Lietuvoje balandžio 15 d. minima Pasaulio kultūros diena. Kultūra besireiškianti įvairiausiomis formomis, beje, šiandien nėra valstybės prioritetinė sritis. Mintimis apie kultūrą dalijasi muzikantas ir kultūros veikėjas Andrius Mamontovas ir kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis
Andrius Mamontovas: kultūra sprendžia daug problemų
Kaip manote, ko labiausiai trūksta Lietuvos kultūroje? Kokius sunkumus matote?
A.M.: Dažniausiai trūksta tinkamo jos pristatymo ir populiarinimo. Kartais atrodo, jog visos naujovės yra tik populiariojoje kultūroje, o kitos kultūros rūšys ir žanrai dažnai pateikiami archajiškai ir nešiuolaikiškai. Tokiu būdu atbaidoma didelė potencialių tos kultūros vartotojų dalis.
Kultūra dėl jos netikusio pristatymo ir įvertinimo kartais atrodo tarytum antraeilis dalykas, kuris niekam neneša naudos. Tai neteisingo požiūrio padariniai. Labai retai kalbama apie tai, kad kultūros ir švietimo vystymas mažina nusikalstamumą, emigraciją, savižudybes, patyčias, smurtą ir kitas skaudžias visuomenės problemas, kurių Lietuvoje su kaupu.
Kokią naudą žmonėms suteiks mažųjų kultūros sostinių atsiradimo Lietuvos kultūroje iniciatyva?
A.M.: Manau, kad Lietuvos kaime labai trūksta kultūrinio gyvenimo. Žmogui reikalingi renginiai, koncertai, parodos ir t. t. Tuo pat metu kaime yra labai daug įdomių ir talentingų žmonių, kuriems dažnai sunku būti pastebėtiems. Tikiu, kad mažųjų kultūros sostinių atsiradimas suteiks galimybę nežinomiems menininkams, be to, tai puiki proga visai Lietuvai susipažinti su to ar kito miestelio ar kaimo kultūriniu gyvenimu.
Ar Naisių, kaip mažosios kultūros sostinės, pripažinimas yra pelnytas įvertinimas, ar dar vienas naujas iššūkis? Kaip tai vertinate?
A.M.: Manau, kad tai yra pelnytas įvertinimas. Visi, kas yra buvę Naisiuose Šiaulių rajone, lieka sužavėti viso kultūrinio gyvenimo, kuris ten vyksta. Ten būdamas suvoki, kad jei žmonės visur turėtų tokias galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą, emigracijos problemos išsispręstų kaip mat. Iš Naisių beveik niekas neišvažiuoja, ir tai yra ten vykstančio kultūrinio gyvenimo nuopelnas. Tad visus kviečiu apsilankyti Naisiuose kiekvieną dieną, suprantama, ypač sudalyvauti jau šeštą kartą rengiamame „Naisių vasaros“ festivalyje, kuris šiais metais vyks liepos 11-12 dienomis.
Kalbino Živilė Vyštartaitė
Ramūnas Karbauskis: Mūsų laisvės garantas – kultūra
Šiandien minima Pasaulio kultūros diena. Kultūra yra viena iš plačiausių sąvokų savo prasmėmis. Vikipedijoje nurodomas toks kultūros apibrėžimas: „Žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio colere (apgyvendinti, lavinti, gerbti). Iš esmės, kultūra apima ypatingą žmonių veiklą: skirtingos teorijos pateikiančios kultūros apibrėžimus paprastai nurodo į skirtingus tokios veiklos rinkinius. Kultūra yra sudėtinė visuma apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus vertingus, gerbiamus ir puoselėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip konkrečios visuomenės narys konkrečiu istoriniu laikotarpiu.“
Akivaizdu, kad mes šiandien nesugebėtume bendrauti, kurti, svajoti, jei mūsų gyvenime nebūtų kultūros. Deja, žmonija vis sunkiau suvokia, kad įsigali vadinamoji pseudo kultūra, orientuota ne į žmonių tobulinimą, bet į jų instinktų tenkinimą.
Lietuva ieško savo kelio globaliame pasaulyje. Apsidairius aiškėja, kad kultūra yra ta sritis, kurioje mes galime būti lyderiai regione, Europoje, pasaulyje. Liūdina, kad per 25 Lietuvos nepriklausomybės metus mes nesugebėjome sukurti valstybinės kultūros politikos. Jei mes nesuprasime, kad kultūra yra daug svarbesnė valstybės saugumo dalis, nei kariuomenė – tol gyvensime baimių ir nusivylimų atmosferoje.
Visiems užsieniečiams su pasididžiavimu pasakoju apie dainuojančią „revoliuciją“ Lietuvoje, kuri sugriovė Tarybų Sąjungos imperiją. Nesuprantu, kodėl dabar tautos patriotizmą suvedame tik į pasirengimą priešintis su ginklu rankose. Grėsmės Lietuvos saugumui yra ir nenoriu su tuo ginčytis, tik šimtąjį kartą pakartosiu, kad mūsų valstybės stiprybė glūdi piliečių vienybėje, patriotiškume.
Jei norime, kad Lietuva būtų laimingų žmonių šalis, turime pažvelgti nors dešimt metų į priekį, gražinti etnokultūrą į vaikų darželius ir mokyklas. Kultūrą ir švietimą padaryti realiu valstybės politikos prioritetu. Tik taip galime išlipti iš alkoholizmo, narkotikų liūno, sumažinti savižudybių skaičių, sustabdyti emigraciją, susigrąžinti tuos, kurie šiandien laimės ieško svetur…
Lenkiuosi dirbantiems kultūros srityje, kūrėjams, kurie mums dovanoja gyvenimo džiaugsmą. Linkiu daug, daug kantrybės ir sveikatos. Jūs reikalingi mums visiems, net jei mes to nesugebame tinkamai išreikšti. Tuo metu valstybės politika kultūros srityje turi pasikeisti ir aš pats sutelksiu visas savo jėgas pasiekti pokyčių. Tegyvuoja kultūra!
