Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.
„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas.
Ankstesnėje laidoje Jonas Vaiškūnas pasakojo apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis.
Laidos transliuojamos kiekvieną šeštadienį (kartojamos sekmadienį 14 val.) per radijo stotį „Extra FM” (88,5 MHz Vilnius / 89,3 MHz Utena / 91,5 MHz Ukmergė / 93,2 MHz Panevėžys / 97,1 MHz Kaunas / 98,1 MHz Marijampolė / 98,5 MHz Šiauliai / 100,2 MHz Klaipėda).
Laidų autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė, rengėjas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, informaciniai partneriai interneto portalas Alkas.lt, dienraštis „Vakarų ekspresas“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Susiję straipsniai:
- „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)
- „Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų proistorės periodizavimo klausimus (audio)
- „Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.) (audio)
- „Baltų genas“: N.Laurinkienė apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje (audio)
- „Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio)
- „Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio)
- „Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio)
- „Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio)
- „Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio)
- „Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio)
- „Baltų genas“: S.Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (II) (audio)
- „Baltų genas“: N.Laurinkienė apie mito ryšį su tautosaka (audio)
- „Baltų genas“: S. Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (I) (audio)
- J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
- Laidoje „Savaitės pjūvis“ Č.Iškausko pokalbis su J.Vaiškūnu apie etnokosmologiją ir politiką (video)
- Etnoastronomas J.Vaiškūnas klaipėdiečiams pasakos apie dangaus šviesulių vaidmenį senovės pasaulėžiūroje ir religijoje
- Jonas Vaiškūnas apie dangaus ženklus, dievus, tikėjimą, šeimą… (video)
- Skaitant dangaus ženklus (audio)
- Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina kritiškai vertinti pranešimus apie tariamas sausio mėnesio geomagnetines audras
- J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
- J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai?
- J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
- Po žvaigždžių skliautu bus pristatyta knyga apie senovės lietuvių Zodiaką
- Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
- J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
- J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
- J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja
- J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai
- J. Vaiškūnas: Etninė kultūra yra Tautos kūrybinių galių sėkla
- Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas kviečia pakeliauti senojo lietuviško Zodiako pėdsakais
visiškai teisingai – atitinkamai, senosios šventyklos buvo ne kažkur ąžuolų giraitėje, kalno papėdėje, o ant aukštų kalvų, kur niekas nekliudo stebėti akiračio bent jau tomis kryptimis, kur saulė pateka ir leidžiasi (o vasaros metu t. y. 3/4 arba 270 laipsnių akiračio). Kas dėl ąžuolų giraitės ir joje kūrenamos šventos amžinosios ugnies – ji buvo sudėtinė šventyklų dalis. Akivaizdu, kad nuolat būti ir kūrenti ugnį vėjų gairinamoje kalvos viršūnėje ir ne taip patogu ir kur kas sunkiau, nei užuovėjoje – kalvos papėdėje ir dar giraitėje.
Beje, gerb. Jonai – noriu atkreipti dėmesį į Sudervės gyvenvietę, kuri šalie Vilniaus, už Avižienių. Ten ant aukštos kalvos, nuo kurios atsiveria visas akiratis, dabar stovi apskrita bažnyčia – vienintelė tokia bent jau Lietuvoje. Į šiaurę nuo tos kalvos plyti Vilnojos ežeras. Jo pavadinimo kilmė man siejasi su vėlėm – t. y. manau, kad tarpe tarp tos kalvos, kur buvo šventykla, o dabar bažnyčia ir to ežero, buvo ir šventa giraitė su amžina ugnimi (ant nedidelės kalvelės), ir deginami mirusieji, o jų pelenai suberiami į tą ežerą.
Vieta ten nuostabi, viskas – kalva, ežeras išsidėstę teisingai. Kažin, ar ten archeologai vykdė kasinėjimus, tyrinėjimus? Reikėtų paskubėti, kol neužstatė namais ir neišlygino buldozeriais.
Archeologas Algirdas Girininkas „Baltų archeologijoje” teigia, jog vietovių vardai, upių, ežerų pavadinimai apie tolimą tautos praeitį neretai gali pasakyti daugiau negu archeologų radiniai. Taip priartėjame prie įvairių rūšių ženklų reikšmių gretinimo, t.y. to, iš ko A.Greimas sukūrė semiotiką kaip savitą mokslinio tyrimo metodą ir sritį.
Sutinku. Tik dar geriau, kai vienas kitą papildo.
Klaipėdos upė Danė pasirodo Vanagas per giliai panėrė ir atsidūrė svetimoj šalelėj, vietinis ir senas pavadinimas tai Dangė tik neaišku kur dabar dėti upės pavadinimą Danja, o jis pasirodo eina į rytus nuo Dangės pavadinimo, kuris šliejasi prie upės deltos. lyvis