
„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.
„Pašnekovams užduodame 4 vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir užtemdęs mūsų protą bei širdį grubumu, šaltumu, prievarta artimajam, buitine rutina bei vartojimo bukumu“. – sako laidos vedėjas G. Citukas.
Kokia prasmė mums gimti ir mirti, jeigu viskas išnyksta. Juk mums neduota jokio pasirinkimo: gimstame iš nebūties ir niekas neklausia mūsų leidimo ar noro gyventi, augti, bręsti, senti? Po to mirštame ir vėl mūsų niekas neklausia ar norime mirti ar gyventi? Taip ir vėl išnykstame amžinybėje, grįždami atgal į nebūtį.
Klausimai:
1. Kodėl mes gimstame ir mirštame? Ar turi žmogaus gyvenimas prasmę?
2. Ar turi žmogus siela? Ar ji amžina? O gal ji daloma, skaidoma ir išnyksta?
3. Kodėl Dievas „toleruoja“ žmogaus kančią, prievartą? Kodėl žūsta nekalti žmonės, ypač vaikai, negalintys ir nesugebantys apsiginti? Kodėl gimsta ligoti, apsigimę vaikai?
4. Ar žmogui gyvenimas duodamas vieną kartą ir jis gyveną vieną kartą?
Šį kartą klausykite pokalbio su Dainiumi Razausku lietuvių etnologu, mitologu, religijotyrininku, rašytoju, vertėju:
Sveiki,
Na gal nelabai reikėjo čia nutraukt…
Dieve mano, žmonės nebežino dėl ko gyvena. Paprasčiausiai reikia būti žmogumi, o ne kiekvienam su atskirų nusistatymų vienas patriotas, kitas stribas turim visi kartu eiti į žmogiškųmą ir tai didžiausia laimė. lyvis
Ačiū už pokalbį.
Dainius buvo labai priartėjęs prie labai įdomių klausimų, kai aiškino apie juslėmis gaunamas žinias, ir dirgsniais perduodamas į smegenis. Manau, kad klausimai, kurie neišsisprendžia šios tikrovės lygmenyje, yra sprendžiami lygiagrečios tikrovės lygmenyje.