Nors Lietuva garsėja kaip kokybiško viešai tiekiamo vandens šalis, tačiau ne visi gyventojai aprūpinami tinkamu geriamuoju vandeniu. Beveik 1 mln. gyventojų (daugiausia kaimuose ar priemiesčiuose) maistui vartoja vandenį iš šulinių.
Prasidėjus pavasario polaidžiams bei potvyniams, Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai ragina atkreipti dėmesį į šachtinių šulinių vandens kokybę. Ypač atidžios turėtų būti besilaukiančios moterys ir šeimos, auginančios mažamečius vaikus.
Tyrimų rezultatai verčia sunerimti
Pasak Šiaulių VSC visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, pastaraisiais metais tyrimų rezultatų analizė rodo labai dažną šachtinių šulinių vandens taršą.
Per 2011 metus Šiaulių regione ištirta 617 šachtinių šulinių, kurių vandenį naudoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Beveik 45 proc. tyrimų buvo rastas padidėjęs nitratų kiekis vandenyje ir daugiau kaip 40 proc. tyrimų – mikrobinė tarša.
Šiaulių regione didžiausias nitratų kiekis vandenyje randamas Joniškio, Radviliškio ir Šiaulių rajonų šachtiniuose šuliniuose. Šių rajonų šulinių vandenyje nitratų rasta daugiau kaip 300 mg/l (leistina – iki 50 mg/l). 2012 metais Šiaulių apskrityje jau ištirta beveik 100 šulinių vanduo, daugiau kaip 40 proc. tyrimų nitratų koncentracija viršijo leistiną.
Pagrindinės viešai tiekiamo geriamojo vandens problemos siejamos su geležies, kalcio, magnio, sulfatų viršijimu ir atsiranda dėl nekokybiško vandens paruošimo, senstančių vandentiekio tinklų.
Kai kuriuose šiaurės vakarų Lietuvos rajonuose geriamajame vandenyje nuolat nustatoma padidėjusi fluorido koncentracija (Šiaulių regione ši problema aktuali Kelmės rajono gyventojams). Vartojant šachtinių šulinių vandenį didžiausia problema – nitratai.
Nitratai kelia grėsmę sveikatai
Šachtinių šulinių vanduo, kuriame nitratų kiekis padidėjęs, anot visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos J.Karalevičienės, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Ypač nitratai pavojingi nėščiosioms, taip pat naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tačiau nitratai nepašalinami nei virinant, nei įprastais buitiniais filtrais. Būtina žinoti, kad nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl bet kokiu atveju naudoti šachtinio šulinio vandenį, neatlikus reikiamų tyrimų, – rizikinga.
Toksiniam nitratų poveikiui jautrūs vaikai, sergantieji infekcinėmis ligomis, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, senyvo amžiaus žmonės. Toksinis nitratų poveikis atsiranda dėl nitratų redukcijos į nitritus, pastarieji oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną, o kai šio koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, pamėlynuoja oda, nesuteikus pagalbos, gali prasidėti traukuliai. Kūdikis gali net mirti. Todėl būtina žinoti, kad besilaukiant ir jau auginant kūdikį naudoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Suaugusiųjų žmonių organizmui nitratai pavojingesni ne dėl methemoglobinemijos galimybės, o dėl nitritų transformacijos (jungimosi su aminais) į kancerogeniškus nitrozaminus bei nitrozamidus. Taigi atsiranda rizika susirgti onkologine liga.
Šulinys toliau nuo daržo
Šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Saugiausia vandenį išgauti gręžiniais iš giliau esančių vandeningų horizontų, kadangi pirmasis nuo žemės paviršiaus vandeningas sluoksnis, dar vadinamas gruntiniu, daugelyje vietų yra užterštas dėl mažuose sklypų plotuose vykdomos netvarkingos ūkinės veiklos. Parenkant vietą naujai kasamam šuliniui svarbu atminti, kad vanduo visada bus blogas, jei jis suteka iš tręšiamų daržų ir laukų, ūkinių pastatų ar teršiamo kiemo.
Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Tvartas, tręšiami daržai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės ir kiti taršos šaltiniai reljefo požiūriu privalo būti žemiau šulinio.
Šulinys turi būti sandariai uždarytas
Vandeniui semti reikia naudoti vieną ir tą patį kibirą. Jeigu kiekvienas gyventojas sems vandenį savo kibiru, atsiras pavojus šulinio vandenį užteršti mikroorganizmais. Geriausia šulinio viršų sandariai uždaryti, o vandenį pumpuoti siurbliu. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šachtinio šulinio dugne susikaupusį dumblą, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jų sandarumą ir, esant mikrobinei taršai, dezinfekuoti vandenį.
Šulinį reikia valyti
Išsemkite šulinio vandenį, įsitikinkite, kad sandarūs rentiniai (esant reikalui, užsandarinkite plyšius tarp rentinių). Rentinius nuplaukite chlorkalkių skiediniu, po to švariu vandeniu. Pakeiskite šulinio dugno dangą: iškabinkite 0,5 metro dumblo, pripilkite žvyro ar smėlio su skalda.
Dezinfekavimas
Kai prisirinks švaraus vandens, jį dezinfekuokite. Vandens dezinfekcijai naudojamas chlorkalkių skiedinys (vienam rentiniui vandens – 0,5 kg chlorkalkių, kurios ištirpinamos 10 litrų drungno vandens). Paruoštą chlorkalkių skiedinį supilkite į šulinį, po paros visą šulinio vandenį išsemkite. Naujai prisirinkusį vandenį rekomenduojama ištirti ir tik po to vartoti. Pastaba: dezinfekcijos metu vandenį naudoti griežtai draudžiama – tai pavojinga sveikatai!
Pavasaris – šulinių tvarkymo metas
Didžiausia rizika šulinio vandens kokybei atsiranda pavasarį, kai tirpstant sniegui paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą ir taip užteršiamas negilių šulinių vanduo. Todėl tirpstant sniegui bei prasidėjus pavasariniams potvyniams būtina ištirti šulinių vandenį, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų – išvalyti ir tinkamai paruošti šachtinį šulinį naudojimui.
Gerti ir naudoti maisto gaminimui šulinio vandenį galima tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, veikiančių žmonių sveikatą, kiekiai neviršija higienos normų. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja kiekvieną pavasarį, nutirpus sniegui, nepamiršti ištirti šulinio vandens kokybės laboratorijoje.
Reikėtų pasirūpinti visais savo vandens gręžiniais.