Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Lietuviški Kalėdų papročiai

Audra Daraškevičienė, www.alkas.lt
2012 12 17 12:17
18
E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?

Daugelis iš mūsų nemažai žino apie Kūčių tradicijas: 12 patiekalų stalas, burtai, ateities spėjimai. O lietuviškos Kalėdų tradicijos lieka užgožtos iš svetimų kraštų atkeliavusių veikėjų ir jų elgesio scenarijų. Tad kokios gi jos – senosios lietuviškos Kalėdų šventimo tradicijos?

Kalėda

Lietuviškoje tradicijoje pirmoji Kalėdų diena yra šeimos ir poilsio. Tądien niekur nebūdavo einama (tik anksti ryte į bažnyčią). Tačiau į pavakarę jau galėjo pasirodyti kalėdotojai. Kalėdotojų priešaky – žinoma, Kalėdų senis arba Kalėda.

Etnologai sutaria, kad lietuviškas Kalėda yra niekaip nesusijęs su krikščionišku Šventuoju Mikalojumi, vaikus ir ne tik vaikus aplankančiu Vakarų Europoje, ar komerciniu Santa Klausu. Mūsų Kalėda yra savas folklorinis veikėjas.

Kalėda būdavęs apsirengęs išvirkščiais kailiniais, susijuosęs rankšluosčiu, prisilipinęs linų barzdą, kartais – ant nugaros prisitaisęs kuprą, pasiėmęs lazdą ir krepšį. Atėjęs pabelsdavo lazda į duris. Užrašytas, pavyzdžiui, toks senio Kalėdos prisistatymas: „Aš – Kalėda, atėjau iš ano krašto, kur miltų kalnai, medaus upės, alaus ežerai, saldainiais lyja, barankomis sninga, nešu skarbų pilną terbą, laimę, derlių ir kitokį labą. Prašau dureles atidaryti  ir į aną kraštą nevaryti.“ [1]

Liaudies dainose Kalėda vaizduojamas  atvažiuojantis iš tolimos šalies per aukštus kalnus, per žemus klonius su šyvais žirgais, nauju važeliu, auksiniais, geležiniais arba moliniais ratais, diržų ar šilkų botagais, margais čebatais, atvežantis lašinių paltis, dešrų kartis, riešutų maišelius, merginoms aukso puodelius, sidabro žiedus, o bernams – „rašalo“. [2]

Kalėdos palyda

Įdomu, kad Lietuvoje Kalėdų senis vaikščiojo ne vienas, o su gausiu persirengėlių būriu. Etnografiniai duomenys rodo, kad seniausi kalėdiniai persirengėliai Lietuvoje buvo zoomorfiniai ir jų buvo 12. Vėlesnėse (XX a. pr.) Kalėdinėse tradicijose iš buvusio persirengėlių būrio belikusi kokia nors viena kaukė, pavyzdžiui gervės, žirgo – šyvio, meškos, ožio, keistokų būtybių – dadulio (dedulio) arba „juodo kudloto“.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas kelia prielaidą, kad tiek Kalėdų, tiek Užgavėnių kaukėti persirengėliai gali būti istoriniuose šaltiniuose paliudyto lietuvių Saulės vadavimo mito ir naujametinės pasaulio tvarkos atkūrimo apeiginiai įkūnytojai. Pagrindinis Saulės vadavimo mito veikėjas – Kalėda – yra tapatinamas su istorinių šaltinių minimu, Saulę nukalusiuoju, dieviškuoju kalviu Teliaveliu [3].

Irena Čepienė mano, kad Kalėdinių persirengėlių kalėdojimas – ikikrikščioniškus laikus siekiančios apeigos – žynių apsilankymo liekana [4]. Kalėda nedalino daiktinių dovanų. Jis laimino namus, siekdamas užtikrinti gerovę, skalsą ir darną būsimais metais. Jo žodžiams buvo priskiriama maginė galia. Žodžių paveikumui sustiprinti namų kampai buvo apiberiami javais. Tai lyg auka namų dievams, o tuo pačiu – sėją vaizduojantis veiksmas.

Patsa Kalėda gaudavo padėkos dovanų už aplankymą ir palinkėjimus. Kalėda ir jo palyda buvo apdovanojami maistu ar kitais daiktais.

Blukis, kaladė
Blukvilkiai
Blukvilkiai

Kalėdiniai persirengėliai, lankydami kaimynų namus,  tempė su savimi blukį – medžio trinką, kelmą ar kaladę. Ši tradicija ilgiausiai išliko Žemaitijoje. Blukį tempė dainuodami ir daužydami lazdomis (tabalais), o po to džiaugsmingai ją sudegindavo, kaip blogio ir tamsos įsikūnijimą. Norberto Vėliaus nuomone, blukio vilkimo apeiga  vaizdavo senuosius metus simbolizuojančio mitinio personažo aukojimą ir naujojo gimimą [5].  J.Vaiškūnas nagrinėjęs Kalėdų kaladės ir Užgavėnių Morės naikinimo apeigas priėjo išvados, kad šie apeiginiai veiksmai buvo skirti kosminės tvarkos atkūrimui, o Kalėdų kaladė ir Morė pirmiausia vaizdavo mitinę būtybę pagrobusią Saulę ir marinusią pasaulį, tad jos sudeginimas reiškė Saulės išvadavimą ir kosmogonijos pakartojimą, tai yra pasaulio tvarkos atkūrimą. Pasak J.Vaiškūno blukis, kaladė simboliškai vaizduoja ir bačią chtoninę Saulę paveržusią būtybę ir kartu jos nualinta  pačią apsiblaususią, išblukusią Saulę [6].

Kalėdų senis ir vaikai

Pagal dabartinį mūsų įsivaizdavimą – pagrindinė Kalėdų senelio funkcija yra džiuginti vaikus. Didelis senio Kalėdos dėmesys vaikams būdingas ir senosiose lietuviškose tradicijose. Namus aplankęs Kalėda vaikams duodavo riešutų, riestainių.

Aukštaitijoje žinomas paprotys, kad senis Kalėda vesdavo iš kiemo į kiemą susikibusių vaikų virtinę. Tai vyko šitaip: kaimo kerdžius (arba senis Kalėda) ėjo per kaimą pasiramsčiuodamas ilga lazda ir šaukė: „Pridurk švykštą, pridurk švykštą!“. Vyresni vaikai bėgo iš trobų ir kibosi seniui į kailinius. Susidarydavo ilga vaikų vilkstinė. Vilkstinės dalyviai po kaimynų langais „bliaudavo avinėliais“. Tai turėjo garantuoti geresnį avelių prieauglį. O ir vaikams kiek džiaugsmo!

Kitu atveju Kalėdų senis su visa vaikų vilkstine užeidavo į kiekvieną pakelės trobelę ir linksmindavo mažesnius vaikučius, dar negalinčius „švykšto varyti“. [7]

Ne tik vaikams

Etnomuzikologė Dalia Urbanavičienė atkreipia dėmesį į tai, kad lietuviškoje tradicijoje Kalėdų senis ir visa jo palyda didelį dėmesį skyrė ne tik vaikams. Kalėdotojų apsilankymas ne mažiau reikšmingas buvo jaunimui ir suaugusiems. Jauniems kalėdotojai linkėjo susirasti porą. Užtat merginoms Kalėdų senis siūlė įsigyti visokių priemonių, kad jos būtų gražios – „prausylų“ ir baltų „bielynų“.

Daugelyje Lietuvos vietų Kalėdotojais persirengdavo jauni vaikinai. Pavyzdžiui, Rytų Aukštaitijoje vienam iš jų, vadinamajam Daduliui, ant galvos uždėdavo sėtuvę, o ant šios – pagalvę. Dadulis lįsdavo prie mergaičių, šios stengdavosi numesti jam nuo galvos pagalvę, o šis gindavosi. Tokiuose žaidimuose ryškus merginimo aspektas.

Tai lyg ženklas, kad prasideda vakaronių, šventvakarių, jaunimo šokių, dainų, žaidimų laikotarpis. Beje, tarpušventis (nuo Kalėdų iki Krikštų) buvo laikomas laikotarpiu, labiausiai tinkamu pirštis ir tuoktis.

D.Urbanavičienė teigia, kad ne mažiau svarbi yra ir suaugusiųjų bendruomeniškumą palaikanti kalėdotojų funkcija. Galima prisiminti, kad Žemaitijoje Kalėdų laikotarpyje buvo būtina aplankyti bei sušelpti ligonis, skurstančius senelius.

Keletas Kalėdinio laikotarpio jaunimo žaidimų

Žaidimas „Važiavimas į Karaliaučių“                            

Žaidimui specialiai prieš tai iškepdavo didelį riestainį ir pakabindavo viduryje trobos, šalia atsisėsdavęs „parduotuojas”, laikantis „žiužį”. Kiti jodavo prie jo apžergę kėdę ir klausdavo:

­  Kaip gyvuoji, ponas Parduotuojau?
­ Esmi sveikas gyvas, o iš kur ponai būsit?
­ Iš Žemaičių.
­ Ko čia atkeliavot?
­ Prekių.
­ Kokių gi jums reikia?
­ Merginos, gražios kaip putinas, saldžios kaip cukrus.
­ Turiu labai gražių ir saldžių.
­ Gerai, bet ar negalima paragaut?

Gavę sutikimą, pradėdavo graužti riestainį, tačiau buvo draudžiama paliesti jį rankomis ­ už tai „parduotuojas” sudroždavo „žiužiu” ir pavarydavo šalin. Kuriam pavykdavo išlaikyti šį bandymą, kaip atlyginimą gaudavo iš „parduotuojo” bučinį. Šį žaidimą dar vadindavo „Sūrmalkiu”, o Svėdasų, Panevėžio ir Raseinių apylinkėse ­ „Skaisti mergelė”.                            

Suporavimo žaidimas „Genelių kepimas“                            

Šiuo žaidimu pradėdavo jaunimo vakaronę „kalėdušką“. Vidury trobos pastatydavo kėdę ar suoliuką, ant jos atsisėdavo vienas bernas ir sakydavo:

Kepu, kepu genelį, ne seną, o jauną, margaplunksnėlį.
­ Ar ilgai jį kepsi? ­ klausia kas nors.
­ Tol kepsiu, kol mane pabučiuos Petrė.

Petrė turėdavo prieiti ir pabučiuoti, tada bernas keldavosi ir abu eidavo sėsti prie stalo.

Po to sėsdavosi ant kėdės kitas bernas, kurį turėdavo pabučiuoti kita merga (sakysim, Ona), po jo trečias ir t.t. Taip „kepė genelius” visi iš eilės bernai tol, kol visi susėsdavo prie stalo. Kiekvienas vaikinas turėjo teisę pasirinkti tą merginą, su kuria jis norėjo sėdėti prie stalo, o paskui šokti. Kitą dieną „kalėduškas” švęsdavo kitur ir poruodavosi iš naujo.


[1] Pranė Dundulienė. Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai. Vilnius, 1979, p. 25.
[2]
Atvažiuoja Kalėdos. Vilnius, 2000, p. 18.
[3]
Jonas Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I). Liaudies kultūra, 2006, Nr. 6:
[4]
Irena Čepienė. Lietuvių etninė kultūra. Vilnius, 2008, p. 213.
[5]
Norbertas Vėlius. Mitologinė švenčių semantika. Vilnius, 1989, p. 9-10.
[6]
J. Vaiškūnas. Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais. Vilnius, 2012, p.58-72.
[7]
Atvažiuoja Kalėdos. Vilnius, 2000, p. 19.
[8]
  Paimta iš: Dalia Urbanavičienė. Lietuvių apeiginė etnochoreografija. Vilnius, 2000.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  2. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  3. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  4. J. Vaiškūnas. Ką slepia Užgavėnių kaukės?
  5. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai
  6. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  7. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  8. Kokios Užgavėnių tradicijos jūsų bendruomenėje? (audio)
  9. J. Vaiškūnas apie simbolius, apeigas ir religiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. lyvis says:
    10 metų ago

    Labai neteisingas požiūris į blukį, kad jame yra susikaupęs blogis. Blogis yra susikaupęs žmonėse, o į blukį, kaladę reikia prašyti atleidimo ir tik nuoširdžiai į jį priglaudus ranką, delnus prašyti atleidimo, blogio iš savęs šalinimo, atsisakant žalingų įpročių ir kitų blogų savybių. lyvis

    Atsakyti
  2. Laumių pirtis says:
    10 metų ago

    Visos senosios Kalėdų šventės gal ir neatkursime, bet bent kai kuriuos elementus ar žaidimus tikrai galima prisiminti. Jau nekalbant apie pačią autentišką Kalėdų dvasią – tokią, kokia ji tikra mums. Mažiau pirkimo ir apsirijimo. Daugiau tikrumo…

    Atsakyti
  3. Grazina Wolfe says:
    10 metų ago

    Labai idomu

    Atsakyti
  4. Regina Visockaite says:
    10 metų ago

    kaip idomu…

    Atsakyti
    • Kažkas says:
      1 metai ago

      Ne įdomų nes reik daug skaityti per pamoka nes mokytoja liėpe skaityti

      Atsakyti
  5. Prusas says:
    10 metų ago

    ne kaledu senis pirma atsirado, o pacios kaledos, o jos ir reiskia KYLANCIA SAULE, O NE KAZKOKIA KALADE AR KAIP ZEMAICIUOSE DAZNIAUSIAI BUNA ISKRAIPYTA KALADES VARIANTA BLUKI

    Atsakyti
  6. Atgalinis pranešimas: Lietuviški Kalėdų papročiai : RePresent
  7. rtyyyyddddddddddddddddddy says:
    7 metai ago

    bbbbbbbbbbbbuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu

    Atsakyti
  8. peppapig says:
    4 metai ago

    TAVO MAMA YRA STORA

    Atsakyti
    • VALIO! - says:
      1 metai ago

      GERO žmogaus turi būti DAUG.

      Atsakyti
  9. Kietas Suvalkietis says:
    3 metai ago

    Viską mentam blet pripūtes ožio gabalas tau atsipūtes
    Gal šiek tiek i įžūlėjas, bet ožių aš nemėgėjas
    Nebazarink paie šaika nes sukrisi i pavėsį
    apie mane blet kalbėsi jausi nerima drebėsi.

    Atsakyti
  10. Kažkas says:
    1 metai ago

    Dog Shit

    Atsakyti
  11. Kažkas says:
    1 metai ago

    Aš kebabas ha!!

    Atsakyti
    • Klausimėlis says:
      1 metai ago

      Iš pamokos išvarė, tai nuobodulys kankina?
      Ar gal į pamokas su išmaniakais įleidžia ?

      Atsakyti
  12. minecraft says:
    1 metai ago

    las mc

    Atsakyti
  13. virusas says:
    1 metai ago

    pirkite batus 20 procentu nolaida eikite i virus.com

    Atsakyti
  14. Global-Kapitalistas says:
    1 metai ago

    I. Šimonytė švenčių proga kreipėsi į lietuvius: geriausia dovana yra jums priklausantis skiepas. Pripraskit prie naujų Kalėdinių papročių.

    Atsakyti
  15. Kazys Binkis says:
    2 mėnesiai ago

    Sveiki visi mano mieli, Negrai. Noriu jus informuoti, kad Kalėdos yra mano baseine. Neskaitykite kas ten parašyta. Fake.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kalėdiniu Siauruku keliavo apie 10 tūkst. žmonių

2023 01 14
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

2022 12 28
Augintiniai per šventes

Kaip apsaugoti gyvūnus nuo šventinių pavojų?

2022 12 24
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

2022 12 24
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
a antis | pixabay.com nuotr.

Kaip gerai iškepti Kalėdų stalo pažibą?

2022 12 22

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

2022 12 22
Šventė Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentūroje surengta šventinė popietė

2022 12 21
Dreamstime.com

Įprastai silkei – netikėtas skonis

2022 12 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Verslas | plcc.lt nuotr.
Lietuvoje

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

2023 01 27
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

2023 01 27
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Romas apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą
  • Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa
  • Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kalėdiniu Siauruku keliavo apie 10 tūkst. žmonių

by Ditė Česėkaitė
2023 01 14
0
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Antrąjį Lietuvos Kalėdinio siauruko metą pas Kalėdų senelį keliavo beveik10 tūkst. šalies bei užsienio gyventojų. Šiais metais Kalėdinė šventė vyko...

Skaityti toliau

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

by Ditė Česėkaitė
2023 01 06
5
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Po Trijų karalių yra įprasta nupuošti per šventes mus džiuginusius kalėdinius medelius, tad Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pataria, kaip elgtis...

Skaityti toliau

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 28
7
Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Paskutiname šių metų, IV Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdyje buvo išrinktas naujas Tarybos pirmininkas. Juo tapo Jonas Vaiškūnas.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Romas apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Žmogaus savybė ir visata apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

Kitas straipsnis
Prasidėjo „Kino pavasaris“ (video)

Naujovė festivalyje „Kino pavasaris“ - svetur gyvenančių lietuvių kino darbai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai