Ar lengva būti lietuviu Sankt Peterburge – už geopolitinio fronto linijos tarp Vakarų ir Rusijos? Ar nepasikeitė rusų požiūris į lietuvių tautinę mažumą Rusijoje kai Rusijos ir Lietuvos keliai išsiskyrė?
Šioje ciklo „Mes ir jie“ laidoje Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbina Sankt Peterburgo lietuvį Vladislavą Šinkūną.
Alkas.lt projektą „Mes ir jie“ iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas.
Filmavo Jonas Vaiškūnas.
Susiję straipsniai:
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininku prof. G. Želviu (II) (video, nuotraukos)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuviu Audriumi Jakovlevu (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininku prof. G. Želviu (I) (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve Onute Maksimenko (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve, kalbininke Vanda Kazanskiene (II) (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve, menininke Marta Žuravskaja (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo akademinės kapelos vadovu V. A. Černušenko (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve, kalbininke Vanda Kazanskiene (I) (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lituanistinės mokyklos mokytoja Apolonija Kalniūte
- „Mes ir jie“: Vilnius ir Sankt Peterburgas – nusprendėme nekariauti! (video)
- Ermitaže Sankt Peterburge vyks baigiamasis jubiliejinių M.K. Čiurlionio metų renginys (nuotraukos)
- A.Butkevičius Sankt Peterburge priminė Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo tyrimų svarbą
- Rusijos valdžia išvaikė opozicijos mitingus Maskvoje ir Sankt Peterburge
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Аpie naująjį internetinį leidinį rusų kalba „Novaja gazieta – Baltija” (video)
- Alkas.lt atsiliepdamas į visuomenininkų raginimą žada viešinti lietuvių kalbos išdavikų pavardes
- „Verslo balsas“: Lietuva, „quo vadis?“ (audio, video)
- Punske bus uždarytos – 2 ir palikta tik viena lietuviška mokykla (video)
- Paaiškėjo dar viena valstybės paslaptis – LLRA derina savo veikslus su Kremliumi? (video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Justinianas Didysis rastų bendrą kalbą su Vytautu Didžiuoju? (audio, video)
- Seime N. Puteikio spaudos konferencija „Kodėl persekiojama kultūrinė žiniasklaida, o Krymo aneksiją remiantys politikai globojami?“ (video)
- R.Morkūnaitė. Ar ir į Maskvą atkeliauja pilietinis pavasaris? (video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuviai yra pasiutusiai siautulingi šokėjai! (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Mindaugas Tomonis – primirštas Lietuvos didvyris (audio)
- Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl valstybė neapgina vartotojų teisių? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ukraina keičiasi, tačiau mes apie tuos pokyčius žinome per mažai (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar dar ilgai reiks siekti Lietuvos teisinės brandos? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Europos parlamento narys V.Mazuronis: Imigrantams reikia įvesti „žaliąją kortą“ (audio)
- „Apie teisę ir ne tik“: Ar Lietuva jau teisinė valstybė? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Valdovų rūmai – tarp praeities ir ateities (audio)
Jei ne Pagonis, tai nelietuvis.
Iš tiesų pagonis – tai žodžio lietuvis sinonimas, kilęs iš slavų. Juk visi žinome, kad nuo seno lietuvių karinis ženklas buvo baltas Vytis, o slaviškai tai reiškė – Pogonia. Ir senovės slavai, vos pamatę artėjančius lietuvių pulkus su Vyčiu ant iškeltų vėliavų, išsigandę imdavo paniškai šaukti „Pogany!“ Vėliau vakarų metraštininkai, nesupratę nei slaviškai, nei lietuviškai, sutapatino tą žodį su lietuvių išpažintu Tikėjimu. Nors iš esmės nelabai daug jie ir klydo, nes lietuvius į mūšį lydėdavo jų Dievai,
Gaila, kad Audrys Antanaitis “nepačiupinėjo” šitą temą. Štai tuomet paaiškėtų, kokių Girių Paukštis tas pašnekovas.
Lenkai su pavarde “Szymkun”? Tikrai? 🙂 Labai panašu, kad tas Šimkūnas – surusėjęs sulenkėjusių lietuvių palikuonis. Antra vertus, jei jau žmogus pasirinko būti nelietuviu, neverta jo lietuviu ir vadinti.
Visi interviu įdomūs. Tačiau faktas akivaizdus – Vakarų lietuviai, gyvendami laisvose šalyse, išlaiko lietuvybę ir lieka laisvais žmonėmis. Rusijoje visi lietuviai žiauriai surusėję – gyvendami tarp rusų, jie pilni baimės, ir jau nieko bendro su dabartine Lietuva neturi.