Šeštadienis, 21 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Lietuviški Kalėdų papročiai

Audra Daraškevičienė, www.alkas.lt
2012-12-17 12:17:50
15.9k
PERŽIŪROS
20
E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?

Daugelis iš mūsų nemažai žino apie Kūčių tradicijas: 12 patiekalų stalas, burtai, ateities spėjimai. O lietuviškos Kalėdų tradicijos lieka užgožtos iš svetimų kraštų atkeliavusių veikėjų ir jų elgesio scenarijų. Tad kokios gi jos – senosios lietuviškos Kalėdų šventimo tradicijos?

Kalėda

Lietuviškoje tradicijoje pirmoji Kalėdų diena yra šeimos ir poilsio. Tądien niekur nebūdavo einama (tik anksti ryte į bažnyčią). Tačiau į pavakarę jau galėjo pasirodyti kalėdotojai. Kalėdotojų priešaky – žinoma, Kalėdų senis arba Kalėda.

Etnologai sutaria, kad lietuviškas Kalėda yra niekaip nesusijęs su krikščionišku Šventuoju Mikalojumi, vaikus ir ne tik vaikus aplankančiu Vakarų Europoje, ar komerciniu Santa Klausu. Mūsų Kalėda yra savas folklorinis veikėjas.

Kalėda būdavęs apsirengęs išvirkščiais kailiniais, susijuosęs rankšluosčiu, prisilipinęs linų barzdą, kartais – ant nugaros prisitaisęs kuprą, pasiėmęs lazdą ir krepšį. Atėjęs pabelsdavo lazda į duris. Užrašytas, pavyzdžiui, toks senio Kalėdos prisistatymas: „Aš – Kalėda, atėjau iš ano krašto, kur miltų kalnai, medaus upės, alaus ežerai, saldainiais lyja, barankomis sninga, nešu skarbų pilną terbą, laimę, derlių ir kitokį labą. Prašau dureles atidaryti  ir į aną kraštą nevaryti.“ [1]

Liaudies dainose Kalėda vaizduojamas  atvažiuojantis iš tolimos šalies per aukštus kalnus, per žemus klonius su šyvais žirgais, nauju važeliu, auksiniais, geležiniais arba moliniais ratais, diržų ar šilkų botagais, margais čebatais, atvežantis lašinių paltis, dešrų kartis, riešutų maišelius, merginoms aukso puodelius, sidabro žiedus, o bernams – „rašalo“. [2]

Kalėdos palyda

Įdomu, kad Lietuvoje Kalėdų senis vaikščiojo ne vienas, o su gausiu persirengėlių būriu. Etnografiniai duomenys rodo, kad seniausi kalėdiniai persirengėliai Lietuvoje buvo zoomorfiniai ir jų buvo 12. Vėlesnėse (XX a. pr.) Kalėdinėse tradicijose iš buvusio persirengėlių būrio belikusi kokia nors viena kaukė, pavyzdžiui gervės, žirgo – šyvio, meškos, ožio, keistokų būtybių – dadulio (dedulio) arba „juodo kudloto“.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas kelia prielaidą, kad tiek Kalėdų, tiek Užgavėnių kaukėti persirengėliai gali būti istoriniuose šaltiniuose paliudyto lietuvių Saulės vadavimo mito ir naujametinės pasaulio tvarkos atkūrimo apeiginiai įkūnytojai. Pagrindinis Saulės vadavimo mito veikėjas – Kalėda – yra tapatinamas su istorinių šaltinių minimu, Saulę nukalusiuoju, dieviškuoju kalviu Teliaveliu [3].

Irena Čepienė mano, kad Kalėdinių persirengėlių kalėdojimas – ikikrikščioniškus laikus siekiančios apeigos – žynių apsilankymo liekana [4]. Kalėda nedalino daiktinių dovanų. Jis laimino namus, siekdamas užtikrinti gerovę, skalsą ir darną būsimais metais. Jo žodžiams buvo priskiriama maginė galia. Žodžių paveikumui sustiprinti namų kampai buvo apiberiami javais. Tai lyg auka namų dievams, o tuo pačiu – sėją vaizduojantis veiksmas.

Patsa Kalėda gaudavo padėkos dovanų už aplankymą ir palinkėjimus. Kalėda ir jo palyda buvo apdovanojami maistu ar kitais daiktais.

Blukis, kaladė
Blukvilkiai
Blukvilkiai

Kalėdiniai persirengėliai, lankydami kaimynų namus,  tempė su savimi blukį – medžio trinką, kelmą ar kaladę. Ši tradicija ilgiausiai išliko Žemaitijoje. Blukį tempė dainuodami ir daužydami lazdomis (tabalais), o po to džiaugsmingai ją sudegindavo, kaip blogio ir tamsos įsikūnijimą. Norberto Vėliaus nuomone, blukio vilkimo apeiga  vaizdavo senuosius metus simbolizuojančio mitinio personažo aukojimą ir naujojo gimimą [5].  J.Vaiškūnas nagrinėjęs Kalėdų kaladės ir Užgavėnių Morės naikinimo apeigas priėjo išvados, kad šie apeiginiai veiksmai buvo skirti kosminės tvarkos atkūrimui, o Kalėdų kaladė ir Morė pirmiausia vaizdavo mitinę būtybę pagrobusią Saulę ir marinusią pasaulį, tad jos sudeginimas reiškė Saulės išvadavimą ir kosmogonijos pakartojimą, tai yra pasaulio tvarkos atkūrimą. Pasak J.Vaiškūno blukis, kaladė simboliškai vaizduoja ir bačią chtoninę Saulę paveržusią būtybę ir kartu jos nualinta  pačią apsiblaususią, išblukusią Saulę [6].

Kalėdų senis ir vaikai

Pagal dabartinį mūsų įsivaizdavimą – pagrindinė Kalėdų senelio funkcija yra džiuginti vaikus. Didelis senio Kalėdos dėmesys vaikams būdingas ir senosiose lietuviškose tradicijose. Namus aplankęs Kalėda vaikams duodavo riešutų, riestainių.

Aukštaitijoje žinomas paprotys, kad senis Kalėda vesdavo iš kiemo į kiemą susikibusių vaikų virtinę. Tai vyko šitaip: kaimo kerdžius (arba senis Kalėda) ėjo per kaimą pasiramsčiuodamas ilga lazda ir šaukė: „Pridurk švykštą, pridurk švykštą!“. Vyresni vaikai bėgo iš trobų ir kibosi seniui į kailinius. Susidarydavo ilga vaikų vilkstinė. Vilkstinės dalyviai po kaimynų langais „bliaudavo avinėliais“. Tai turėjo garantuoti geresnį avelių prieauglį. O ir vaikams kiek džiaugsmo!

Kitu atveju Kalėdų senis su visa vaikų vilkstine užeidavo į kiekvieną pakelės trobelę ir linksmindavo mažesnius vaikučius, dar negalinčius „švykšto varyti“. [7]

Ne tik vaikams

Etnomuzikologė Dalia Urbanavičienė atkreipia dėmesį į tai, kad lietuviškoje tradicijoje Kalėdų senis ir visa jo palyda didelį dėmesį skyrė ne tik vaikams. Kalėdotojų apsilankymas ne mažiau reikšmingas buvo jaunimui ir suaugusiems. Jauniems kalėdotojai linkėjo susirasti porą. Užtat merginoms Kalėdų senis siūlė įsigyti visokių priemonių, kad jos būtų gražios – „prausylų“ ir baltų „bielynų“.

Daugelyje Lietuvos vietų Kalėdotojais persirengdavo jauni vaikinai. Pavyzdžiui, Rytų Aukštaitijoje vienam iš jų, vadinamajam Daduliui, ant galvos uždėdavo sėtuvę, o ant šios – pagalvę. Dadulis lįsdavo prie mergaičių, šios stengdavosi numesti jam nuo galvos pagalvę, o šis gindavosi. Tokiuose žaidimuose ryškus merginimo aspektas.

Tai lyg ženklas, kad prasideda vakaronių, šventvakarių, jaunimo šokių, dainų, žaidimų laikotarpis. Beje, tarpušventis (nuo Kalėdų iki Krikštų) buvo laikomas laikotarpiu, labiausiai tinkamu pirštis ir tuoktis.

D.Urbanavičienė teigia, kad ne mažiau svarbi yra ir suaugusiųjų bendruomeniškumą palaikanti kalėdotojų funkcija. Galima prisiminti, kad Žemaitijoje Kalėdų laikotarpyje buvo būtina aplankyti bei sušelpti ligonis, skurstančius senelius.

Keletas Kalėdinio laikotarpio jaunimo žaidimų

Žaidimas „Važiavimas į Karaliaučių“                       

Žaidimui specialiai prieš tai iškepdavo didelį riestainį ir pakabindavo viduryje trobos, šalia atsisėsdavęs „parduotuojas”, laikantis „žiužį”. Kiti jodavo prie jo apžergę kėdę ir klausdavo:

­  Kaip gyvuoji, ponas Parduotuojau?
­ Esmi sveikas gyvas, o iš kur ponai būsit?
­ Iš Žemaičių.
­ Ko čia atkeliavot?
­ Prekių.
­ Kokių gi jums reikia?
­ Merginos, gražios kaip putinas, saldžios kaip cukrus.
­ Turiu labai gražių ir saldžių.
­ Gerai, bet ar negalima paragaut?

Gavę sutikimą, pradėdavo graužti riestainį, tačiau buvo draudžiama paliesti jį rankomis ­ už tai „parduotuojas” sudroždavo „žiužiu” ir pavarydavo šalin. Kuriam pavykdavo išlaikyti šį bandymą, kaip atlyginimą gaudavo iš „parduotuojo” bučinį. Šį žaidimą dar vadindavo „Sūrmalkiu”, o Svėdasų, Panevėžio ir Raseinių apylinkėse ­ „Skaisti mergelė”.                            

Suporavimo žaidimas „Genelių kepimas“                            

Šiuo žaidimu pradėdavo jaunimo vakaronę „kalėdušką“. Vidury trobos pastatydavo kėdę ar suoliuką, ant jos atsisėdavo vienas bernas ir sakydavo:

Kepu, kepu genelį, ne seną, o jauną, margaplunksnėlį.
­ Ar ilgai jį kepsi? ­ klausia kas nors.
­ Tol kepsiu, kol mane pabučiuos Petrė.

Petrė turėdavo prieiti ir pabučiuoti, tada bernas keldavosi ir abu eidavo sėsti prie stalo.

Po to sėsdavosi ant kėdės kitas bernas, kurį turėdavo pabučiuoti kita merga (sakysim, Ona), po jo trečias ir t.t. Taip „kepė genelius” visi iš eilės bernai tol, kol visi susėsdavo prie stalo. Kiekvienas vaikinas turėjo teisę pasirinkti tą merginą, su kuria jis norėjo sėdėti prie stalo, o paskui šokti. Kitą dieną „kalėduškas” švęsdavo kitur ir poruodavosi iš naujo.


[1] Pranė Dundulienė. Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai. Vilnius, 1979, p. 25.
[2]
Atvažiuoja Kalėdos. Vilnius, 2000, p. 18.
[3]
Jonas Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I). Liaudies kultūra, 2006, Nr. 6:
[4]
Irena Čepienė. Lietuvių etninė kultūra. Vilnius, 2008, p. 213.
[5]
Norbertas Vėlius. Mitologinė švenčių semantika. Vilnius, 1989, p. 9-10.
[6]
J. Vaiškūnas. Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais. Vilnius, 2012, p.58-72.
[7]
Atvažiuoja Kalėdos. Vilnius, 2000, p. 19.
[8]
  Paimta iš: Dalia Urbanavičienė. Lietuvių apeiginė etnochoreografija. Vilnius, 2000.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kur gyvena tikrasis Kalėdų senis?
  2. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  3. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  4. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  5. J. Vaiškūnas. Ką slepia Užgavėnių kaukės?
  6. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai
  7. J. Vaiškūnas apie simbolius, apeigas ir religiją
  8. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  9. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  10. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  11. Kokios Užgavėnių tradicijos jūsų bendruomenėje? (audio)

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. lyvis says:
    prieš 14 metų

    Labai neteisingas požiūris į blukį, kad jame yra susikaupęs blogis. Blogis yra susikaupęs žmonėse, o į blukį, kaladę reikia prašyti atleidimo ir tik nuoširdžiai į jį priglaudus ranką, delnus prašyti atleidimo, blogio iš savęs šalinimo, atsisakant žalingų įpročių ir kitų blogų savybių. lyvis

    Atsakyti
  2. Laumių pirtis says:
    prieš 14 metų

    Visos senosios Kalėdų šventės gal ir neatkursime, bet bent kai kuriuos elementus ar žaidimus tikrai galima prisiminti. Jau nekalbant apie pačią autentišką Kalėdų dvasią – tokią, kokia ji tikra mums. Mažiau pirkimo ir apsirijimo. Daugiau tikrumo…

    Atsakyti
  3. Grazina Wolfe says:
    prieš 14 metų

    Labai idomu

    Atsakyti
  4. Regina Visockaite says:
    prieš 14 metų

    kaip idomu…

    Atsakyti
    • Kažkas says:
      prieš 5 metai

      Ne įdomų nes reik daug skaityti per pamoka nes mokytoja liėpe skaityti

      Atsakyti
  5. Prusas says:
    prieš 14 metų

    ne kaledu senis pirma atsirado, o pacios kaledos, o jos ir reiskia KYLANCIA SAULE, O NE KAZKOKIA KALADE AR KAIP ZEMAICIUOSE DAZNIAUSIAI BUNA ISKRAIPYTA KALADES VARIANTA BLUKI

    Atsakyti
  6. rtyyyyddddddddddddddddddy says:
    prieš 11 metų

    bbbbbbbbbbbbuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu

    Atsakyti
  7. peppapig says:
    prieš 8 metai

    TAVO MAMA YRA STORA

    Atsakyti
    • VALIO! - says:
      prieš 5 metai

      GERO žmogaus turi būti DAUG.

      Atsakyti
  8. Kietas Suvalkietis says:
    prieš 7 metai

    Viską mentam blet pripūtes ožio gabalas tau atsipūtes
    Gal šiek tiek i įžūlėjas, bet ožių aš nemėgėjas
    Nebazarink paie šaika nes sukrisi i pavėsį
    apie mane blet kalbėsi jausi nerima drebėsi.

    Atsakyti
  9. Kažkas says:
    prieš 5 metai

    Dog Shit

    Atsakyti
  10. Kažkas says:
    prieš 5 metai

    Aš kebabas ha!!

    Atsakyti
    • Klausimėlis says:
      prieš 5 metai

      Iš pamokos išvarė, tai nuobodulys kankina?
      Ar gal į pamokas su išmaniakais įleidžia ?

      Atsakyti
  11. minecraft says:
    prieš 5 metai

    las mc

    Atsakyti
  12. virusas says:
    prieš 5 metai

    pirkite batus 20 procentu nolaida eikite i virus.com

    Atsakyti
  13. Global-Kapitalistas says:
    prieš 5 metai

    I. Šimonytė švenčių proga kreipėsi į lietuvius: geriausia dovana yra jums priklausantis skiepas. Pripraskit prie naujų Kalėdinių papročių.

    Atsakyti
  14. Kazys Binkis says:
    prieš 4 metai

    Sveiki visi mano mieli, Negrai. Noriu jus informuoti, kad Kalėdos yra mano baseine. Neskaitykite kas ten parašyta. Fake.

    Atsakyti
  15. Algis says:
    prieš 3 metai

    Hujne

    Atsakyti
  16. Uždekim žvakeles, nulenkim galvas! says:
    prieš 3 metai

    Nebėra vieno iš mylimiausių, gerbiamiausių mūsų kurso Dėstytojų, Sąjūdžio Sielos –
    BRONISLAVO GENZELIO…
    Amžiną Atilsį didžiausiems priklausančiam Lietuvos inteligentijos, Sąjūdžio, studentų ir kiekvieno doro žmogaus Autoritetui. AČIŪ Jam, kad buvo, AČIŪ Likimui, lėmusiam mums gyventi tuo pačiu metu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Marija apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Marija apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Maksimas Goldarbas apie Ukrainą apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nutrauktos studijos – dar ne pralaimėjimas: universitetas siūlo kitą kelią
  • Vitaminai vaikams: kada jie reikalingi ir kiek apsaugo nuo peršalimo ligų?
  • Šeimoje vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus?
  • Italų fotografo akimis – lietuvių veiduose įrašyta istorija

Kiti Straipsniai

Kalėdinis traukinys

Sugrįžo kalėdiniai traukiniai: keleivius pasitiks keliaujanti biblioteka ir šventinė pasaka

2026 11 20
Straipsnio autorius Jonas Vaiškūnas ir tėvai su dviem vaikais skaito Lietuvos Respublikos Konstituciją; už jų matyti du kartu einantys vyrai ir Lietuvos trispalvė.

J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

2026 11 16
Kalėdos

Pirkėjai paskaičiavo: daugelis Kalėdų stalui planuoja skirti iki 100 eurų

2026 11 15
Jonas Vaiškūnas prie dirbtinio intelekto valdymo ekranų

J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?

2026 11 12
Jonas Vaiškūnas pirmame plane, fone stilizuoti archeologai ir bebarzdis Vytauto Didžiojo atvaizdas

J. Vaiškūnas. Vytauto Didžiojo palaikų paieškos: mokslas ar mokslininkų pasipūtimas?

2026 11 10
Eglės papuošimai

Aiškėja, kaip atrodys pagrindinė Kauno eglė

2026 11 09
Kalėdos

Apklausa parodė, kiek gyventojai planuoja išleisti šventėms 

2026 11 08
Meteoras žvaigždėtame lapkričio danguje virš Lietuvos ežero

Lapkričio dangus: žybsintys meteorai ir Marso bei Jupiterio susitikimas

2026 11 04
Jonas Vaiškūnas senųjų baltų laidotuvių laužo ir mistinės raitelių kelionės Paukščių Taku fone

J. Vaiškūnas. Kur keliauja mūsų mirusiųjų dvasios?

2026 11 01
Berniukas prie Šventos pilkapyno 2 šventosios ugnies aukuro

D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Po šimtmečių pertraukos Lietuvoje vėl pilami pilkapiai – gimsta Šventos pilkapynas 2

2026 10 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Marija apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Marija apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Maksimas Goldarbas apie Ukrainą apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Vitalijus Barvinenko apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
Kitas straipsnis
Prasidėjo „Kino pavasaris“ (video)

Naujovė festivalyje „Kino pavasaris“ - svetur gyvenančių lietuvių kino darbai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai