Papildyta: Kaip ir buvo planuota, šiandien 12 val. Mokslo įstaigų darbuotojai susirinko į piketą Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje.
Kaip praneša Švietimo ir Mokslo ministerija, spalio 26 d. nagrinėjant 2017 m. valstybės biudžeto projektą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė ministerijos siūlymui papildomai skirti 6,2 mln. eurų – mokslininkų atlyginimams ir 2 mln. eurų – doktorantų stipendijoms.
„Tikimės, kad tokiam siūlymui pritars Seimas ir Vyriausybė“, – sako ministrė A. Pitrėnienė.
„Švietimo ir mokslo ministerija yra ne kartą siūliusi kelti mokslininkų atlyginimus, tačiau šie siūlymai iki šiol įgyvendinti nebuvo, – sako ministrė. – Tai daryti būtina, jei norime, kad mūsų mokslas ir ekonomika taptų konkurencinga tarptautinėje erdvėje, mūsų gabus akademinis jaunimas pasirinktų studijuotų doktorantūrą Lietuvoje ir po jos pasiliktų dirbti mūsų mokslo centruose. Konkurencingi atlyginimai taip pat padėtų susigrąžinti mūsų protus, šiuo metu mokslinei karjerai dėl ekonominių priežasčių pasirinkusius užsienio šalis.“
Šių metų birželio mėnesį ministerija buvo Vyriausybei pateikusi siūlymą nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatines ribas didinti iki 702,9 euro. Šiuo metu mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos sudaro 468,6 euro, tad pakiltų 50 proc., o vyresniųjų mokslo darbuotojų – 553,8 euro, tad didėtų 27 proc. Tokiam mokslininkų algų kėlimui 2017 m. iš valstybės biudžeto būtų reikėję 3,09 mln. eurų.
Sprendimas kelti mokslininkų algas siūlytas siekiant subalansuoti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir doktorantų atlyginimų bei stipendijų sistemą. 2015 m. padidinus stipendijas doktorantams, atitinkamai turėtų augti ir jaunų mokslininkų algos, kad gabūs jaunuoliai būtų motyvuoti Lietuvoje įgyti mokslo laipsnį ir pradėti mokslininko karjerą. Nuo 2015 m. spalio mėnesio doktorantų stipendijos didėjo ketvirtadaliu: dabar pirmųjų metų doktorantai gauna 395,2 euro stipendiją, o vėlesniais studijų metais – 456 eurus.
Ministerijos manymu, doktorantų stipendijas reikėtų didinti ir toliau. Po pakėlimo stipendijos vis dar nesiekia neto vidutinio darbo užmokesčio (584,8 eurų – 2015 m.). Tokia padėtis neskatina gabių ir ambicingų, magistro laipsnį įgijusių asmenų rinktis mokslininko karjerą, o tai kelia grėsmę per pastaruosius metus padarytų investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūrą prasmingumui ir šalies konkurencingumui.
Gegužės mėnesį ministerija siūlė nuo 2017 m. padidinti doktorantų stipendijas 20 proc.: pirmųjų metų doktorantų stipendijas – nuo 10,4 iki 12,5 BSI, antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 12 iki 14,4 BSI. Projektui įgyvendinti 2017 m. iš valstybės biudžeto reikėtų skirti per 2 mln. eurų papildomų lėšų. Taip pat siūlyta vėlesniais metais, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, doktorantų stipendijas laipsniškai didinti taip, kad jos susilygintų su šalies neto vidutiniu darbo užmokesčiu.
Pasaulinė praktika rodo, kad naujais mokslinių tyrimų rezultatais grįstas verslas duoda didžiausią pridedamąją vertę ir lemia spartų šalies BVP augimą. Šiuo metu valstybės moksliniams tyrimams skiriamos lėšos pagal BVP yra dvigubai mažesnės nei ES vidurkis ir neatitinka sektoriaus svarbos siekiant rezultatų pritaikymo rinkos poreikiams ir mokslinių tyrimų kokybės. Tai menkina tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo mastą ir strateginių Lietuvos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų partnerysčių tarptautinėje erdvėje galimybes.
Dėl nekonkurencingų atlyginimų mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka. Siekiant didinti tarptautinį konkurencingumą, būtina rasti papildomus valstybės biudžeto išteklius investicijoms į mokslą: doktorantų stipendijoms, tyrėjų atlyginimams, įsijungimui į tarptautinius mokslo tinklus, paramai atžalinėms įmonėms, įsteigtoms komercinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus.
Mokslinius tyrimus vykdančių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimai nebuvo didinami nuo 2008 metų.
Sakau, užesiu į Alką ir neabejotinai arsiu kažka iš šiandienos piketo.
Ir akurat – “tautinis” portalas visuomet buvo labiau socialistinis, nei tautinis…
Dabar apie reikalą. Iš tiesų aš nepalaikau tokių piketų. Pirmiausia todėl, kad esu mąstantis žmogus – mosklininkas, todėl niekuomet neremsiu kairiųjų idėjų, o ypač tų, kurias proteguoja profsąjungos.
O antra, yra toks posakis “NENORI NEDIRBK”.
Juk visi puikiai žinome, kad mokslininkų, universitetų Lietuvoje per dug. Tačiau ar populistinė karbauskio partija ryšis jų skaičiaus mažinimui?
P.s., ir aš pats gaunu tik šiek tiek daugiau nei 500 eurų. Be to, puikiai žinau, kad mano mokslinių interesų sritis nėra itin svarbi Lietuvai. Dėl to šiek tiek kompleksuoju. Bet jri nr aš, tai kažkas kitas vis tiek tai darys. Na, gaunu mažai, bet dirbu dėl prestižo. Ir nemanau, kad reiktų protestuoti, nes vadovaujuosi požiūriu ” NENORI – NEDIRBK, NIEKAS JUK NEVERČIA”.
Žinoma, nedirbk, geriau eik prašyti pašalpos… Tai bus oriau, nes tikras mokslininkas esi…Liūdna, kad tamstai tokios mintys kirba.