Trečiadienis, 7 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai ir ką sužinojo broliai latviai (nuotraukos) (II)

Regina Ragauskaitė, www.alkas.lt
2015-05-20 13:09:23
0
R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai ir ką sužinojo broliai latviai (nuotraukos) (II)
Rokiskis_R.Ragauskaites nuotr
Rokiškis | R. Ragauskaitės nuotr.

Tęsinys.

Atsitiktinumo dėka patenkame į bažnyčios požemius. Visai netyčia (o gal ne?) sutiktas ekskursijų vadovas Valius Kazlauskas iš zakristijos paima raktą, tokį, kokį ir įsivaizduoju tinkantį požemio rūsiams – didelį, šiek tiek aprūdijusį, išraižytą ažūriniais raštais – fantazuoju, žinoma. Stovime prie paskutiniojo Tyzenhauzų giminės atstovo Lietuvoje – Reinoldo (1830-1880) – kriptos. Mirties aplinkybės paslaptingos: Reinoldas Tyzenhauzas domėjosi technikos naujovėmis, nuvykęs į kažkokią parodą, apžiūrinėdamas veikiančius velenus priėjęs per arti – ratas pagavo apsiausto skverną, įtraukė. Kol sustabdė, kūnas buvo smarkiai sužalotas. Neilgai pasirgęs R.Tyzenhauzas mirė. Vedęs nebuvo, nepaliko palikuonių. Po jo dvarą perėmė valdyti sesuo Marija. Ji ištekėjo už lenkų istoriko Aleksandro Pšezdieckio. Čia Tyzenhauzų istorija tarsi ir baigiasi.

„Iš kur jie atkilo į Lietuvą?“ – klausiu mūsų vadovo. Tai Livonijos ordino riterių palikuonys, gavę žemių ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje. Rokiškio dvarą rašytiniai šaltiniai mini jau XV a. pabaigoje. Dvarą valdė kunigaikštienė Elena (kas ji? Iš kur? ), vėliau – Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila, po jo – kunigaikštis Timotiejus Krošinskis. Apie Krošinskių dvarą žinoma jau daugiau: stovėjo ant Laukupės upelio kranto, pastatai buvę mediniai. Archeologai, kasinėdami tą vietą (2012m.), iš tiesų rado dvaro liekanų, o svarbiausia – koklį su kunigaikščių Krošinskių herbu.

Vėliau (aplinkybių neišsiaiškinau) dvaras atitenka Tyzenhauzams. Ignotas Tyzenhauzas rūmus perkelia į kitą vietą ir pastato klasicistinio stiliaus pastatą, kurį papuošia Tyzenhauzų herbu, vaizduojančiu galingą jautį (gal taurą?). Jis man, prisipažinsiu, asocijuojasi su graikų Dzeusu (arba romėnų Jupiteriu), kuris pasivertė jaučiu…

Tyzenhauzai neabejotinai buvo labai išprusę, pasižymėjo įvairiais gabumais ir interesais. Ignoto Tyzenhauzo sūnus Konstantinas – garsus ornitologas, jis sukaupė per 3000 paukščių iškamšų kolekciją, tyrinėjo juos, rašė straipsnius ne tik apie paukščius, bet ir vabzdžius, žuvis, retus žinduolius, be to, gražiai piešė. Jo sesuo Sofija Tyzenhauzaitė-Šuazel-Gufjė – garsi rašytoja, kūrusi prancūzų kalba. Reinoldas Tyzenhauzas ir jo sesuo Marija pastatė Rokiškio bažnyčią, kurios vaizdas tiesia linija atsiveria nuo rūmų laiptų.

Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdeckienė užbaigė brolio pradėtus darbus, o vėliau kartu su savo vyru Aleksandru amžino poilsio atgulė gretimoje kriptoje. Bažnyčios požemiai prašosi remonto. Darbai jau pradėti. Aš ir vėl pasigendu kokio nors stenduko su Tyzenhauzų-Pšezdieckių istorija, kurioje atsispindi ir miestelio praeitis.

Mūsų vadovas V.Kazlauskas skuba – jo laukia latvių ekskursantai iš Daugpilio. Jiems pasisekė: V. Kazlauskas žino daug daugiau, nei galima rasti internete. Be to, pats dalyvauja archeologiniuose kasinėjimuose, dviračių žygiuose, pagerbiant to krašto žuvusius partizanus. Jo žodžiais tariant, gido darbas yra jo pomėgis. Čia jis jaučiasi laisvas, kitaip sakant – savimi.

Grįžtame į Rokiškio dvarą, kuris XIX amžiuje garsėjo kaip mokslo ir kultūros židinys. Kaip jis išliko sovietiniais metais, kai daugelis kitų dvarų buvo nuniokoti, paversti sandėliais, tvartais ar išvis nugriauti? Nors rūmuose šeimininkavo ir Raudonosios armijos kariai, vėliau – vokiečiai, o po karo atiduoti Rokiškio tarybiniam ūkiui (čia buvo parduotuvė, raštinė, kultūros namai, biblioteka), sumaniai „apžaisdami“ sovietinės valdžios atstovus rokiškėnai pastatą išlaikė, netgi sugebėjo jį paversti muziejumi! Apie tai mums papasakojo gidė – „savanorė“(kaip ji pati sakė, džiaugsmingai šį darbą atliekanti už bedarbio pašalpą. O kodėl muziejus jos negalėtų įdarbinti?) – Irena Kraupytė.

Sugudravimas buvęs toks: 1960 metais į dvaro teritoriją imta vežti tame krašte išlikusias klėteles, pirteles, varganas valstiečių trobeles, net klojimus. Ši ekspozicija turėjo parodyti, kaip skurdo to meto valstiečiai, baudžiauninkai, ir palyginti, kokiuose rūmuose „vartėsi“ ponai dvarininkai. Iš tiesų įdomi ir viena, ir kita muziejaus dalis, o labiausiai žavi sumanus paveldo išsaugojimo būdas.

Paskutinieji Pšezdieckiai 1940-aisiais pasitraukė į Lenkiją. Išvažiuodami buvusiems dvariškiams paliko saugoti kai kuriuos daiktus, baldus, drabužius. Traukėsi paskubomis ir, matyt, su viltimi netrukus sugrįžti… Įdomu tai, kad tokiu būdu daugelis baldų, indų, drabužių buvo išsaugota. Ypač daug dvarininkės, jos vaikų drabužėlių muziejui perdavė buvusi vaikų auklė. Be abejo, tai įrodo žmonių dorumą, antra vertus, atspindi gražius, pagarbius dvarininkų ir jų tarnų santykius. Visai ne tokie buvo vaizduojami „išnaudotojai“ sovietinėje literatūroje, kuri maitino mano kartos žmones.

Broliai latviai pamatys ir liaudies menininko Liongino Šepkos skulptūrų muziejų, įkurtą vienoje iš dvaro oficinų. Čia kadai gyveno tarnai, buvo skalbykla ir kitos buitinės patalpos. Apie L. Šepkos kūrybą ir jo išskirtinę asmenybę valandų valandas galėtų pasakoti I. Kraupytė. Bet tai jau visai kita istorija, „sudedamoji“ Rokiškio dalis, išplečianti, o gal tiksliau, kurianti asmeninius kiekvieno čia apsilankiusio išgyvenimus, gerokai išsiveržiančius iš individualios patirties ribų. Taip nutinka, kai tautos istorija bei kultūra tampa savastimi.

Kiekvienas iš mūsų esame gausesni patirties, kai įsileidžiame kitų, nutolusių kartų, atskirų asmenybių išgyvenimus. Kuo daugiau sužinau išgyvendama (taigi, ne iš vadovėlio ir ne iš interneto!), tam tikra prasme dalyvaudama (kad ir imitacijos forma) savo krašto „vertikaliajame“ – giluminiame gyvenime, tuo labiau jaučiuosi lietuvė. O kuo labiau esu lietuvė, tuo daugiau manyje turėtų būti žmogiškumo. Dorinį dvasinį žmogaus „žmogėjimą“ (arba auklėjimą) manau galimą tik per tautinės savimonės auginimą. Buvo laikai (visos okupacijos!), kai tautiškumo sąvoka buvo neminėtina. Niekas taip negąsdina okupanto, kaip okupuotos šalies tautiškumas.

Betgi dabar, kai net ketvirtį amžiaus esame laisvi (patys sau!), pasididžiavimas savo tautine tapatybe turėtų skleistis įvairiausiomis formomis ir priemonėmis. Nustembu, kad dažnai mažų miestelių (šiuo atveju, Rokiškio) žmonės šitai jaučia geriau už didmiesčių.

100_5187-K100
100_5188-K100
100_5189-K100
100_5193-K100
100_5195-K100
100_5212-K100
100_5219-K100

Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai (nuotraukos) (I)
  2. R. Ragauskaitė. Žuvienė Karlingsforde
  3. R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos
  4. Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome

2023 06 03
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ideologinis radikalizmas – kelias į šizofreniją

2023 06 02
Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

J. Survilaitė. Ar pavyks prisidėti prie Tautos kultūros istorijos išsaugojimo į užsienį išvykusiems jauniems kūrėjams?

2023 05 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Makiavelizmas patriotizmo pakuotėje

2023 05 29
UPA kariai | LGGRTC nuotr.

Vakarų Ukrainoje ir Lietuvoje buvo patys galingiausi antisovietinio pasipriešinimo židiniai

2023 05 27
Vasaros traukos centras – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“ | A. Bėkšta, LNM nuotr.

Mylimiausi Vilniaus miesto gidai suvienija jėgas: kvies atrasti Vilnių prieš 200 metų

2023 05 26
Laiveliai Ievos Jūros nuotr.

Išvalius Nemuną, Birštone laukiama daugiau laivų

2023 05 25
Svytoslavas Boyko iki karo | genocid.lt nuotr.

Roko muzikantas tapęs kariu: ukrainiečiai yra laisvę mylinčių karių tauta

2023 05 24
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

S. Juknevičius. Asmeninė ir tautinė savižudybė

2023 05 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasienis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Liepą atnaujinama vidaus sienų kontrolė

2023 06 07
Ukrainos vėliava | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė paramos Ukrainai stiprinimui

2023 06 07
Medžiai | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Atsiranda daugiau galimybių išsaugoti medžius

2023 06 07
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė automobilių taršos mažinimui

2023 06 07
Elektra, šviestuvai | pexels.com nuotr.
Lietuvoje

Gyventojai raginami peržiūrėti elektros tarifus

2023 06 07
„Maisto bankui“ gyventojai išlaidų negailėjo
Lietuvoje

Birželį nepasiturinčiuosius vėl pasieks parama

2023 06 07
DDoS atakos | inkagency.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaip apsisaugoti nuo dažnėjančių DDoS atakų

2023 06 07
Karvė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pieno gamintojus jau pasiekė 7,86 mln. pagalba

2023 06 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >>>> apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
  • >Kažin apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
  • Mikas apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
  • re apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepą atnaujinama vidaus sienų kontrolė
  • Vyriausybė pritarė paramos Ukrainai stiprinimui
  • Atsiranda daugiau galimybių išsaugoti medžius
  • Vyriausybė pritarė automobilių taršos mažinimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

by daiva
2023 06 04
18
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.

Skaityti toliau

Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome

by daiva
2023 06 03
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Būdamas atskiras vienetas, žmogus yra kartu ir narys didesnio gyvumo, būtent savo tautos. Todėl kiekvieno žmogaus apraiškos nėra tiktai vieneto...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ideologinis radikalizmas – kelias į šizofreniją

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 02
3
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Daugelis lietuvių dar atsimena bolševikinę santvarką, viešpatavusią liaudies vardu. Bolševikai tiesiog garbino liaudį ir tuo pat metu laikė ją po...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >>>> apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
  • >Kažin apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
  • Mikas apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
  • re apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
  • >Žemynai apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
Kitas straipsnis
Internships.com nuotr.

Y kartos valdomi šeimos verslai orientuojasi į naujoves, X – į sunkų darbą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai