J. Panka. Imigrantai – nuskriausti žmonės ar naujieji Europos šeimininkai?

Seniausiai visi žino tiesą, jei yra paklausa – bus ir pasiūla. Ilgą laiką Europa sirgo migrantais. Taip, juk tai labai patogu Europos Sąjungos elitiniams politikams, bankų išlaikomiems ekonomistams ir tingiems vakariečiams. Juk nenorėjo turtingas, išlepęs vokietis plauti viešųjų tualetų Bonoje ar Berlyne – ir įsileido Vokietijos valdžia turkų šeimą. Tingiai britei plauti indus kavinėje – negarbinga ir žeminanti procedūra, prašom – tai padarys daugiavaikė imigrantė indė, kurią pakvies paslaugi Britanijos valdžia. Jaunas studentas prancūzas nesutinka šluoti Paryžiaus gatvių – jo laukia pasilinksminimai naktiniame klube, o šį darbą atliks imigrantas iš Alžyro. Taip Vakarų Europa smaginasi jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau visoms nesveikoms šėlionėms ateina galas, kuo linksmesnis vakarėlis – tuo sunkesnės pagirios ryte.

Visai neseniai, maždaug prieš dešimtmetį Europai prasidėjo sunkios pagirios. Jos pasireiškė degančiais Paryžiaus priemiesčiais ir sušaudytais žurnalistais, sproginėjančiais Londono metro traukiniais ir pareigūnų nepažabojamais imigrantų gaujų karais Vokietijos didmiesčiuose. Europiečiai pradėjo suprasti, kad jų išpuoselėtuose miestuose pradėjo darytis nesaugu, baisu palikti automobilį nakčiai gatvėje, nedrąsu sėsti į metro ar vakare išeiti pasivaikščioti į parką.

Tačiau rimčiausias migracijos iššūkis prasidėjo paskutiniuoju laikotarpiu, po diktatūrų sunaikinimo Irake ir Libijoje, po Sirijos konflikto, po vadinamosios Islamo valstybės“ suklestėjimo. Į Europą masiškai braunasi imigrantai, kitos kultūros, kalbos, religijos. Jie vežami aklinai užkaltuose sunkvežimiuose, prievartaujami prekeivių žmonėmis stovyklose, plukdomi palaikėse geldose audringomis jūromis. Tačiau už tai, kad XXI amžiaus vergų prekeiviai iš jų taip tyčiotųsi migrantai atiduoda paskutinius pinigus, savo, savo tėvų ir senelių santaupas. Galėtų iškilti klausimas – kodėl? Gal jie mazochistai? Gal jiems patinka būti žeminamais ir kankinamais? Gal jie mėgsta ekstremalius išbandymus, nes yra priklausomi nuo adrenalino?

Tikrai ne. Tiesiog Europos Sąjunga savo netoliaregiška politika jiems suteikia viltį, kad gal pasiseks? Gal juos išgriebs leisgyvius iš šaltos ir audringos jūros? Gal priims į pasiturinčią šalį, suteiks pastogę ir pašalpą? Gal jie galės šiltai ir patogiai įsitaisyti „netikėlių“ valstybėje ir sėdėti ant kvailų dirbančių vakariečių sprando? O jų vaikai bus naujasis augantis proletariatas, kuris nuo gimimo nekęs šalies, kurioje gyvena, jos kultūros, religijos, valdžios ir istorijos. Jie nuo ankstyvos vaikystės matys, kad jų tėvai arba gyvena iš pašalpų, arba dirba žemiausius, menkai apmokamus darbus, o vakariečių vaikų tėvai važinės naujomis mašinomis ir sėdės šiltose kontorose. Jie matys, kad yra pasmerkti gyventi savo susikurtų getų daugiabučiuose, o jų bendraamžiai gali džiaugtis baseinų malonumais patogių kotedžiukų kiemuose.

Ir nusiraminimą šie vaikai, tapę jaunuoliais, ras vis labiau radikalėjančiose islamo sektose. Ir vėl liesis kraujas, Europą stingdys baimė, o visą tai sukūrusios multikultūrinės politikos elitas verkšlens apie tolerancijos stoką, nepavykusias adaptaciją ir integraciją. Tačiau neužilgo gali išaušti diena, kai dėl didėjančių imigracijos mastų, mažėjančio senųjų europiečių gimstamumo ir augančio imigrantų prieauglio, bei liberalėjančių pilietybės ir balsavimo teisių suteikimo įstatymų, pikti ir jaučiantys neapykantą islamo sektų atstovai taps senatoriais, parlamentarais, miestų ir miestelių merais. Tada visi šie pavadinimai bus pasmerkti kaip netolerantiški ir politiškai pasenę. Europą pradės valdyti šachai ir kalifai.

Tada jau mūsų vaikai ir anūkai bus priversti atiduoti viso gyvenimo santaupas, atsiduoti pirklių žmonėmis malonei ir plaukti per tą pačią Viduržemio jūrą tik jau į kitą pusę, į Afriką. Tik atspėkite, ar mus kas nors gelbės iš ano kranto? Ar priglaus, pamaitins ir mokės pašalpas? Tikrai ne! Jie tiesiog šaudys į mus nuo kranto, nes nenorės dalintis savo žeme, maistu ir kitais ištekliais. Netikite? Pažiūrėkite kaip jie elgiasi su jų šalyse gyvenančiais krikščionimis ir sužinosite kas laukia europiečių praradusių Europą.

Jei nenorime, kad ši niūri prognozė išsipildytų privalome veikti čia ir dabar. Kokie darbai neatidėliotini:

1. Europos Sąjunga privalo padėti atstatyti normalų gyvenimą karų ir terorizmo draskomame Irake, Libijoje, Sirijoje. Jei ES ryžosi išrūkyti diktatorius ir kitaip keisti šių šalių raidą ir santvarką, tai turėtų rasti savyje jėgų padėti jose atkurti taiką, lėšomis ir pavyzdžiu tai galėtų padėti įgyvendinti turtingos musulmoniškos šalys – Saudo Arabija, Turkija, Iranas, Kuveitas.
2. Europos Sąjunga privalo nustoti suteikinėti nelegaliems migrantams tuščias gero gyvenimo viltis. Aišku, skęstančius jūroje žmones palikti žūti stichijoje būtų žiauru ir nehumaniška, bet jie privalo žinoti, kad bus nedelsiant sugrąžinti atgal, kad šansų pasilikti Europoje jie neturi. Pažvelkime į šį reiškinį kaip į teroristų išpirkos reikalavimą, juk didžioji dalis valstybių nemoka teroristams išpirkos už savo piliečius ir palieka juos žūti. Paviršutiniškai mąstantis žmogus pasakys, kad tai žiauru ir nehumaniška, tačiau juk tai daroma pačių piliečių labui. Pamėginkime įsivaizduoti, kas būtų, jei kokia nors turtinga šalis pradėtų mokėti išpirkas už teroristų pagrobtus savo piliečius. Tokios šalies pilietis taptų potencialia auka visame pasaulyje, nes be abejonės atsirastų nemažai piktavalių, norinčių pasipildyti kišenes išpirkomis.
3. Europos sąjungos valstybės privalo dėti visas pastangas didinant savo piliečių gimstamumą. Sociologai teigia, kad didžiausią reikšmę gimstamumui turi trys aspektai: a)Išmokos šeimoms, susilaukusioms vaikelio, kad nenukentėtų jų šeimos biudžetas, b) Paslaugų šeimoms su vaikais prieinamumas, kad šeima galėtų nesirūpinti vieta lopšelyje, darželyje, mokykloje ar popamokiniame ugdyme, c) Žmogaus, susilaukusio vaiko, saugumas darbo rinkoje, kad mama arba tėvas galėtų be kliūčių išeiti vaiko priežiūros atostogų, kad dėl to nenukentėtų jo darbo vieta, ir kad grįžus į darbo rinką, darbdaviai pakančiai žiūrėtų susirgus vaikui. Gal tada padidės europiečių gimstamumas?
4. Labai svarbu formuoti teigiamą europiečių požiūrį į motinystę, tėvystę, daugiavaikę šeimą. Mokslininkai ir politikai žino seną aksiomą, kad tam, kad vieni ar kiti tikslai būtų pasiekti, visuomenę reikia ruošti. Kai JAV nusprendė imtis aktyvių karinių veiksmų visame pasaulyje, ne tik užsakė daugiau ginkluotės ir amunicijos, bet Holivudas pradėjo gaminti ne vieną šimtą milijonų kainavusius karinius filmus. Rusija nuo 2000 metų, kai į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, pradėjo kurti didelio biudžeto filmus, kurie šlovino Carinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos karinę galią ir pergales. Ar tai veikia? Pažvelkime į socialines apklausas šiose šalyse ir suprasime, kad netgi labai veikia… Ką daro Europa? Reklamose šypsosi vieniši gėjiškos išvaizdos vaikinai, bučiuojasi lesbietės, o motinos įvaizdis formuojamas tik per skalbimo miltelių, indų ploviklių ir sauskelnių reklamas. Europinės reklamos motina – tai apkūnoka moteriškė, baigianti ketvirtą dešimtį metų, nuvargusiu žvilgsniu žiūrinti į neplautų indų stirta ar kabinanti kilometrus ką tik išplautų skalbinių. Ar tai sužavės jaunimą? Ar po tokio visuomenėje formuojamo motinos įvaizdžio jie norės kurti šeimas ir gimdyti vaikus? Socialinės apklausos teigia, kad ne, šeima daugelio jaunimo planuose atidedama vis vėlesniam laikui. Nieko nepadarysi, visuomenė inertiška, tai gal nustokime reklamuoti homoseksualus su jų bevaisiu gyvenimo būdu, o pradėkime ugdyti visuomenę gausių šeimų kūrimui? Tam galėtų pasitarnauti Europos kino pramonė kurdama filmus ir serialus, kurie atskleistų šeimos vertybes.

Istorija mums sako, kad nieko nėra amžino, imperijos subyra, civilizacijos sunyksta, tautos išmiršta. Tačiau visa tai įvyksta dėl labai konkrečių priežasčių, laimi tie, kurie kovoja, kurie nepasiduoda, kurie jaučia ir supranta ką gali prarasti. Migrantai yra veržlūs, atkaklūs ir ryžtingi, o mes, europiečiai? Ar galime prilygti migrantams?

Autorius yra Tautininkų Sąjungos pirmininkas