Šeštadienis, 14 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

G. Nausėda Berlyne: Europos saugumas, Vokietijos brigada ir parama Ukrainai

Albertas Vaišnoras, www.alkas.lt
2026-11-03 12:30:49
53
PERŽIŪROS
1
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda kalba Berlyno saugumo konferencijoje 2026 m. lapkričio 3 d.

Prezidentas Gitanas Nausėda Berlyno saugumo konferencijoje, 2026 m. lapkričio 3 d. | Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, R. Dačkaus nuotr.

Lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo dviejų dienų oficialų vizitą Vokietijoje ir atidarė Berlyno saugumo konferenciją. Šiemet Lietuva yra viena pagrindinių šio tarptautinio renginio partnerių.

Vizito metu numatyti susitikimai su Vokietijos kancleriu Frydrichu Mercu (Friedrich Merz), prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu (Frank-Walter Steinmeier) ir Bundestago pirmininke Julija Kliokner (Julia Klöckner).

Svarbiausi derybų klausimai – Europos saugumas, nuolatinis Vokietijos karinių pajėgų buvimas Lietuvoje, gynybos pramonės bendradarbiavimas ir parama Rusijos puolamai Ukrainai.

Berlyno konferencijoje – Lietuvos ir Europos saugumo klausimai

Atidarydamas Berlyno saugumo konferenciją Prezidentas priminė du svarbius Europos istorijos įvykius – Berlyno sienos griūtį ir Baltijos kelią.

Pasak G. Nausėdos, šie įvykiai parodė, kokią galią turi vieningos ir ryžtingos visuomenės, siekiančios laisvės.

Šiandien, Europoje tebevykstant karui, o autoritarinėms valstybėms mėginant keisti tarptautinę tvarką, ši istorinė patirtis vėl įgauna ypatingą reikšmę.

Berlyno saugumo konferencijoje aptariamos Europos ir NATO gynybos problemos, naujos karinės grėsmės, gynybos pramonės stiprinimas ir pagalba Ukrainai.

Šiemet Lietuva yra konferencijos šalis partnerė. Renginyje taip pat dalyvauja užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kiti Lietuvos valdžios, kariuomenės ir gynybos pramonės atstovai.

Gitanas Nausėda sveikinasi su Vokietijos atstove, už nugaros Europos Sąjungos ir Vokietijos vėliavos
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime Vokietijoje | Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Vokietijos brigada – svarbiausias bendras gynybos projektas

Vienas svarbiausių Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo darbų – nuolatinis Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimas Lietuvoje.

Krašto apsaugos ministerijos spalio 30 d. duomenimis, iki šių metų pabaigos brigadoje Lietuvoje turėtų tarnauti apie 2 tūkst. karių ir civilių. Iki 2027 m. pabaigos šis skaičius turėtų priartėti prie 5 tūkstančių.

Vokietijos brigada visą kovinį pajėgumą turėtų pasiekti iki 2027 metų pabaigos.

Pagrindinė jos nuolatinė dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone.

Spalį Alkas.lt rašė, kad Rūdninkų kariniame miestelyje jau baigti Vokietijos kariams skirti gyvenamieji korpusai. Juose bus galima apgyvendinti iki 600 karių.

Tuo pat metu tęsiami antrojo etapo darbai. Kaip anksčiau pranešė Alkas.lt, Rūdninkų karinio miestelio plėtra yra didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Ukraina ir Europos gynybos pramonė

Kitas svarbus Lietuvos ir Vokietijos derybų klausimas – parama Ukrainai ir abiejų šalių gynybos pramonės bendradarbiavimas.

Lapkričio 2 d. Berlyne lankęsis Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys susitiko su Bundestago parlamentinės ryšių su Baltijos valstybėmis grupės atstovais.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos saugumas neatsiejamas nuo visos Europos saugumo. Ministras ragino išlaikyti paramą Ukrainai, stiprinti jos gynybinius pajėgumus ir tęsti spaudimą Rusijai.

Lietuvos įmonės Berlyno saugumo konferencijoje pristato savo gynybos ir saugumo srities gaminius bei technologijas. Dalyvavimą nacionaliniame stende remia Krašto apsaugos ministerija.

Šis bendradarbiavimas Lietuvai svarbus ne vien dėl ginkluotės įsigijimo. Gynybos pramonės plėtra gali sudaryti sąlygas daugiau karinės paskirties gaminių gaminti Lietuvoje ir mažinti priklausomybę nuo tiekėjų už Europos ribų.

Lietuva ruošiasi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai

Vokietijos federalinė vyriausybė nurodo, kad derybose su G. Nausėda taip pat numatoma aptarti Lietuvos pasirengimą 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.

Dėmesio bus skiriama būsimiems Europos Sąjungos finansiniams įsipareigojimams, bendrosios rinkos stiprinimui ir ES plėtrai.

Šie klausimai svarbūs Lietuvai, nes nuo būsimų ES sprendimų priklausys ir tolesnis Europos gynybos finansavimas, parama Ukrainai bei valstybių galimybės stiprinti savo saugumą.

Gitanas Nausėda prie derybų stalo su Lietuvos ir Vokietijos delegacijų nariais
Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Vokietijos atstovais Berlyne | Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, R. Dačkaus nuotr.

Diuseldorfe – atsparumo ir bendradarbiavimo klausimai

Lapkričio 4 d. Prezidentas lankysis Diuseldorfe, kur susitiks su Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės ministru pirmininku Hendriku Viustu (Hendrik Wüst).

Abu politikai atidarys konferenciją, skirtą visuomenės, valstybės ir ūkio atsparumui įvairioms grėsmėms.

Taip pat numatytas Lietuvos ir Vokietijos verslo forumas, kuriame bus aptariamos gamybos, inžinerijos, technologijų ir gynybos pramonės bendradarbiavimo galimybės.

Nors Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau vyksta, abiem valstybėms dar teks išspręsti nemažai infrastruktūros, karių aprūpinimo ir ilgalaikio bendradarbiavimo klausimų.

Kokių konkrečių susitarimų bus pasiekta per lapkričio 3–4 dienų vizitą, paaiškės po Lietuvos ir Vokietijos vadovų susitikimų.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Vokietijos federalinės vyriausybės pranešimus.

Tinklalapio piktograma
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentas: Ukrainos saugumas – visos Europos saugumas
  2. Berlyne pasirašyta sutartis dėl Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje
  3. Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  4. G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  5. A. Navys, M. Sėjūnas. Šriodingerio brigada
  6. G. Nausėda: Ukrainai reikalingos realios saugumo garantijos
  7. Vokietijos gynybos ministras pateikė konkrečius skaičius dėl Vokietijos brigados
  8. Prezidentai išreikš paramą Ukrainai
  9. G. Nausėda Ukrainai linki kovoti ir nugalėti
  10. Č. Iškauskas. Bendra karinė brigada: vėl tampome liūtą už ūsų?
  11. Prezidentas: Lietuva reiškia paramą Ukrainai
  12. Prezidento pokalbyje su EVT Pirmininku – parama Ukrainai
  13. Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai išreiškė paramą Ukrainai
  14. Prezidentas ragino spartinti karinę paramą Ukrainai
  15. K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vytautas Radžvilas says:
    prieš 1 savaitė

    pozicija.org/prof-dr-vytautas-radzvilas-nacionalinis-susivienijimas-pro-patria-uz-lietuviska-lietuva-be-lietuviu/

    NS organizuoto spalio 3-osios d. mitingo išvakarėse jaunimo sambūrio Pro Patria tinklalapyje paskelbtas Eriko Meškonio straipsnis apie imigraciją iš tikrųjų yra programinis idėjinis ir praktinis tekstas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateities klausimu. Jame brėžiama savita lietuviškos Lietuvos be lietuvių perspektyva.

    Šį tekstą aptaręs politologas M. Kundrotas yra vienas iš nedaugelio ekspertų, profesionaliai tyrinėjančių nacionalizmo problematiką ir gebančių dalykiškai analizuoti bei tiksliai atskirti į panašius žodžius įvilktas absoliučiai skirtingas tautos sampratas bei atpažinti idėjines ir praktines nacionalizmo deformacijas. Todėl šio autoriaus negali suklaidinti tokios dūmų uždangos kaip skambūs žodžiai apie būtinybę išsaugoti lietuvišką Lietuvą.

    Kertinis politinio nacionalizmo ideologijos stulpas yra prielaida, kad etninė tauta yra modernios nacionalinės valstybės steigėjas ir suverenas, o kiek įmanoma didesnis valstybės etninis vientisumas yra absoliučiai būtina jos stabilumo ir tvarumo sąlyga.

    M. Kundrotas įžvalgiai pastebi, kad mitingo iniciatorių nuostata, jog ,,valdoma imigracija turi daugiau pliusų nei minusų“, ne tik atspindi jų pasiryžimą pritarti šiuo metu vykdomai kontroliuojamos ir planingos ,,imigracijos“, o iš tikrųjų – organizuoto ir tvarkingo lietuvių pakeitimo svetimšaliais politikai.

    Straipsnio autorius atkreipia dėmesį į už šio politikos pokyčio slypinčią kur kas gilesnę ir pavojingesnę slinktį visiškai naujos pačios tautos sampratos link.

    Nacionaliniam susivienijimui primetama iki šiol buvusi svetima lietuvių tautos samprata. Sambūrio Pro Patria kontroliuojama Nacionalinio susivienijimo partija iš tiesų keičia savo ideologinę tapatybę ir politinę kryptį atsisakydama vadovautis XIX-XX a. tautinio atgimimo laikotarpiu susiformavusia lietuvybės samprata ir lietuviškojo nacionalizmo ideologija, leidusia 1918 m. sukurti ir 1990 m. atkurti nepriklausomą demokratinę etninės lietuvių tautos valstybę.

    Pereinama prie propatrijinės ,,eurokontinentinės”, o toliau ir visiškai neišvengiamai – prie globalios multikultūrinės ,,Lietuvos krikščionių / katalikų tautos“ ir ,,katalikiškos valstybės“ sampratos.

    Valstybę sukūrusi ir ją siekianti išlaikyti etnopolitinė lietuvių tauta yra nesuderinama su ES centralizuotos ,,integracijos” projektu.

    M. Kundrotas įžvelgia ir pagrįstai teigia, kad Pro Patria sambūris renkasi ,,eurokontinentinės“ arba, pasakant paprasčiau, ,,eurolietuvių tautos“ tapatybę. Toks pasirinkimas reiškia, kad etnokultūrinis lietuviškumo dėmuo privalo užleisti vietą europinei civilizacinei, o tai reiškia – paneuropinei krikščioniškai, pirmiausia katalikiškai tapatybei.

    Lietuviškasis tautinis dėmuo yra nustelbiamas ir tampa šalutiniu, veikiau dekoratyviniu ,,paneuropinės tapatybės” dėmeniu ar fonu, o svarbiausia – praranda politinį matmenį ir valstybinę reikšmę.

    Tačiau, kaip teisingai pažymi M. Kundrotas, net naujoji ,,eurokontinentinė“ ir civilizacinė krikščioniškoji / katalikiška lietuvio tautinė tapatybė yra per siaura. Juk esama daugelio krikščioniškų / katalikiškų tautų kituose žemynuose. Todėl belieka vienintelė išeitis – iki galo ,,globalizuoti“ lietuvio sampratą ir atverti Lietuvą krikščionims, geriausia – katalikams imigrantams iš visų pasaulio kraštų.

    Čia jie turi ,,integruotis“ – socializuotis ir nekelti sumaišties. O nors kiek pramokusieji lietuviškai taps tikrais lietuviais. Tokių ,,lietuvių“ vis daugės, kol galiausiai ,,senlietuviai“ taps mažuma.

    Taigi Pro Patria sambūrio ir NS požiūriu, lietuviai senbuviai nėra būtini, kad Lietuva išliktų ,,lietuviška“ – jeigu atvykėliai pramoks lietuviškai ar net sugebės švebeldžiuoti mūsų kalba teikdami paslaugas, Lietuva bus išlikusi lietuviška. Dėl politologo keliamo klausimo, kas bus kai susidarys kritinė tokių ,,naujalietuvių“ multikultūrinė masė, mitingo organizatoriai nekvaršino sau galvos ir tokių nepatogių klausimų nekėlė.

    Apskritai tikroji mitingo paskirtis buvo ,,normalizuoti“, tai yra legitimuoti, vykstančią imigraciją ir ,,optimizuoti“ atvykėlių srautus. Ši tvarkingos ir legalios imigracijos bei planingo vietos gyventojų pakeitimo svetimšaliais politika įteisinta ES Migracijos ir prieglobsčio paktu. Ją vykdo ir dabartinė Lietuvos vyriausybė.

    Tačiau po buvusios vyriausybės organizuoto masinio imigranto antplūdžio sunku įtikinti visuomenę, kad legali ir reguliuojama imigracija yra esminis Lietuvos imigracijos politikos pokytis, galintis sustabdyti krašto kolonizavimo procesą. Todėl prireikė, kad pati tauta pareikalautų, jog būtų pakeista atvykėliais ne stichiškai, bet planingai ir tvarkingai.

    Įtikinti visuomenę, kad ,,valdoma imigracija“ ir kolonistų ,,integracija“ yra lietuvių tautos išsigelbėjimas, galėjo būti pavesta tik nuosekliai antiimigracinei politinei jėgai.

    Tokia vienintelė jėga kelerius metus buvo Nacionalinio susivienijimo partija. Pasinaudota šiuo tikrovės nebeatitinkančiu kovojančios su imigracija partijos įvaizdžiu.

    Viltasi, kad nedaug kas pastebės, jog NS mitinge buvo reikalaujama to, ką jau daro dabartinė valdžia.

    Visomis išgalėmis kurtas įspūdis, jog reikalaujama ko nors daugiau.

    Neatsitiktinai renginys buvo masiškai reklamuojamas proimigracinėje žiniasklaidoje. Kiek yra apgautųjų – netrukus sužinosime.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Wiesław Binienda apie Lietuvą perskrido dronas: naikintuvams jo numušti nepavyko
  • klaustukas apie Lietuvą perskrido dronas: naikintuvams jo numušti nepavyko
  • +++ apie V. Sinica. Keleivis negali žinoti, ar jį veš migrantas?
  • jo apie V. Sinica. Keleivis negali žinoti, ar jį veš migrantas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Teismas atmetė VRK skundą dėl Prezidento rinkimų dokumentų pateikimo Z. Vaišvilai
  • Lapkričio 14-osios horoskopas: kas patinka, ne visada tinka
  • Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: Ar Prezidentas pasirengęs ginti vaiko teises?
  • Darželis, kuriame vaikas nebijo suklysti: kodėl tai svarbu jo raidai?

Kiti Straipsniai

Lapkričio 14 d. horoskopas: moteris optikos parduotuvėje linksmai matuojasi ryškiaspalvius akinius

Lapkričio 14-osios horoskopas: kas patinka, ne visada tinka

2026 11 13
Prezidentas Gitanas Nausėda prie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo dokumentų – DI sukurta iliustracija

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: Ar Prezidentas pasirengęs ginti vaiko teises?

2026 11 13
Darželio amžiaus vaikai kartu lipdo spalvotą plastiliną prie stalo.

Darželis, kuriame vaikas nebijo suklysti: kodėl tai svarbu jo raidai?

2026 11 13
„Rheinmetall“

Šalia Baisogalos statomoje „Rheinmetall“ gamykloje jau iškilo 58 pastatai

2026 11 13
JAV kariai Lietuvoje | kam.lt nuotr.

Į Pabradę atvykstančių JAV karių infrastruktūrai numatyti dar 55 mln. eurų

2026 11 13
Iš paukščio skrydžio matomas smėlio ir žvyro karjeras, transporterių įrenginiai ir iškastų medžiagų krūvos

Lietuvos keliai ir namai prasideda karjeruose

2026 11 13
„Didžiosios grikių enciklopedijos“ viršelio ir atverstos knygos DI sukurtas vaizdas

Dirbtinis intelektas Lietuvoje parengė „Didžiąją grikių enciklopediją“

2026 11 13
Vygando Šimbelio meno projekto „Total Today“ spalvingas kūrinio fragmentas su skaičiumi 1560

Technologijos vis išmanesnės, bet ar žmogui nuo to geriau?

2026 11 13
Senojo žemėlapio fragmentas su pažymėta Kazlų gyvenviete ir aplinkiniais keliais bei upeliu

Kazlų Rūdos ištakos: archeologai pristatys senosios gyvenvietės tyrimų duomenis

2026 11 13
Lietuvos pašto kvietimas kurti 2027 metų pašto ženklus, apsuptas ankstesnių laidų pašto ženklų.

Lietuvos paštas kviečia menininkus kurti 2027 metų pašto ženklus

2026 11 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Wiesław Binienda apie Lietuvą perskrido dronas: naikintuvams jo numušti nepavyko
  • klaustukas apie Lietuvą perskrido dronas: naikintuvams jo numušti nepavyko
  • +++ apie V. Sinica. Keleivis negali žinoti, ar jį veš migrantas?
  • jo apie V. Sinica. Keleivis negali žinoti, ar jį veš migrantas?
  • klaustukas apie A. Guogis. Kas yra tikra „išvystyta gerovės valstybė“?
Kitas straipsnis
Skveras Šančiuose

Kaune – dar viena erdvė poilsiui ir menui 

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai