Lenkijoje gilėja konstitucinė krizė: prezidentas kaltina perversmu, Tuskas žada nenusileisti

Lenkijoje šeštadienį, spalio 31 dieną, dar labiau paaštrėjo konstitucinė krizė. Prezidentas Karolis Navrockis (Karol Nawrocki) apkaltino Donaldo Tusko vyriausybę jėga perėmus Konstitucinio Tribunolo valdymą ir sušaukė skubias politinių partijų konsultacijas. Vakare į šalies gyventojus kreipęsis premjeras atmetė šiuos kaltinimus ir pažadėjo toliau siekti, jo teigimu, teisėtos Tribunolo veiklos atkūrimo.

Tuo metu buvęs premjeras Mateušas Moraveckis (Mateusz Morawiecki) paskelbė sieksiantis dabartinės vyriausybės nušalinimo.

Prie Konstitucinio Tribunolo rūmų Varšuvoje antrą dieną tęsėsi protestai, o dvi tarpusavyje nesutariančios teisėjų grupės paskelbė viena kitai prieštaraujančius potvarkius.

Krizė pasiekė ir diplomatinę tarnybą – atsistatydinimo pareiškimus pateikė du Lenkijos ambasadoriai.

Prezidentas kaltina vyriausybę pažeidus Konstituciją

Šeštadienio rytą Lenkijos Prezidentūra paskelbė oficialų K. Navrockio pareiškimą. Jame valstybės vadovas spalio 30-osios įvykius pavadino konstitucinės tvarkos pažeidimu ir jėga įvykdytu konstitucinės institucijos užėmimu.

„Šiąnakt buvo pažeista Lenkijos Respublikos konstitucinė tvarka ir jėga perimta konstitucinė valstybės institucija“, – pareiškė prezidentas.

Prezidentas pareikalavo atkurti teisėtą tvarką Konstituciniame Tribunole ir atitraukti nuo jo, kaip pats teigia, vyriausybės pasiųstas policijos pajėgas.

K. Navrockis taip pat pranešė konsultavęsis su Lenkijos Aukščiausiojo Teismo pirmuoju pirmininku Zbignevu Kapinskiu (Zbigniew Kapiński), kuris nepripažįsta naujosios Tribunolo vadovybės veiksmų teisėtumo.

Prezidentas patvirtino pasirūpinęs, kad į Tribunolo pastatą galėtų patekti jo pirmininko pavaduotojas Bartlomėjus Sochanskis (Bartłomiej Sochański), kurio įgaliojimus mėgina sustabdyti kita teisėjų grupė.

Valstybės vadovo vertinimu, susidariusi padėtis kelia grėsmę Lenkijos vidaus saugumui. Todėl jis sušaukė skubias konsultacijas su parlamentinėmis politinėmis jėgomis.

Pareiškimo pabaigoje K. Navrockis padėkojo žmonėms, susirinkusiems prie Tribunolo ir, jo žodžiais, ginantiems Lenkijos Konstituciją. Taip prezidentas viešai išreiškė paramą protestuotojams, tačiau tai savaime nepatvirtina jų keliamų kaltinimų.

Vis dėlto prezidento pareiškimas nėra teismo sprendimas, patvirtinantis įvykusį valstybės perversmą. Tai jo pateiktas politinis ir teisinis įvykių vertinimas, kurį vyriausybė ginčija.

Tuskas kreipėsi į tautą: valdžia neketina nusileisti

Šeštadienį 20 valandą Lenkijos laiku premjeras D. Tuskas kreipėsi į šalies gyventojus dėl Konstitucinį Tribunolą apėmusios krizės.

Jis pasmerkė penktadienio įvykius prie Tribunolo ir pareiškė, kad demokratinė valstybė privalo būti pakankamai stipri, kad galėtų užtikrinti įstatymų laikymąsi ir apsaugoti teisėjus nuo spaudimo.

Premjeras apkaltino partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), buvusį prezidentą Andžejų Dudą (Andrzej Duda) ir dabartinį prezidentą K. Navrockį ilgus metus trukdžius atkurti teisėtą Konstitucinio Tribunolo veiklą.

D. Tuskas priminė, kad jo vadovaujama koalicija anksčiau siūlė teisinėmis priemonėmis pertvarkyti Tribunolą, tačiau, jo teigimu, visus mėginimus susitarti blokavo PiS ir prezidentai.

Pasak premjero, vyriausybė ilgai laukė, kol baigsis ankstesnės valdžios paskirtų teisėjų kadencijos. Seimui išrinkus naujus teisėjus, prezidentas atsisakė priimti dalies jų priesaikas, o Tribunolo vadovybė neleido jiems pradėti darbo.

D. Tuskas tvirtino, kad naujai išrinkti teisėjai galiausiai buvo priversti patys imtis veiksmų, kad galėtų vykdyti savo pareigas, o juos nuo agresyvių protestuotojų gynė policija.

Premjeras atmetė siūlymus ginčą užbaigti abipusėmis nuolaidomis. Savo poziciją jis paaiškino palyginimu su vagimi, kuris atima iš senyvos moters rankinę, o sulaikytas ima kaltinti kitus smurtu ir reikalauti dalytis grobiu.

D. Tusko teigimu, teisėtumo klausimų negalima spręsti vien politiniu susitarimu, jeigu viena pusė, jo vertinimu, jau pažeidė įstatymus.

„Riksmas, melas ir muštynės negali būti teisės šaltinis Lenkijoje“, – pareiškė premjeras.

Jis taip pat sukritikavo prezidento apsilankymą Tribunolo pastate. Pasak D. Tusko, net valstybės vadovas neturi teisės daryti spaudimo teisėjams ar nurodinėti jiems, kaip elgtis.

Premjeras kalboje išsakė ir kaltinimų dėl Rusijos įtakos. Jo teigimu, kai kurios Lenkijos politinės jėgos, siekiančios susilpninti demokratines institucijas, sulaukia prorusiškų veikėjų paramos ir naudojasi Rusijos internetinių paskyrų pagalba.

Tačiau premjeras nepateikė viešai patikrinamų įrodymų, leidžiančių nustatyti tokios paramos mastą ar konkrečius jos organizatorius. Todėl šiuos teiginius kol kas reikia vertinti kaip politinius kaltinimus.

Baigdamas kalbą D. Tuskas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Konstitucinis Tribunolas vėl galės veikti nepriklausomai, savarankiškai ir laikydamasis Konstitucijos.

Jis pabrėžė, kad vykdomosios valdžios pareiga – užtikrinti teisėjų saugumą ir būtinas darbo sąlygas, ir pažadėjo šią pareigą vykdyti.

Tačiau konkretaus naujo įstatymo, pirmalaikių rinkimų ar nepaprastosios padėties premjeras nepaskelbė.

Jo kreipimasis parodė, kad vyriausybė neketina atsisakyti pradėtų veiksmų Konstituciniame Tribunole, nepaisydama prezidento ir opozicijos kaltinimų.

Tribunole – vienas kitam prieštaraujantys potvarkiai

Šeštadienį Konstituciniame Tribunole susidarė dar neįprastesnė padėtis: dvi teisėjų grupės paskelbė viena kitai prieštaraujančius nurodymus dėl institucijos darbo.

Teisėja Ana Korvin-Piotrovska (Anna Korwin-Piotrowska), penktadienį paskelbusi perimanti vadovavimą Tribunolui, spalio 31 dieną išleido naują potvarkį dėl jo veiklos.

Juo panaikinti ankstesnės vadovybės suteikti įgaliojimai, apribota Tribunolo raštinės ir teisės tarnybos veikla, o daugumai darbuotojų nurodyta laikinai neatvykti į darbą. Darbo užmokestis jiems paliekamas.

Teisėjams pasiūlyta dirbti už Tribunolo pastato ribų. Sustabdytas ir dokumentų priėmimo skyriaus darbas – korespondenciją nurodyta siųsti paštu.

A. Korvin-Piotrovska šiuos sprendimus aiškina būtinybe užtikrinti darbuotojų saugumą ir atkurti teisėtą institucijos veiklą.

Tačiau nušalintas Tribunolo pirmininkas Bogdanas Švenčkovskis (Bogdan Święczkowski) paskelbė savo potvarkį, kuriuo ginčija jos nurodymų teisėtumą.

Jis pareiškė, kad A. Korvin-Piotrovskos dokumentai neturi teisinės galios, todėl darbuotojai neprivalo vykdyti, jo vertinimu, įgaliojimų neturinčių asmenų nurodymų.

B. Švenčkovskis taip pat paskelbė lapkričio 3–6 dienas Tribunolo darbuotojų nedarbo dienomis, išsaugant darbo užmokestį.

Šis sprendimas ypač reikšmingas, nes A. Korvin-Piotrovska lapkričio 3 dieną ketina sušaukti visuotinį teisėjų susirinkimą, kuriame numatyta svarstyti Tribunolo 2027 metų biudžetą.

Taigi viena pusė rengiasi susirinkimui, o kita tą pačią dieną skelbia nedarbo diena.

Kol kas neaišku, kurių nurodymų laikysis Tribunolo darbuotojai ir kaip bus užtikrinta tolesnė institucijos veikla.

Opozicija siekia pareikšti nepasitikėjimą Tusko vyriausybe

Šeštadienį buvęs Lenkijos premjeras M. Moraveckis, vadovaujantis parlamentinei grupei „Rozwój Plus“, paskelbė ketinantis inicijuoti konstruktyvų nepasitikėjimą D. Tusko vyriausybe.

Tokio balsavimo atveju parlamentas turėtų ne tik pareikšti nepasitikėjimą dabartiniu ministrų kabinetu, bet ir išrinkti naują premjerą.

M. Moraveckis pasiūlė šias pareigas patikėti buvusiam Seimo pirmininkui Marekui Jurekui (Marek Jurek).

Pasak iniciatorių, jo vadovaujama laikinoji vyriausybė turėtų sumažinti politinę įtampą, padėti išspręsti konstitucinę krizę ir sudaryti sąlygas 2027 metų parlamento rinkimams.

M. Moraveckis apkaltino dabartinę vyriausybę sukėlus pavojingą valstybės institucijų priešpriešą ir pareikalavo jos politinės atsakomybės.

Tačiau kol kas tai tik paskelbta politinė iniciatyva, o ne Seimo priimtas sprendimas.

Norint pateikti siūlymą pareikšti konstruktyvų nepasitikėjimą vyriausybe, reikia mažiausiai 46 parlamentarų parašų. „Rozwój Plus“ turi 40 atstovų, todėl M. Moraveckiui būtina kitų politinių jėgų parama.

Dar griežčiau pasisakė „Konfederacijos“ atstovas Kšyštofas Bosakas (Krzysztof Bosak). Kalbėdamas prie Konstitucinio Tribunolo, jis paragino surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

K. Bosakas kaltino vyriausybę mėginant perimti valstybės institucijų kontrolę pasitelkus policiją. Jo teigimu, valdžios nesutarimai turi būti sprendžiami laikantis Konstitucijos.

Prezidentūra ieško išeities – siūloma iš naujo sudaryti Tribunolą

Šeštadienį nuo 13 valandos Lenkijos laiku Prezidentūroje prasidėjo K. Navrockio konsultacijos su parlamente atstovaujamomis politinėmis jėgomis.

Vienas pirmųjų susitikimų įvyko su Lenkijos valstiečių partijos (PSL) atstovais – vicepremjeru, krašto apsaugos ministru Vladislavu Kosiniaku-Kamišu (Władysław Kosiniak-Kamysz) ir Seimo pirmininko pavaduotoju Piotru Zgoželskiu (Piotr Zgorzelski).

Su prezidentu taip pat susitiko partijos „Lenkija 2050“ vadovas Šimonas Holovnia (Szymon Hołownia).

Po pokalbio jis pareiškė matantis prezidento pasirengimą ieškoti politinės išeities iš krizės. Tačiau tam, pasak Š. Holovnios, dar reikėtų ilgų derybų.

Jis paragino prezidentą ir premjerą kuo greičiau susėsti prie vieno stalo ir susitarti dėl Konstitucinio Tribunolo pertvarkos.

Š. Holovnia pripažino, kad ankstesnė Tribunolo vadovybė savo veiksmais buvo pakirtusi pasitikėjimą šia institucija. Vis dėlto jis taip pat išreiškė rimtų abejonių dėl dabar pasirinkto vadovų nušalinimo teisinio pagrindo.

Savą krizės sprendimo planą pateikė ir su prezidentu susitikęs partijos „Razem“ vadovas Adrianas Zandbergas (Adrian Zandberg).

Jis pasiūlė iš naujo sudaryti visą Konstitucinį Tribunolą, o naujus teisėjus rinkti kvalifikuota Seimo balsų dauguma.

Taip, jo nuomone, būtų užkirstas kelias vienai partijai ar valdančiajai koalicijai savarankiškai užpildyti visą Tribunolą savo kandidatais.

A. Zandbergas taip pat perspėjo, kad nesusitarus dėl Tribunolo ateities gali tekti ieškoti kitų būdų užtikrinti įstatymų atitikties Konstitucijai priežiūrą.

Tačiau ne visos parlamentinės jėgos priėmė prezidento kvietimą. Valdančioji Piliečių koalicija (KO) ir „Lewica“ atsisakė dalyvauti konsultacijose.

Atsistatydina antras ambasadorius, ministras kaltina Prezidentūrą spaudimu

Konstitucinė krizė jau palietė ir Lenkijos diplomatinę tarnybą.

Po penktadienį paskelbto ambasadoriaus Kinijoje Jakubo Kumocho (Jakub Kumoch) atsistatydinimo pareiškimo šeštadienio naktį apie tokį pat sprendimą pranešė ir Lenkijos ambasadorius Rumunijoje Pavelas Solochas (Paweł Soloch).

Diplomatas pareiškė negalintis toliau eiti pareigų, kai, jo vertinimu, mėginama neteisėtai perimti Konstitucinį Tribunolą.

P. Solochas anksčiau vadovavo Lenkijos Nacionalinio saugumo biurui, o ambasadoriumi Rumunijoje buvo paskirtas dar prezidentaujant Andžejui Dudai (Andrzej Duda).

Taigi abu atsistatydinimo pareiškimus pateikę diplomatai anksčiau glaudžiai dirbo su buvusio prezidento aplinka.

Tačiau užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) šeštadienį pateikė kitokį šių įvykių vertinimą.

Jis apkaltino dabartinės Prezidentūros darbuotojus darius spaudimą diplomatams ir skatinus juos pasitraukti iš pareigų.

R. Sikorskis teigė turintis žinių apie Prezidentūros atstovų skambučius ne tik atsistatydinusiems ambasadoriams, bet ir kai kuriems kandidatams į diplomatines pareigas.

Ministras tokius veiksmus pavadino nepriimtinu kišimusi į diplomatinės tarnybos veiklą.

Vis dėlto šie kaltinimai kol kas nėra nepriklausomai patvirtinti. Be to, ambasadorių pateikti atsistatydinimo pareiškimai dar nereiškia, kad jie oficialiai atleisti iš pareigų.

Prie Tribunolo tęsiasi protestai

Šeštadienį Varšuvoje, Šuchos alėjoje, prie Konstitucinio Tribunolo rūmų toliau rinkosi protestuotojai, nepatenkinti dabartinės valdžios veiksmais.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad popietę žmonių daugėjo, todėl policija pasiuntė papildomų pajėgų. Gatvė prie Tribunolo buvo uždaryta transporto eismui.

Apie 11 valandą protesto vietoje kilo incidentas: policija sulaikė trisdešimtmetį vyrą, kuris, pareigūnų teigimu, smogė vienai iš susirinkimo organizatorių ir mėgino pabėgti.

Pas sulaikytąjį, policijos duomenimis, rastas peilis, dujinis ginklas ir narkotinių medžiagų.

Kol kas nėra pagrindo šį pavienį įvykį sieti su organizuotu mėginimu įvykdyti valstybės perversmą.

Policija ir toliau tvirtina, kad jos užduotis – užtikrinti saugumą bei viešąją tvarką, o ne spręsti, kuri iš besiginčijančių pusių turi teisę vadovauti Konstituciniam Tribunolui.

Teisininkams kyla klausimų dėl abiejų pusių veiksmų

D. Tusko vyriausybė teigia siekianti atkurti teisinę valstybę po ankstesnės PiS valdžios vykdytų teismų pertvarkų.

Tačiau pasirinktas Tribunolo vadovybės nušalinimo būdas sukėlė abejonių net tarp ankstesnių pertvarkų kritikų.

Dalis Lenkijos teisininkų kelia klausimą, ar Konstitucinio Tribunolo vadovus galima nušalinti remiantis bendrosios kompetencijos teismų teisėjams taikomomis nuostatomis.

Kiti pabrėžia, kad prezidentas neturi teisės savo nuožiūra atsisakyti priimti teisėtai išrinktų teisėjų priesaikų ir taip trukdyti jiems pradėti darbą.

Taigi dabar ginčijamasi ne tik dėl ankstesnių teisėjų paskyrimų, bet ir dėl to, kokiomis teisinėmis priemonėmis galima ištaisyti praeityje padarytus pažeidimus.

Premjero vakarinė kalba šių teisinių klausimų neišsprendė. Ji patvirtino, kad vyriausybė pasirengusi tęsti pasirinktą veikimo kryptį, o opozicija ir prezidentas ją laiko Konstitucijos pažeidimu.

Europos Sąjungos vaidmuo kelia papildomų klausimų

Lenkijos ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo neatsiejamas nuo ilgus metus trukusios priešpriešos su Europos Sąjungos institucijomis. Ankstesnės „Teisės ir teisingumo“ vyriausybės vykdytos teismų pertvarkos sulaukė Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kritikos.

2023 metų pabaigoje į valdžią sugrįžus D. Tuskui, Europos Komisijos vertinimas pasikeitė. 2024 metų vasario 29 dieną ji priėmė sprendimus, sudariusius Lenkijai galimybę pasinaudoti iki 137 mlrd. eurų Europos Sąjungos finansavimu. Tai nereiškė, kad visa ši suma iš karto buvo išmokėta.

Tų pačių metų gegužės 29 dieną Komisija užbaigė 2017 metais pradėtą procedūrą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį. Tuo metu dalis Lenkijoje numatytų teismų sistemos pakeitimų dar nebuvo įgyvendinti.

Komisija savo sprendimus grindė jau įvykdytais pakeitimais, vyriausybės pateiktu tolesnių darbų planu ir įsipareigojimais užtikrinti teismų nepriklausomybę. Todėl vien tai, kad sprendimai priimti pasikeitus valdžiai, neįrodo politinio palankumo D. Tuskui.

Vis dėlto lieka svarbus klausimas: ar vertinant skirtingų Lenkijos vyriausybių veiksmus laikomasi vienodų teisinių reikalavimų? Šio klausimo neišsprendžia vien finansavimo atnaujinimo ar ankstesnės procedūros užbaigimo faktai.

Ginčų dėl dabartinės valdžios pasirinkimų sukėlė ir buvusio D. Tusko vyriausybės nario Maciejaus Bereko išrinkimas Konstitucinio Tribunolo teisėju.

2026 metų rugsėjį jo kandidatūrą kritikavo ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai bei teismų nepriklausomumą ginančios organizacijos. Jie abejojo, ar toks tiesioginis politiko perėjimas į teisėjo pareigas dera su pažadu sumažinti politinę įtaką Tribunolui.

Kita vertus, 2025 metų gruodį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė konkrečių ankstesnio Tribunolo sudarymo ir veiklos pažeidimų. Todėl vertinant Europos Sąjungos vaidmenį svarbu atskirti teismų patvirtintus pažeidimus nuo prielaidų apie politinius Briuselio ketinimus.

Kodėl Lenkijos krizė svarbi Lietuvai?

Vos per dvi dienas Lenkijos konstitucinė krizė peržengė paties Tribunolo ribas. Į ją tiesiogiai įsitraukė prezidentas, vyriausybė, parlamentinės partijos, teisminės valdžios atstovai ir diplomatinė tarnyba.

Krizės šaknys siekia 2015 metus, tačiau dabartinis jos etapas išsiskiria tuo, kad skirtingos valstybės institucijos jau atvirai nepripažįsta viena kitos sprendimų.

Plačiau apie šio konflikto ištakas, teisėjų skyrimo ginčus ir spalio 30 dienos įvykius rašėme ankstesniame Alkas.lt straipsnyje „Lenkijos konstitucinė krizė: neramumai prie Tribunolo“.

Lietuvai svarbu, kad Lenkija išliktų politiškai stabili ir galėtų nuosekliai vykdyti bendrus saugumo įsipareigojimus.

Dar spalio 20 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Varšuvoje susitiko su Lenkijos prezidentu ir premjeru.

Susitikimuose daug dėmesio skirta NATO rytinio pakraščio gynybai, kariniam bendradarbiavimui ir atsparumui Rusijos keliamoms grėsmėms.

Anksčiau Alkas.lt taip pat nagrinėjo, kaip Lenkijos vidaus politiniai nesutarimai gali atsiliepti jos požiūriui į Baltijos šalių gynybą.

Nėra duomenų, kad dabartinė konstitucinė krizė būtų pakeitusi Lenkijos tarptautinius karinius įsipareigojimus.

Vis dėlto užsitęsusi valdžios institucijų priešprieša kelia klausimą, ar politinės jėgos sugebės veikti išvien priimdamos svarbius valstybei sprendimus.

Kas toliau?

Artimiausiomis dienomis Lenkijoje laukiama kelių svarbių sprendimų.

Pirmiausia turėtų paaiškėti, kokių tolesnių veiksmų D. Tusko vyriausybė imsis siekdama užtikrinti Konstitucinio Tribunolo veiklą ir ar bus ginčijamas dabartinės vadovybės nušalinimo teisėtumas.

Opozicijai reikės surinkti pakankamai parašų siūlymui pareikšti konstruktyvų nepasitikėjimą vyriausybe.

Lapkričio 3 dieną numatytas Tribunolo teisėjų susirinkimas gali tapti dar vienu ginčo židiniu, nes jo teisėtumą ir sušaukimo tvarką ginčija nušalinta vadovybė.

Kol kas nėra nepriklausomai nustatyta, kad Lenkijoje būtų įvykęs valstybės perversmas. Tačiau aukščiausi valstybės pareigūnai jau atvirai kaltina vieni kitus konstitucinės tvarkos griovimu.

Prezidentas K. Navrockis reikalauja atšaukti, jo vertinimu, neteisėtus veiksmus prieš Tribunolą, o premjeras D. Tuskas pareiškė, kad valdžia neketina atsitraukti.

Ši priešprieša rodo, kokią pavojingą ribą pasiekė ilgus metus trunkantis politinis ir teisinis konfliktas.

Svarbiausias klausimas dabar – ar prezidentui, premjerui ir parlamentinėms politinėms jėgoms dar pavyks susitarti dėl Konstitucinio Tribunolo ateities, ar nesutarimai dar labiau suskaldys valstybės valdžios institucijas?

Parengta pagal Lenkijos Prezidentūros, Ministro Pirmininko kanceliarijos, Varšuvos policijos, PAP, „Reuters“, AP, Lenkijos radijo, „Rzeczpospolita“, „Onet“, WP, RMF24, „Euronews“, „300polityka“ ir kitus 2026 m. spalio 31 dienos pranešimus.

Atnaujinta po D. Tusko 2026 m. spalio 31 d. vakarinio kreipimosi.