V. Stundys. Asmenvardžių rašymo dokumentuose keitimo siekiai – sąmoninga ir suplanuota antikonstitucinė akcija?

Besitęsianti diskusija dėl asmenvardžių rašymą dokumentuose, nors visais būdais norima parodyti kalbos tradicijos gynėjų konservatyvumą, jų senamadiškumą, nėra tik skirtingos nuomonės. Visuomenės informavimo priemonėse jau kelias savaites „vyksta“ tikslinga akcija: reikia įteisinti autentišką rašymą tiek ir taip, kaip nori kiekvienas. Tačiau kur kas svarbiau, ką šiuo klausimu pasako Konstitucinis Teismas (KT) ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), t.y. tos valstybės institucijos, kurios šiuo atveju yra kompetentingiausios. Tik Konstituciniam Teismui suteikta galia aiškinti Konstituciją ir kitų teisės aktų atitiktį Jai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija įgaliota rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.

Lietuvių kalba – dar vis konstitucinė vertybė? Konstitucinis Teismas keliuose savo nutarimuose išplėtojo lietuvių kalbos konstitucinio statuso doktriną: lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, oficialūs dokumentai turi būti rašomi valstybine kalba, ji užtikrina visų piliečių lygiateisiškumą ir t.t. KT patvirtino, kad ši doktrina nekeičiama, ji nuosekli. Kita vertus, KT patvirtino, kad piliečio pasas – dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl asmenvardis jame turi būti rašomas lietuviškais rašmenimis. Atrodo, kad viskas logiškai nuoseklu.

Konstitucinio Teismo nenuoseklumas – atsitiktinumas? 2014 m. vasario 27-ąją dieną, atsakydamas Teisingumo ministrui J. Bernatoniui, KT padarė vieną netikėtą vingį. Primindamas, kad lietuviškų rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys, pamiršo savo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimo esmę: tuomet paklaustas apie paso kitų įrašų skyrių, KT patvirtino, kad pagrindinis įrašas turi būti lietuvių kalba, bet priminė, kad, nustatant kitų įrašų lapo taisykles, derėtų nepamiršti – lietuvių kalbos rašmenys yra lotyniškos kilmės. Po penkerių metų KT jau pamiršo apie kitų įrašų skyrių… Tokiu būdu sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, nors pats KT nuolat kartoja, kad teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Taip pat ne kartą KT yra pabrėžęs, kad prašymo išaiškinti KT nutarimą, kitą baigiamąjį teisės aktą nagrinėjimas nesuponuoja naujos konstitucinės justicijos bylos.Taigi tęstinumas ir vienodumas, bet pats KT šiuo atveju elgiasi nenuosekliai.

Lietuvos Aukščiausios Tarybos 1991 m. nutarimas dėl asmenvardžių rašymo – naujų iniciatyvų kliuvinys? Panašu, kad šis teisės aktas yra pagrindinis trukdis, norint visa apimtimi realizuoti „autentiškos“ asmenvardžių rašymo idėjas. Šiame nutarime įtvirtinta, kad pase asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis. Tik galimybė rašyti pagal asmens ar jį atitinkantį dokumentą numatyta užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę. Ne prievolė – tik galimybė. Beje, 1999 KT paskelbė, kad pase asmenvardžiai turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis – taigi jokių papildomų rašmenų, kurių nėra mūsų abėcėlėje. KT primygtinai reikalauja įstatymu įtvirtinti asmenvardžių rašymą pase, kartu,suprantama, būtų naikinamas ir AT nutarimas. Naujas įstatymas sukurtų visiškai kitokią teisinę situaciją, kurios KT dar nebūtų vertinęs.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsakymas į KT išaiškinimą – negalima. Atsakydamas ministrui J. Bernatoniui, KT nusprendė, kad AT nutarimo antrąjį punktą, t.y nelietuvių tautybės asmenų asmenvardžiai pase rašomi lietuviškais rašmenimis, galima keisti, kai jį keisti siūlo VLKK. Komisija savo išvadoje, nutylėdama raginimą, apie tai iš esmės nepasako nei žodžio – taigi, supraskime, nepritaria. O KT dar 1999 m. nutarime įtvirtino, kad tik valstybinė kalba laiduoja visų piliečių lygiateisiškumą, nepaisant jų tautybės. Apmaudu, kad viešojoje erdvėje tekalbama, kad asmenvardžių rašymą siekiama keisti, norint įteisinti autentišką rašymą. Tiesa, net tokios iniciatyvos autoriai socialdemokratai nepaaiškina, kas tai yra, nes Lietuvoje gyvena per šimto tautybių atstovai. Suteikiant vieniems galimybę, kitų jos neturėtų – akivaizdi diskriminacija.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija – antikonstitucinio siūlymo autorė? Deja, bet taip. Apgindama viena, palaimino kita net neprašoma. Pateikdama savo išvadą dėl I. Šiaulienės ir G. Kirkilo projekto, komisija pasiūlė dvi išimtis, kurias lemia asmens santykiai su užsienio valstybe – įgyjama pilietybė ir santuoka su užsieniečiu. Beje, įdomu tai, kad tokios išimties pagrindinis motyvas – asmenvardžio įrašas dokumento šaltinyje. Suprantama, kad jis bus kitoks nei lietuviški rašmenys. Gaila, kad toks techninis, formalus motyvas čia svarbiausias – šaltinis, bet ne valstybinės kalbos vartojimo nuoseklumas, jos viešosios vartosenos teisių įtvirtinimas. KT dar 1999 metais įtvirtino, kad „ jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad {…} piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, nei lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas…“. Taigi netiesiogiai išsakoma abejonė dėl AT nutarimo 3 punkto, kuriame siūloma „ asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą…“. Nuo devyniasdešimt devintųjų metų pase nevartojami jokie nelietuviški rašmenys ir trys garsiosios raidės.

Komisija, pateikdama išvadą dėl socdemų projektų, siekia reabilituoti papildomų rašmenų vartojimą – taigi paneigia KT suformuotą nuostatą, kad pase turi būti vartojami tik lietuviški rašmenys. Beje, pagal KT atsakymą ministrui, Seimas turi vertinti pasiūlymus, tad galima ir visiškai kitokia pozicija nei siūlo VLKK. Beje, KT pripažįsta, kad AT nutarimo 3 punkto atitiktis Konstitucijai nėra tirta. O komisija vėl skuba teikti su šiuo punktu susijusias išimtis. Akivaizdu, kad šioje teisiškai neaiškioje situacijoje Seimas tampa arbitru.

Antikonstitucinio projekto autorių tikslas – pakeisti visą asmenvardžių rašymo pase konstitucinę jurisprudenciją? Akivaizdu, kad siekiama socdemų pateikto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulinto įstatymo projektu sukurti naują teisinę situaciją, pakeičiant AT nutarimo esmines nuostatas dėl asmenvardžių rašymo pase. Todėl projekte sąmoningai viskas sujaukiama: visiškai nekalbama apie pasą, nors KT ragina asmenvardžių rašymą pase įteisinti įstatymu; neatskiriamas pasas nuo kitų oficialiųjų dokumentų, teisiškai neaiškus dokumento šaltinio apibūdinimas ir t.t.

Kuo teisiškai neaiškiau, tuo daugiau manipuliacijos galimybių įgyvendinant įstatymą. Be to, visiškai sudarkoma konstitucinė asmenvardžių rašymo pase doktrina. Guodžia tik tai, kad Konstitucijos 14 straipsnis ( lietuvių kalba – valstybinė kalba) galima būti keičiamas tik referendumu. Beje, prof. E. Kūris, buvęs KT pirmininkas, yra taikliai parašęs apie anos kadencijos Vyriausybės teiktą analogišką įstatymą: jis prieštarauja Konstitucijai, esame įkalinti lietuviškos abėcėlės, reikia ją keisti – šis procesas dabar ir plėtojamas.

KT nutarimų abejotinas nuoseklumas, VLKK „tylus abejingumas“ skatina dviejų socdemų užmačias – jie pasiryžę radikaliai pakeisti asmenvardžių rašymą, paneigdami konstitucinius principus. Lietuva – parlamentinė Respublika. Taigi Seimo nario konstitucinė atsakomybė šios sesijos finale gali patirti rimtą egzaminą, kai reikės apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo pase. Tikėtina, kad vis dar esame Lietuvos piliečiai ir nacionaliniai interesai politikams yra svarbiausia.