Apie dvejopus standartus šiandieninėje lietuvių kalboje Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Audrys Antanaitis kalbasi su Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Audriumi Valotka.
Susiję straipsniai:
- 7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje
- Pokalbis apie lietuvių kalbą ir naujadarus (video)
- Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video)
- Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose – apie lietuvių kalbą visuomenėje ir mokykloje
- Apie gražiausią lietuvių kalbą. Nuo susidomėjimo Baltijos šalimis iki lituanistikos studijų ir daktaro disertacijos apie Rusijos žinių karą (I)
- Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
- A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
- R. Karbauskis. Viena didžiausių lietuvių Tautos ir lietuvių kalbos išdavysčių atkurtos Lietuvos istorijoje
- V. Apžvalgininkas. Kultūros ministerija bei kultūriniai kairieji (liberalai) – lietuvių kalbos bei lietuvių tautos priešai?
- V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
- VDU lietuvių kalbos kursuose 50 užsieniečių iš 17 pasaulio šalių mokysis lietuvių kalbos
- Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada subūrė lietuvių jaunimą iš viso pasaulio
- „Lietuvių kalbos naktys“: taip mokytis lietuvių kalbos smagiau
- 11 įdomiausių dalykų apie lietuvių kalbą
- Apie lietuvių kalbos mokymąsi didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Ne diskutuoti reikia, o valstybiškai valdyti valstybės statuso kalbą. Viešai reikia ieškoti atsakymo kodėl valstybinė kalba ne valstybiškai valdoma. Štai Kapčiamiesčio pavadinimą dzūkai kirčiuoja antrame skiemenyje ir tai atitinka bendrinės kalbos žodžių kirčiavimo taisykles. Tačiau valdžios vyrai bei LRT žurnalistai šį pavadinimą taria kirčiuodami jo pirmąjį skiemenį. Čia yra aiškus jų netašytumas, pavadinimo darkymas. Tai tęsiasi jau keli mėnesiai – nuo tada kai imta kalbėti apie poligono prie Kapčiamiesčio įrengimą. Tad nejaugi A.Valotkai per tiek laiko sunku žurnalistus ir valdžios vyrus perspėti dėl kalbos darkymo šiuo atveju?
Poikalbis naudingas. Bet pavadinimas ,,NŽKA televizija” atrodo gremėzdiškas ir neaiškus. Ir pati NŽKA neaiški.
Koks NŽKA ir LŽS santykus ? El. puslapis tas pats, pavardės irgi. Nors vienur NKŽA pirmininku nurodo Dainių Radževičių – kitur Audrių Antanaitį.
lzs.lt/lt/nacionaline_zurnalistu_kureju_asociacija/nzka_valdyba.html
lzs.lt/lt/kontaktai_87/lzs_administracija_68.html
O komua to pokalbio prajtinė nauda? Kad padikeis?
Būtent nuo jo, turbūt, niekas. Kaip ir mūsų komentarai. Bet gal tokios ,,lietuvių godos” paskatins tuo pasirūpinti ir kitus.
Šiandien LRT tiek radijas, tiek TV „lietuviškai” kalba taip, kaip prieš 20 m. lenkų mokyklų moksleiviai „lenkiškai“ kalbėjo. Anie tada, o LRT laidų vedėjai ir jų svečiai dabar talkina about apie everifingą grynai „angleišiškai“…
LRT pushes us towards progress, ne kitaip, ne kitaip
Tiesą sakant, A. Valotkos pamintijimai apie pilietinę tautą smarkiai nuvylė. „Tada dar nebuvo tautos“ – lėkštas pozityvistinis įsivaizdavimas. Vytautas su Jogaila tarpusavyje kalbėdavosi lietuviška, bet lietuviško tautinio substrato pasaulyje nebuvo, LDK plėtėsi kaip pasiutusi, tačiau lietuvių titulinės tautos, metraštininko žodžiais tariant, karingųjų lietuvių nebuvo net užuomazginiu pavidalu? Vaje vaje… Nebūčiau galėjęs anksčiau patikėti, kad iš pažiūros taurus žmogus, itin drąsus institucijos vadovas ir kvalifikuotas kalbininkas gali kalbėti tokius niekus. Neįtikina ir teiginys, kad nacija yra kažkas daugiau nei tauta, bent jau aptariamu atveju, kai valstybės atsiradimo metu dominavo viena tauta, tautos ir nacijos įvardijimai sutampa, yra sinonimai. Kitas dalykas, kad tautos atsiradimo pradžios tikriausiai tiksliai nustatyti neįmanoma, nes ji siekia tokius neatmenamus laikus kaip ir artikuliuotos kalbos pradžia.
Klausydamas, pagalvojau tą patį. Ne tik tautai, bet ir kalbai galima taikyti tokį supratimą. Viskam, kas vystosi. Jei reiškinys ar mūsų supratimas apie reiškinį laikui einant keičiasi, tai nereiškia, kad anksčiau to reiškinio nebuvo. Ar buvo graikų tauta Homero laikais? Juk karalystės buvo atskitros, kaip ir senovinėj Lietuvoj. Buvo. Jie save vadino helenais, o savo šalį Helada. Nors valdė save decentralizuotai. Lygiai taip pat ir lietuviai. Kai Mažvydas rašė ,,Braliai ir seserys” į ką jis kreipėsi? Į lietuvius.
Matyt, lietuvių tauta ėmė formuotis Mindaugui suvienijus baltų žemes,kuriose gyveno lietuvių ( aukštaičiai su žemaičiais ir nalšėnais) gentis, dalis sėlių, žiemgalių, kuršių, jotvingių, nadruvių,skalvių.
> Edvardas Čiulde, visiškai sutinku su jūsų nuomone.
Tauta yra pirmykščio religinio, dieviškojo žmonių gyvenimo (valstybės) žemiškame pasaulyje susikurta forma.
Krėvos unija buvo ne kas kita, o Jogailos atliktas žengimas iš lietuvių gyvenimo Tautos formos valstybe į Karalystės formos lenkiškos kalbos ir nacijos (tautos) valstybę. Taip prasidėjo tautinio lietuviškumo ištrynimo istorinis procesas, kurį savo politika Lenkija ir Rusija tęsia iki šiol. Tokiu supratimu – metodologiniu principu vertintina Lietuvos istorija ir dabarties politiniai procesai. Taigi kalba kūrė tautą, tauta – kalbą. Esant atskirai archaiškesnei už kitas lietuvių kalbai, manyti, kad Tautos kaip pradinės valstybės formos bendrumo nebuvo, yra prasilenkimas su logika.