Naujausi Eurostato duomenys patvirtina, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje, tarp visų ES valstybių narių, sparčiausiai augo atsinaujinančios elektros energijos dalis. 2021–2025 m. atsinaujinančių šaltinių dalis Lietuvos elektros suvartojime išaugo daugiau nei bet kurioje kitoje ES šalyje per tą patį laikotarpį.
2025 m. duomenimis, Lietuva ne tik pasivijo, bet ir aplenkė Europos Sąjungos vidurkį (49,9 proc.).
Šį proveržį lėmė sparti saulės ir vėjo elektrinių plėtra: 2024–2025 m. saulės ir vėjo elektrinių bendra galia augo dešimtimis procentų kasmet, o gaminančių vartotojų (namų ūkių ir įmonių, kurie patys pasigamina elektrą) skaičius Lietuvoje artėja prie 200 tūkstančių.
„Per kelerius metus Lietuva tapo viena iš atsinaujinančios elektros energijos gamybos lyderių Europos Sąjungoje. Tai nuoseklios politikos ir sparčios saulės bei vėjo elektrinių plėtros rezultatas. Šis spartus augimas – tai tiesioginis konkurencinis pranašumas: pigesnė, stabilesnė ir žalesnė elektra yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kuriuos investuotojai žiūri rinkdamiesi, kur plėsti gamybą. Lietuva šiandien gali pasiūlyti tai, ko nepasiūlo dauguma kaimyninių ir net didesnių Europos valstybių“, – sako Energetikos ministras Lukas Savickas.
Investicijos į infrastruktūrą, kaupiklius ir naujas rinkas – kitas būtinas žingsnis
Sparti saulės ir vėjo elektrinių plėtra kelia naują iššūkį – pagamintą elektrą reikia ne tik saugiai integruoti į tinklą, bet ir rasti jai realizavimo galimybes. „Litgrid“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį prie perdavimo ir skirstymo tinklų iš viso prijungta 752 MW naujų saulės, vėjo elektrinių ir kaupiklių galios – 18,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (634 MW). Ypač ryškus šuolis fiksuojamas kaupimo įrenginių srityje: šiemet per pusmetį prijungta apie 276 MW baterijų sistemų, kai pernai per tą patį laikotarpį – 19 MW. Bendra veikiančių baterijų kaupiklių galia šalyje jau siekia 0,7 GW, o iki šių metų pabaigos tikimasi, kad ji viršys 1,3 GW.
Kaupimo sistemos leidžia efektyviau panaudoti nepastovią saulės ir vėjo gamybą, sumažina elektros kainų svyravimus didmeninėje rinkoje ir didina viso tinklo lankstumą bei patikimumą. Valstybė šią plėtrą aktyviai remia: nuo 2025 m. teikiama parama ir paskolos gyventojams bei verslui kaupimo įrenginiams įsirengti, stambiesiems projektams numatyta kompensuoti 90 proc. prijungimo prie tinklo išlaidų, taip pat patvirtinta tinklų rezervavimo tvarka dideliesiems vartotojams ir ruošiamasi dinaminio elektros tarifo įvedimui.
Sparčiai augantis atsinaujinančios energijos kiekis reikalauja naujų rinkų jai realizuoti – tiek vidaus, tiek eksporto. Todėl lygiagrečiai plečiamos ir tarpsisteminės jungtys: didinamas „LitPol Link“ pralaidumas, sparčiai įgyvendinami „Harmony Link“ bei Lietuvos–Latvijos jungčių projektai. Tai atveria kelią didesniam žaliosios elektros pertekliaus eksportui į kaimynines rinkas tuo metu, kai vietinė paklausa jo pilnai nesuvartoja, ir kartu sudaro sąlygas pritraukti naujus, elektrai imlius vartotojus (pramonę, duomenų centrus), kurie galėtų šį perteklių sunaudoti vietoje.
Bendra atsinaujinančios energetikos galia Lietuvoje šiuo metu siekia 6,4 GW – 39 proc. (1,8 GW) daugiau nei prieš metus, o iki šių metų pabaigos planuojama pasiekti 7 GW.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Sparti perėjimo prie atsinaujinančios energetikos eiga stiprina šalies energetinį saugumą ir mažina priklausomybę nuo importuojamos elektros bei iškastinio kuro kainų svyravimų. Tai taip pat žingsnis link nacionalinio tikslo – iki 2030 m. pasiekti 100 proc. atsinaujinančios energijos dalį elektros sektoriuje, o kartu ir energetinės nepriklausomybės.
Konkurencinis pranašumas verslui ir investicijoms
Sparčiai auganti vietinė, pigesnė atsinaujinančios energijos gamyba tiesiogiai prisideda prie verslo aplinkos patrauklumo. Žemesnės ir stabilesnės elektros kainos, didelė žalios energijos dalis bei aiški augimo trajektorija tampa svariu argumentu pritraukiant tarptautines investicijas – ypač iš pramonės, duomenų centrų ir technologijų sektorių, kuriems vis dažniau keliami griežti tvarumo ir žaliosios energijos naudojimo reikalavimai.
Namų ūkiams ir vietos verslui tai reiškia didesnį atsparumą energijos kainų šuoliams bei ilgalaikėje perspektyvoje – potencialiai mažesnes elektros sąskaitas, kai vietinė gamyba visiškai padengs suvartojimo poreikius.
Parengta pagal Energetikos ministerijos pranešimą
