Rudenį atvėsus orams sumažėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcijomis. Viena iš jų – salmoneliozė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet per visą šiltąjį sezoną vilniečiams pavyko išvengti salmoneliozės protrūkių, o pavienių salmoneliozės atvejų taip pat pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais. Visgi rugsėjį dar reikėtų išlikti budriems ruošiant maistą, nes laikotarpis, kai užregistruojama daugiausiai sergančiųjų salmonelioze dar nesibaigė.
Salmoneliozė – viena dažniausiai pasitaikančių su maistu susijusių infekcijų. Didžiausia rizika užsikrėsti šia liga yra šiltuoju metų laikotarpiu. Infekcija dažniausiai siejama su paukštienos, kitos mėsos ir kiaušinių vartojimu.
Liga pasireiškia šaltkrėčiu, karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, vėmimu. Pirmieji ligos simptomai dažniausiai atsiranda po užsikrėtimo praėjus 12–72 valandoms.
Kaip jau minėta, žmonės dažniausiai užsikrečia vartodami užkrėstą gyvūlinės kilmės maistą – paukštieną ar kitą mėsą, kiaušinius, pieną, konditerinius gaminius, kurių sudėtyje yra žalių kiaušinių. Dažniausiai serga maži vaikai, pagyvenę asmenys bei tie, kurių imuninė sistema dėl tam tikrų priežasčių yra nusilpusi. Šioms rizikos grupėms taip pat būdinga ir sunkesnė ligos eiga.
Salmoneliozei būdingi protrūkiai: dažnai užsikrečia ne vienas žmogus, o keli, pavyzdžiui, šeimos, kolektyvo nariai, toje pačioje kavinėje valgę asmenys ir pan.
Sergamumas mažėja
2014 metais salmonelioze sirgo 222 vilniečiai. Didžiąją sergančiųjų dalį sudarė vaikai iki 3 metų amžiaus. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota tik 40 salmonelioze susirgusių asmenų, iš jų 22 vaikai iki 17 metų. Vaikai salmonelioze serga dažniau dėl silpnesnio nevisiškai susiformavusio imuniteto.
2015 m. pirmąjį pusmetį nei viešojo maitinimo įstaigose, nei vaikų kolektyvuose protrūkių nenustatyta. Užregistruoti du atvejai šeimose, kai susirgo po du šeimos narius. Tuo tarpu 2014 m. nustatyti du protrūkiai vaikų kolektyvuose, trys namuose, viešojo maitinimo įstaigose – taip pat nė vieno.
Vilniečių sergamumas salmonelioze mažėja nuo 2012 metų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, sergamumas salmonelioze mažėja ir visoje Europoje: 2008–2012 metais jis sumažėjo 19 proc. Beveik pusė salmoneliozės protrūkių kilo dėl kiaušinių ir jų produktų vartojimo.
Atsarga gėdos nedaro
Sergamumo salmonelioze pakilimas prasideda nuo gegužės mėnesio ir paprastai tęsiasi iki rugsėjo pabaigos. Nors šiais metais dar nebuvo nustatyta šios infekcijos protrūkių ir sergančiųjų užregistruota mažiau, visgi rugsėjį rizika susirgti salmonelioze vis dar išlieka.
Primename, kad infekcijos išvengti padeda tinkamas maisto ruošimas ir jo vartojimas bei higienos taisyklių laikymasis:
- Vartoti tik tinkamai termiškai apdorotą mėsą ir kiaušinius.
- Vengti kryžminės taršos: nepjaustyti žalios mėsos, jos produktų ar žuvies tuo pačiu peiliu, kuriuo pjaustomi jau paruošti vartojimui produktai. Po pjaustymo būtina nuplauti įrankius.
- Laikytis asmens higienos rekomendacijų: prieš maisto gaminimą, valgymą, po kiaušinių tvarkymo būtina nusiplauti rankas. Labai svarbu plautis rankas po kontakto su gyvūnais (glostymo, šėrimo ir pan.).
- Prieš mėsos ar kiaušinių gaminimą juos būtina nuplauti. Nepamiršti geriamu vandeniu prieš vartojimą nuplauti vaisių ir daržovių.
- Kiaušinius, mėsą ar jos produktus, pieną reikia laikyti šaldytuve. Maistą šaldytuve reikėtų laikyti taip, kad jis nesiliestų su kitu maistu. Jei nėra galimybės įdėti greitai gendančių maisto produktų į šaldytuvą, sudėti juos į šaltkrepšį.
- Nevalgyti ir neragauti žalios mėsos, vengti maisto, kuriame yra žalių kiaušinių.
- Nevartoti nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.
