentas kviečia teikti paraiškas Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premijai 

2022 05 03
P. Ablamskis. Už ką gudai kaunasi „Ukrainos fronte”?

P. Ablamskis. Už ką gudai kaunasi „Ukrainos fronte”?

2022 05 01
Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

2022 04 28
Knygos „Laiko jungtys“ pristatymas

Knygos „Laiko jungtys“ pristatymas

2022 04 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka
Architektūra

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

2022 05 17
„Pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu“: vienatvė – paskutinė ir stipriausia varžovė (video)
Kultūra

„Pasaulio kino vakarų su Audriumi Stoniu“ uždarymo filmas (video)

2022 05 17
V. Zelenskis sveikina Ukrainos karius | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos

2022 05 17
Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
Lietuvoje

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba

2022 05 16
Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui
Lietuvoje

Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

2022 05 16
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą

2022 05 16
Siūloma stiprinti įvežamų augalų ir sėklų patikrą
Lietuvoje

Stiprinama įvežamų augalų ir sėklų patikra

2022 05 16
Į Lietuvą atvyksta Ukrainos viceministrai
Lietuvoje

Priėmusiems ukrainiečius – kompensacijos

2022 05 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Svarbiau ir užklimato kaitą apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kantrybė ne guminė apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kremlius kaifuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)
  • Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka
  • „Pasaulio kino vakarų su Audriumi Stoniu“ uždarymo filmas (video)
  • Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 562; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 452; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 441; komentarų: 8
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 404; komentarų: 23
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 403; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 395; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 17
0
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

Keletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio...

Skaityti toliau

Tarptautinė kokteilių diena: istorija ir receptai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 13
1
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Šiandien puiki proga susimaišyti gaivų nealkoholinį kokteilį. Ir ne tik todėl, kad penktadienis – kaip tik šiandien minima Tarptautinė kokteilių...

Skaityti toliau

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

by daiva
2022 05 13
0
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Minint Romo Kalantos susideginimo ir jo laidotuvių dieną prasidėjusių manifestacijų 50-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą apie 1972 m....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Svarbiau ir užklimato kaitą apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kantrybė ne guminė apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kremlius kaifuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • Pajūrietis apie K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą

Kitas straipsnis
Laisvės gynėjai iš Ukrainos | urm.lt nuotr.

Laisvės gynėjai iš Ukrainos: Ukraina dėkinga Lietuvai už išskirtinę draugystę ir paramą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai