Kad mama laiminga būtų šventėse ir kasdienybėje

Naisiai paskelbti 2015-ųjų metų mažąja Lietuvos kultūros sostine. Šią vasarą vykęs festivalis visai šeimai Naisiuose savo tematikai pasirinko motinos reikšmės pabrėžimą mūsų visuomenėje. Prasidėjus mokslo metams savo mintimus dalijasi „Naisių vasaros festivalio 2014“ viešnios-motinos Veronika Povilionienė ir Rima Baškienė.

Veronika Povilionienė – žymiausia lietuvių liaudies dainų atlikėja, tapusi išskirtiniu nacionalinės kultūros simboliu. Ji ne tik atlikėja, bet ir žymi visuomenės veikėja, aktyvi tautinio paveldo puoselėtoja ir gaivintoja, už savo šviečiamąją veiklą pelniusi ne vieną valstybinį apdovanojimą.

„Naisių vasaros festivalio 2014“, kuriame jūs dovanojote savo atliekamas dainas, tema – mama. Kokią reikšmę mamos turėjo ankstesnėse šeimose?

Aš dzūkė, kai mokiausi Universitete, apie 1968 metus, grįžtant ir išvažiuojant  iš namų tėvams vaikai bučiuodavo rankas. Anksčiau mamos ir tėvai buvo patys svarbiausi asmenys šeimoje, gerbiami vaikų, tie žmonės, kurie suburdavo šeimas prie vieno stalo ilgiems pasikalbėjimams, buvimui kartu.

Kokia lietuvių kalbos svarba šiandieniniame gyvenime?

Mes turime seniausią likusią gyvą ir vartojamą  indoeuropiečių kalbą, ja turime didžiuotis ir stengtis išsaugoti. Kalbą reikia gerbti ir ją saugoti. Pradedant pavardžių trumpinimu, latviška galūnė visiškai ne mūsiška, ši „mada“ nėra paveldo, mūsų kultūros  „mada“. Lietuvių kalboje aiškiai išsiskiria moteriškumas, nesišalinkime to.

Kuo skiriasi šiandieninė visuomenė nuo ankstesnės?

Anksčiau buvo stipresnis giminystės ryšys, dabar kas belikę – draugai. Svarbu, kad pusbroliai su pusseserėm nesipyktų, bet dar svarbiau, kad tikri broliai ir seserys bendrautų.  Mes vieni apie kitus gražiai kalbame tik tada, kai jų netenkame. „… turbūt išgirdęs žmogus, kaip apie jį gražiai kalba, jis iš nuostabos numirtų dar kartą, nes to dar nebūtų girdėjęs“, – juokauja pašnekovė. Šiuolaikinėje, sparčiai besikeičiančioje  visuomenėje vis rečiau apsikabiname vieni kitus, prisiglaudžiame, skiriame laiko pabūti kartu, tampame svetimi vienas kitam.

Kokios šeimos buvo anksčiau ir kokios dabar?

Anksčiau, kaip ir dabar, vaikai dažnai būdavo su močiutėmis, šeimos buvo didelės.  Šiuolaikinės šeimos dažnai pirma planuoja atsistoti ant kojų, o tik tada susilaukti vaikų, bijau, kad toks atsistojimas ant kojų yra visai ne į tą pusę. Vaikams  ne turtų, dovanų, o labiausiai reikia mamų ir tėčių, geras pavyzdys – išvykę į užsienį tėčiai ir mamos, jų niekada nepakeis kompiuteriai ar kiti materialūs dalykai. Gaila, kad dabar vis daugiau mamų  vaikosi gerovės, naujų automobilių, kelionių.

Kas jus  įkvėpė meilę etnokultūrai, liaudiškai muzikai?

Esu kilusi iš Dzūkijos, sakoma, kad šio krašto žmonės labai dainingi, mano visą vaikystę lydėjo dainos. Matyt, paveldėjau šią tradiciją iš senųjų legendinių dainingojo krašto giesmininkų.

Kaip jūs auklėjate savo vaikus? Kokias vertybes jiems skiepijate?

Svarbiausia, kad jie nebijotų turėti  savo vaikų, juk sakoma: „ Dievas davė dantis, duos ir pavalgyti“. Lietuvoje dar niekas nemirė iš bado, dirbdami ir norėdami žmonės gali pasiekti labai daug. Taip pat mokiau padorumo, darbštumo, pareigingumo, meilės ir  viso to, kas būdinga mūsų kultūrai. Dabartiniai vaikai žino savo teises, tačiau ne visi prisimena apie savo pareigas.

Turbūt šalia visų išvardintų vertybių galima pridėti ir namus?

Be abejo. Namai yra svarbiausia. Deja, jaunos šeimos vis dažniau siekia kuo greičiau integruotis užsienyje. Išvažiuodami, iškeliaudami į kitas šalis, jie palieka savo tėvus, artimuosius. Noriu priminti visiems apie didžiausias mūsų tautos vertybes: šeimą, kalbą, kultūrą. „Mama, kaip tėvynė, kurios nevalia  palikti, nemylėti ir ja nesirūpinti.“

Ką palinkėtumėte šiandieninėms mamoms?

Kantrybės, nes jos tikrai trūksta, buvimo su vaikais kuo ilgiau: „Kad ir tylomis, svarbu prisiglausti, apkabinti, pabūti šalia.  Jei iš vaikystės vaikas jaus mamos rankas, girdės, kaip jos jiems kalba, dainuoja, skaito pasakas, vaikai užaugs dorais gerais ir gražiais žmonėmis.“

Blaivus festivalis visai šeimai.  Ar reikalingos tokios iniciatyvos mūsų visuomenei?

Šis festivalis Naisiuose – vienintelis tokio pobūdžio, skirtas šeimoms, skatinantis edukaciją, kultūros pažinimą, buvimą  kartu. Svarbu ir tai, kad  visi pasirodymai, visos festivalio veiklos yra gyvo garso, atliekamos be įrašų ar fonogramų. Tokias iniciatyvas reikia tik sveikinti ir dėkoti sumanytojams.

Rima Baškienė – LR Seimo narė, festivalio „Naisių vasara“ globėja, buvusi Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė.

Jūs, galima taip sakyti, esate Naisių festivalio mama.  Kaip vertinate festivalius šeimai, kokie jūsų įspūdžiai? Kuo išsiskiria Naisių vasaros festivalis ir patys Naisiai?

Daugelį metų mačiau, kaip keitėsi Naisiai. Ramūno Karbauskio didžiulės meilės gimtajam savo kraštui ir pagarbos čia gyvenantiems žmonėms išraiška – nuveikti gražūs ir prasmingi darbai, puoselėjami nauji sumanymai.  Naisiai tapo išskirtiniu kaimu Lietuvoje savo skulptūromis, aikštėmis, teatro ir bendruomenių rūmais, čia vykstančiais renginiais ir svarbiausia – darbščiais, svetingais naisiečiais. Lietuvoje vyksta daug festivalių ir švenčių, tačiau tokių, kuriuose šitaip gražiai karaliautų kultūra ir blaivybė – labai reta. Naisių vasaros festivalis išskirtinis tuo, kad čia  nevartojamas alkoholis, todėl motinos ir tėvai gali būti ramūs, nes jų vaikai mato gražius bendravimo pavyzdžius. Kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis sugeba sutelkti bendruomenę, sukviesti žymiausius kūrėjus (menininkus, muzikantus, tautodailininkus) ir padovanoti žmonėms kasmetinį, įspūdingą festivalį šeimai, kuriame tiek daug įvairovės, profesionalumo ir bendravimo džiaugsmo. Man didžiulė garbė būti šio festivalio globėja.

Šių metų festivalis „Naisių vasara“ buvo skirtas motinų garbei. Kaip vertinate šiandieninę motinos padėtį visuomenėje ?

Labai džiugu, kad skiriamas dėmesys motinystei. Nors priimta daug įstatymų, padedančių motinoms spręsti socialines problemas, jau eilę metų motinoms vieniems arba dvejiems metams, jų pasirinkimu, suteikiamos apmokamos motinystės atostogos,  įsteigtos valstybinės pensijos motinoms, užauginusioms 5 ir daugiau vaikų bei eilė kitų teisės aktų, tačiau visuomenėje dar labai trūksta pagalbos, valstybės dėmesingumo ir pagarbos motinystei.  Atsakingai motinystei dera ruoštis jau nuo vaikystės. Tam turi būti skiriamas specialus ugdymas mokyklose, kad merginos sugebėtų prisiimti gamtos joms duotą misiją – gimdyti ir užauginti vaikus dorais, darbščiais ir patriotiškais mūsų šalies piliečiais.

– Šiuolaikinės mamos labai užimtos – studijos, karjera, buitis. Šventės šeimai – puiki proga pabūti su vaikais, visa šeima. Ar ne per retai tai darome? Tačiau kaip kasdienybėje neprarasti gyvenimo džiaugsmo?

Būti mama nėra lengva, ypač jei ji studentė, ar siekianti karjeros. Vaikų auklėjime labai svarbus ir vyro-tėvo vaidmuo. Džiaugiuosi darniomis šeimomis, sugebančiomis nugalėti visus sunkumus ir kartu dalintis buities rūpesčiais. Manau, kad niekas neabejoja, kad šeima yra vertybė mūsų visuomenėje, todėl būtina suteikti kiek įmanoma daugiau paslaugų šeimoms, kad šeima galėtų derinti darbą ir vaikų auginimą, galėtų užtikrinti norimą jų išsilavinimą, užimtumą. Būtina formuoti visuomenėje teigiamą požiūrį į šeimą, skatinti jaunimą prisiimti atsakomybę gyvenant santuokoje. Tokios šventės kaip Naisių vasara,  išties puiki proga šeimai pabūti kartu. Lietuvoje festivalių, skirtų visai šeimai, blaivių ir turiningų, galėtų būti ženkliai daugiau.  Neretai savivaldybėms blaivybės puoselėjimas nėra prioritetu. Naisiai rodo visiems gražų pavyzdį. Ir šventėse, ir kasdienybėje labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių noro sukurti šalia esančiam žmogui džiaugsmą, malonią aplinką, surasti laiko bendrauti.