Trečiadienis, 8 balandžio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kas ką kala per Kalėdas? (audio)

www.alkas.lt
2016-12-25 11:09:12
169
PERŽIŪROS
17
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia LRT Klasika laidos „Ryto rasa krito“ svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

„Kalendorinėse Kalėdų dainose apdainuojamas devyniaragis elnias, kurio raguose kalviai kala aukso vainiką. Aukso vainikas tarp dangiško elnio ragų – tai pati mitinio kalvio nukalta Saulė. Kalėdų vardas tiesiogiai susiejamas su kalvio nukalama Saule, kuri senosiose dainose kartais ir vadinama Kalėda“, – sako J. Vaiškūnas.

„Vargu ar galima tikėtis geresnio pašnekovo metų sandūros laikotarpiu – jis ne tik tyrinėja mūsų tautos pasaulėvaizdį per dangaus šviesulių, simbolinių, religinių ar gyvenimiškų jų reikšmių lauką, bet daro tai su ypatingu gebėjimu įžvelgti juose visais laikais, taigi ir mums šiandien svarbias, iškalbingas prasmes. Laidoje – ir apie Kalėdų senio, Kalėdos įvaizdžius, ir apie saulėgrįžą, ir apie virsmą mūsų viduje“, – laidą pristato jos vedėja etnologė Vida Šatkauskienė.

Ryto rasa krito 2015-12-27 09:03 – 2015.12.27 – Radioteka – LRT

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Daugiau puikių etnologės V. Šatkauskienės vedamų radijo laidų „Ryto rasa krito“ klausykite ČIA.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  2. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  3. Kokios Užgavėnių tradicijos jūsų bendruomenėje? (audio)
  4. „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio)
  5. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  6. Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip
  7. Lietuvos Romuvos Krivė sveikina su Žiemos saulėgrįža (audio)
  8. J. Vaiškūnas. Kur gyvena tikrasis Kalėdų senis?
  9. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  10. Lietuviški Kalėdų papročiai
  11. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  12. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  13. E.Plioplienė: Sugrįžta lietuviškas Kalėda
  14. Pasaulio pabaigą šiandien vilniečiai nutolins kalėdinėmis blukvilkio apeigomis
  15. Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ryžtasi „Saulės kelionei“

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. neziniukas says:
    9 metai ago

    “Kaledos” – Kasmetine Saules gimimo svente senajame Egipte.Egipto deive Isis ,tukstantmecius vaizduojama: ji zindo pasisodinusi sau ant keliu naujai gimusi saules dieva,kartais vaizduojama kaip naujagimi ivyniota i audini,kartais siek tiek ugtelejusi berniuka. Zinia kad zydai buvo Egipto vergoveje,todel jiems neturejo buti svetimi Egipto paprociai. Deive Isis ,o naujagimis ant keliu gal Isus ?

    Atsakyti
  2. Klodas says:
    9 metai ago

    Kas ką kala – atgarsis nuo Mesopotamijos karaliaus Mes kalam duga vardo. Ir mes iš to ūbojo laiko.

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    9 metai ago

    Klausiau klausiau Vaiškūno kalbą… kažkuo man priminė indėnų vado Sietlo kalbą.
    Paskutinės žarijos šiluma kalboje. Ačiū. Neužgeso dar…
    Įpūsime protėvių žarijas, užkursime žaizdro Ugnį!
    Nukalsime šiuolaikinę Pasaulėžiūrą!

    Parašykite kas norite prisidėti.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      9 metai ago

      Kas kaką kala.
      Mačiau, pilna božonyca spalvotai padažytų gipso liejinių. Tik įėjus, po dešine, kryžius su pri-kaltuoju. Jo gipsinės kojos aiškiai nubučiuotos.
      Tau patarčiau nebučiuoti.

      Atsakyti
  4. Saulės Vilna says:
    9 metai ago

    Kalėdos yra lietuviškas žodis nuo prasikalti, kilti, kilmė, kelmas. Viščiukas iš kiaušinio prasikalė, žolė prasikalė – išdygo, iškilo, išaugo. Taigi prasikalama kaip pro lukštą, taip ir pro ledą. Kai ima dygti ūsai, ragai,- sakome jie prasikalė. Taigi Kalėdos yra šios prasmės žodis. Ji reiškia rastis, išsiristi, iškilti ir pan. Kalėdos reiškia šio vyksmo pradžią pasaulio visybėje. Tai metų ciklo vyksmas. Jį pirmoji pradeda ir paskutinioji baigia – Saulė Močiutė. Taigi tas kalimas yra radimosi vykimo veiksmas. Pirmoji pro pasaulio “ledą” prasikala Saulė, taigi ji ir yra laikoma visa ko močiutė. Prasikalimas kartu yra ir mūčijimasis. Matome, kad žodis močiutė ir garsiškai, ir prasmiškai yra giminingas žodžiui mūčytis. Taigi Kalėdų, kaip pasaulio apskritai radimosi, gimimo ciklo pradžios prasmė yra dar ikikrikščioniška. Tad labiau tikėtina, kad Kalėdos yra ne pačios Saulės, o deivių, iš kurių vienos valioje yra ir Saulė, vardas.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      9 metai ago

      Prie Saulės “limpa” visi epai (epitetai) – tai Močiutė, Motinėlė, Mergelė, Sesutė, gal net ir Uošvienė…
      Svarbu, kad į Tai būtų “žiūrima” su meile ?

      Atsakyti
    • neziniukas says:
      9 metai ago

      Manote kaledos yra lietuviskas zodis ?
      O ka jus i tai ?
      Lotyniskai kale=samokslas,pranesimas,susaukimas
      Lotyniskai dos=duokle
      “kale-dos”
      Samokslas kaip surinkti duokle ir pagoniu ?
      Krikscionys savo laiku ,si zodi savaip uzkodavo….
      Bulgarijoje po siai dienai si “duokles svente” vadinama koleda,kitur koliada,kolede…
      https://en.wikipedia.org/wiki/Koliada
      Tai ne lietuviskas zodis yra !

      Atsakyti
      • lyvis says:
        9 metai ago

        Deja Kalėdos yra grynai lietuviškas žodis nuo žodžio kaladės. Manau žinai kas yra kaladė tai tas pats blukis. lyvis

        Atsakyti
        • Perkūno Paukštis says:
          9 metai ago

          Tai nor gal, tamst (temst) pasakyt, šiaip buitinę (būtinę) KALADĘ vadinate KALĖDE ?
          CHA

          Atsakyti
          • lyvis says:
            9 metai ago

            Taip tai susieję. Žodyje Kalėda antra balsė -e- išreiškia kalimą, kalvį avino zodiaką ir jis išplaukia iš ketvirto luomo – mirtis. lyvis

        • neziniukas says:
          9 metai ago

          Kam kaladė,o kam kulbė,arba trinka…. Kodel ne kulbėdos,arba trinkėdos ? Klausk dzuku – suduviu ir zemaiciu. Be to latgaliai ant kaladės sako mulkis ,tad turetu ir pas juos buti “mulkiu svente – mulkėdos”.
          Neisradinekime vezimo.
          lotyniskai kale=samokslas,dos=duokle , “kale-dos”.

          Atsakyti
          • lyvis says:
            9 metai ago

            Čia reikia išmanyti balsių dėsnį -a- pirma balsė avino zodiakas, -u- antra balsė jaučio zodiakas. lyvis

      • Saulės Vilna says:
        9 metai ago

        Kalėdų pavadinimo, kaip duoklės, reikšmė yra antrinė. Tokia išvirtusia reikšme pavadinimas yra ne tik Bulgarijoje, bet ir Lietuvoje – “kalėdojimas”, tai parapijiečių lankymas, kurio metu kunigui yra dovanojami (aukojami) įvairūs mėsos gaminiai, javai ir pan. Iki krikščionybės aukojimu (pagelbėjimu) buva laikomas Kūčių valgymas. Beje, Bulgarijoje šis žodis gali būti trakų palikimas, o jie gana artimi lietuviams. Taigi, Kalėdų pavadinimo atvejai Bulgarijoje šio žodžio lietuviškumo ir minėtos jo pirminės pasaulėžiūrinės prasmės nepaneigia.

        Atsakyti
        • neziniukas says:
          9 metai ago

          Gal dar ka nors apie lotynu kalba prie to paties ? 🙂 Ir gal detaliau apie tai ,kaip buvo renkama duokle Konstantinopolyje sedejusiam popieziui ,iskaitant ir mus ir bulgarus beje ? Po to kai papa “isnese sikna” is Konstantinopolio,duokle rinko is Romos ir tai iki siu dienu – “kale-dos”, per lengvatikiu kisenius…

          Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    9 metai ago

    Paklausiau laidą.
    Koks skirtumas šio dvasių atstovo nuo krikščioniškųjų?
    Ogi jokio.
    Mokslininkai nustatė (L.Nakaitė, Žalvariniai senolių laiškai, V., 1991,), kad tik apie Va., atsiradus vadams ir jiems siekiant įtvirtinti savo valdžią, atsiranda ideologija – atsiranda “dvasininkai”, kurie yra kaip tik tam reikalui, kurie, gandindami liaudį, primąsto būtų nebūtų dalykų, kad tik liaudis jiems paklustų.
    Krikščionys buvo tik sekantys mergamėsiai.
    Štai kodėl krikščionys dar randa lietuviuose daugumą tokių, kuriems maloniau yra gerbti gamtą (ne sudievinti, kas buvo vėliau), žinant, kad nuo jos žmogus yra priklausomas, dėl ko ir turi prisitaikyti.
    Vienžo, visi dievų garbintojai, yra žulikai.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      9 metai ago

      Viešpats (o aš sakau, Viešpataujanti Gamta) visada duoda daugiau, nei tikėjaisi. Netiki ?
      Šiaip, peržvelgus religijas, tai iš pareigos daug dvasiškai lyg nepriveiksi, reikalinga stipri kažkokia motyvacija.
      Štai čia paviršutiniškai ir užkimbama ant tos motyvacijos – iš religijos būtinai GAUTI !
      Ir šitaip – kaip buvo pradžioje, taip ir per amžius !
      Įmetei jevrytėlį, gavai šviesią ateitį ir amžinybę. Na, pavyzdžiui smetoniniam Kaune galėjai nupirkti pašto ženkliuką, kuris taip ir vadinosi – “plyta prisikėlimo božonycai” (rods 25 ct). Nupirkai tą plytą – ir tu jau Vatikano korporacininkas !
      CHA

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        9 metai ago

        O varpus kaip – gaudavo dovanu ,ar per virpesius kaip dividendus pajausdavo ,kada tais varpais “paskalambindavo” ?
        Girdejau davatkas plepant,kad anie net gydomuju savybiu turi. Kada po jais stovi , isvirpina visas blogas mintis ir suteikia palaima,zmogus tampi daug geresnis ir dosnesnis…. 😉

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Sodra“
Lietuvoje

Prasidėjus naujam ketvirčiui atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2026 04 07
Lietuvos Raudonasis Kryžius renka paramą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje | Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos nuotr.
Gamta ir žmogus

Krizių metu lietuviai pirmiausia rinktųsi Lietuvos Raudonąjį Kryžių

2026 04 07
Lėktuvas
Lietuvoje

Lietuvos oro uostai kovą vėl gerino rekordus

2026 04 07
Kelio darbai
Lietuvoje

J. Taminskas: Kas antras euras – savivaldybių keliams

2026 04 07
Pasenusių vaistų pavojai: ką būtina žinoti, peržiūrint namų vaistinėlę?
Lietuvoje

Įsigaliojo paprastesnė generinių vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą tvarka

2026 04 07
Gydymo paslaugos
Gamta ir žmogus

Sveikatos paslaugos be priemokų: kas keičiasi nuo gegužės 1-osios

2026 04 07
Krantinė
Lietuvoje

Dėl Nemuno krantinės atnaujinimo – laikini eismo ribojimai

2026 04 07
Margutis ant šiaurinio molo
Kultūra

Ant šiaurinio molo – milžiniškas Velykų simbolis: margutis su karūna

2026 04 05
KTU centrinių rūmų kieme įrengtas mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys
Kultūra

KTU centrinių rūmų kieme įrengtas mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys

2026 04 05
Atnaujintos parodos fragmentas
Kultūra

Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje atidaroma nauja šiuolaikinė parodų erdvė

2026 04 05
CERN LHCb bandymo mokslininkai
Lietuvoje

VU fizikas apie atrastą naują dalelę CERN: įminta ketvirtį amžiaus trukusi mįslė

2026 04 05
Velykinis atvirukas. Autorė A. Lisauskienė
Kultūra

Velykos Lietuvoje: nuo senųjų papročių iki šventinio stalo papročių

2026 04 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Valdas Benkunskas, Edmundas Jakilaitis apie V. Sinica. Vilnius imituos veiksmus dėl masinės migracijos
  • Akivaizdu apie K. Urba. Mezolito baltai (III)
  • jo apie J. Ivoška. Reikia kitokio bendrabūvio modelio tautos laimės pojūčiui sukurti
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Milukas. Pagalbinis apvaisinimas visoms – vaiko teisių ir ateities sąskaita
  • Prasidėjus naujam ketvirčiui atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos
  • „Slenkstis su Audriu Antanaičiu“: pokalbis apie dvejopus standartus lietuvių kalboje
  • Krizių metu lietuviai pirmiausia rinktųsi Lietuvos Raudonąjį Kryžių

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas koliaže su apdovanojimų ceremonija, kurioje atsisakoma paspausti ranką

J. Vaiškūnas. Kai viešas kiauliškumas pateikiamas kaip „principas“

2026 04 02
Jonas Vaiškūnas interviu apie Lietuvos suverenitetą, tautą ir šeimos svarbą

Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kada vėl skelbsime nepriklausomybę? 

2026 03 17
Jonas Vaiškūnas: Kiek dar liesis kruvina nafta?

J. Vaiškūnas. D. Trampas spaudžia ne Putiną, o Ukrainą

2026 03 15
Jonas Vaiškūnas sugriauto Karaliaučiaus fone

J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?

2026 03 09
Jonas Vaiškūnas interviu apie Lietuvos suverenitetą, tautą ir šeimos svarbą

65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis

2026 03 06
Jonas Vaiškūnas

Alkas.lt sveikina žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 65-mečio sukakties proga!

2026 03 06
Jonas Vaiškūnas Nacionalinės filharmonijos, Prezidentūros ir Nacionalinės premijos medalio fone

J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais

2026 02 12
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08
Apsikabinimas: Romualdas Grigas ir Jonas Vaiškūnas

J. Vaiškūnas. Apsikabinimas

2026 01 27
Gitanas ir Diana Nausėdos pasitinka Lenkijos prezidentą Karolį Navrockį | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

J. Vaiškūnas. Lenkijos prezidento apsilankymas Vilniuje: tarp saugumo ir istorinių patirčių, kurios verčia būti budriems

2026 01 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Valdas Benkunskas, Edmundas Jakilaitis apie V. Sinica. Vilnius imituos veiksmus dėl masinės migracijos
  • Akivaizdu apie K. Urba. Mezolito baltai (III)
  • jo apie J. Ivoška. Reikia kitokio bendrabūvio modelio tautos laimės pojūčiui sukurti
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (III)
  • +++ apie „Slenkstis su Audriu Antanaičiu“: pokalbis apie dvejopus standartus lietuvių kalboje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Medikai primena, kaip per šventes išvengti žarnyno infekcinių ligų

Medikai primena, kaip per šventes išvengti žarnyno infekcinių ligų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai