Lapkričio 3 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose vyksta Kongreso kadencijos vidurio rinkimai. Amerikiečiai renka visus 435 Atstovų Rūmų narius ir sprendžia dėl 35 vietų Senate. Nuo rinkimų rezultatų priklausys, kokią įtaką artimiausius dvejus metus Kongrese turės prezidento Donaldo Trampo Respublikonų partija ir opoziciniai demokratai.
Lietuvai šie rinkimai svarbūs ne vien dėl galimų Amerikos vidaus politikos permainų. Nuo Kongreso sprendimų priklauso JAV gynybos finansavimas, parama Ukrainai ir dalis priemonių, kuriomis užtikrinamas NATO sąjungininkų saugumas.
Renkami abejų Kongreso rūmų nariai
JAV Kongresą sudaro dveji rūmai – Atstovų Rūmai ir Senatas.
Atstovų Rūmų nariai renkami dvejiems metams, todėl kiekvienuose Kongreso rinkimuose atnaujinama visa jų sudėtis.
Senate yra 100 narių, renkamų šešeriems metams. Kas dvejus metus perrenkama maždaug trečdalis senatorių. Šį kartą vyksta 33 eiliniai Senato rinkimai ir dveji papildomi – Floridos bei Ohajo valstijose.
Iki rinkimų abiejuose Kongreso rūmuose daugumą turėjo respublikonai.
Šie rinkimai vadinami kadencijos vidurio rinkimais, nes vyksta praėjus dvejiems metams po prezidento rinkimų. Pats prezidentas šį kartą neperrenkamas, tačiau naujoji Kongreso sudėtis gali gerokai pakeisti jo galimybes įgyvendinti savo politinius sumanymus.
Jeigu prezidento partijai priklauso abejų rūmų dauguma, jai paprastai lengviau siekti įstatymų priėmimo. Kai bent vienus rūmus kontroliuoja opozicija, prezidentui tenka dažniau ieškoti politinio sutarimo, ypač dėl biudžeto ir svarbių valstybės sprendimų.
Kas gali pasikeisti Ukrainai?
Nors JAV užsienio politikai vadovauja prezidentas, Kongresas turi didelę įtaką jos įgyvendinimui.
Kongresas tvirtina valstybės išlaidas, skiria lėšas gynybai, priima įstatymus dėl karinės bei finansinės paramos užsienio valstybėms.
Tai ypač svarbu Ukrainai, kuri jau beveik penkerius metus ginasi nuo plataus masto Rusijos karinio įsiveržimo.
Naujojo Kongreso sudėtis gali turėti įtakos tolesnei amerikiečių paramai Ukrainai – ginkluotės tiekimui, karinės pagalbos finansavimui ir sankcijų Rusijai politikai.
Tačiau vien rinkimų rezultatų nepakaks spręsti, kiek ir kokios pagalbos Ukraina sulauks. Tam reikės konkrečių Kongreso sprendimų ir prezidento administracijos veiksmų.
Svarbus bus ir atskirų senatorių bei Atstovų Rūmų narių požiūris. Net tos pačios partijos politikai ne visada sutaria dėl JAV vaidmens Europoje ir paramos Ukrainai masto.
Ar rinkimai gali paveikti JAV karių buvimą Lietuvoje?
Lietuvai itin svarbus Jungtinių Valstijų kariuomenės dalyvavimas NATO rytinio sparno gynyboje.
Gegužės mėnesį prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su NATO pajėgų Europoje vadu, pabrėžė amerikiečių karinio buvimo ir oro gynybos reikšmę Baltijos valstybių saugumui.
JAV karių dislokavimas pirmiausia priklauso nuo prezidento administracijos ir karinės vadovybės sprendimų. Tačiau Kongresas skiria lėšas kariuomenei išlaikyti, svarsto gynybos programas ir gali įstatymais nustatyti tam tikras karinių pajėgų perskirstymo sąlygas.
Todėl naujųjų Kongreso narių požiūris į Europos gynybą Lietuvai bus ne mažiau svarbus nei Baltųjų rūmų pareiškimai.
Vis dėlto net ir pasikeitus Kongreso daugumai nebūtų pagrindo iš karto daryti išvadų apie amerikiečių karių skaičiaus didinimą ar mažinimą Lietuvoje. Tokiems sprendimams įtakos turi kur kas daugiau aplinkybių.
Vašingtono požiūris į Rusijos grėsmę
Rinkimai vyksta tuo metu, kai tarp Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungininkų kyla naujų klausimų dėl santykių su Rusija.
Spalio 30 d. Alkas.lt, remdamasis naujienų agentūra „Reuters“, rašė, kad Pentagono pareigūnai ragino Baltijos šalis santūriau kalbėti apie Rusijos keliamą grėsmę.
Agentūros šaltinių teigimu, Vašingtone baiminamasi, kad pernelyg aštrūs vieši pareiškimai gali trukdyti diplomatinėms pastangoms.
Tačiau nėra patvirtinta, kad šie raginimai reikštų oficialų JAV reikalavimą Lietuvai keisti savo saugumo politiką.
Ši aplinkybė primena, jog Europos saugumo klausimai neatsiejami nuo Vašingtono santykių su Maskva ir mėginimų užbaigti karą Ukrainoje.
Naujajam Kongresui teks spręsti, kiek lėšų skirti Europos gynybai, kokią paramą teikti Ukrainai ir kaip derinti diplomatines pastangas su spaudimu Rusijai.
Lietuvai svarbu stebėti ne vien bendrus abiejų partijų pareiškimus, bet ir konkrečius Kongreso narių balsavimus dėl karinės pagalbos, sankcijų ir NATO gynybos finansavimo.
Lietuvai svarbiausia – patikimi saugumo įsipareigojimai
Lietuva siekia, kad JAV ir kitų NATO sąjungininkų karinis buvimas mūsų regione išliktų ilgalaikis.
Vasario mėnesį Vyriausybės patvirtintame atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projekte Jungtinių Valstijų, Vokietijos ir kitų sąjungininkų karinis buvimas įvardytas vienu svarbiausių Lietuvos saugumo pagrindų.
Todėl Kongreso sprendimai dėl Amerikos karinių pajėgų Europoje, gynybos išlaidų ir bendradarbiavimo su NATO Lietuvai turi tiesioginę reikšmę.
Kartu svarbu suprasti, kad JAV įsipareigojimai NATO nėra vien kurios nors partijos politinis pažadas. Jie remiasi tarptautine sutartimi, kariniu bendradarbiavimu ir ilgalaikiais sąjungininkų santykiais.
Vis dėlto konkretūs šių įsipareigojimų įgyvendinimo būdai gali keistis priklausomai nuo Vašingtono politinių sprendimų.
Kada paaiškės rinkimų rezultatai?
Balsavimas JAV vyks iki lapkričio 3-iosios vakaro vietos laiku. Dėl laiko skirtumo pirmieji rezultatai Lietuvą pasieks jau lapkričio 4-osios paryčiais.
Kai kuriose valstijose balsų skaičiavimas gali užtrukti ir kelias dienas. Todėl pirmieji paskelbti duomenys dar nebūtinai parodys galutinį politinių jėgų santykį Kongrese.
Naujasis Kongresas darbą pradės 2027 m. sausio 3 d.
Lietuvai svarbiausia bus ne tik tai, kuri partija turės daugumą Atstovų Rūmuose ar Senate. Kur kas reikšmingiau, kokius sprendimus naujieji Kongreso nariai priims dėl NATO, amerikiečių karių buvimo Europoje ir paramos Ukrainai.
Būtent šie sprendimai parodys, kokią vietą Amerikos politikoje artimiausiais metais užims Europos ir Lietuvos saugumas.
Parengta pagal JAV Federalinės rinkimų komisijos, JAV vyriausybės rinkimų pranešimus ir „Associated Press“ duomenis.
