2015-aisiais Naisiai – Mažoji kultūros sostinė – skelbiama LR kultūros ministerijos. Nuo 2016 metų tokių mažųjų Lietuvos kultūros sostinių turėtų būti 10 – po vieną kiekvienoje apskrityje. Vėliau mažosiomis sostinėmis turėtų tapti vis kitos savivaldybės kaimas ar miestelis. Simboliška, kad šis mažųjų kultūros sostinių projektas prasideda Etnografinių regionų metais. Kalbiname Naisių bendruomenės pirmininkę Ritą Žukauskienę.
– Ar Naisių gyventojams (bendruomenei) tai malonus pripažinimas, ar labiau iššūkis, priversiantis dar labiau stengtis ne tik kaimo, bet ir Lietuvos kultūros labui?
– Manau, pripažinimas jau yra tai, kad pirmąja mažąja kultūros sostine 2015 m. LR kultūros ministerijos skelbiami Naisiai. Tai kartu ir pripažinimas, tačiau ir didelis iššūkis mums. Manau, kad visiems drauge užteks noro, žinių ir jėgų pateisinti visų lūkesčius.
– Bendruomenei patikėta svarbi misija. Naisiai taps būsimų mažųjų kultūros sostinių koordinatoriumi, perduos žinias ir patirtį. Kaip manote, ar bendravimas su kitomis bendruomenėmis bus abipusiai naudingas?
– Bendravimas ir bendradarbiavimas buria narius bendrai veiklai, suartina, skatina dalytis patirtimi, ugdo kūrybiškumą. Aktyvus dalyvavimas įvairiose šventėse ugdo etnokultūrinį sąmoningumą, kviečia aktyviai įsijungti kuo daugiau bendruomenės narių, svarbu į šią veiklą įtraukti vaikus ir jaunimą. Dalyvavimas šventėse, renginiuose stiprina bendravimą tarp krašto gyventojų, užsimezga nauji, stiprėja seni partnerystės ryšiai su kitų kraštų kaimo bendruomenėmis, skatinantys dalintis savo patirtimi. t. y. gerėja socialinis klimatas. Ir tai, manau, yra abipusiai naudinga.
– 2015 metais sieksite dar labiau atskleisti Naisių kultūrinį savitumą. Ar esate numatę renginių, iniciatyvų, kurių dar nebuvo Naisiuose? Gal galite pasidalinti savo planais?
– Organizacinė grupė kelis mėnesius tarėsi dėl renginių, vyksiančių per 2015 metus ne tik Naisiuose, bet ir pasklisiančių po visą Lietuvą. Į šventes bus įtraukiama kuo daugiau bendruomenės narių. Kadangi visos šventės vyks bendruomenėje, apeigos ir ritualai leis modeliuoti darnius bendruomenės ryšius, visi įsitrauks į ritualų veiksmą ir šventės vyksmą. Naisiečius ir čia atvykstančius svečius kviesime dalyvauti renginių cikle „Baltų šventės“, kur pagal senąsias lietuvių tradicijas vyks Užgavėnės (vasario 15 dieną) (linksmybių, persivertimų, pasikeitimų šventė), Pavasario lygė (perėjimas iš tamsiojo metų laikotarpio į šviesųjį), Mildos šventė (atgimstančių jausmų ir meilės šventė), Rasos šventė (Kupolinės), Žemynos šventė (Žolinė), Baltų vienybės diena, Vėlinės (apmąstymų, prisiminimų apie išėjusiuosius Anapilin šventė), Žiemos saulėgrįža (metas, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas, žmogui ateina apmąstymų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą laikas).
Žiūrovų ir dalyvių lauksime net keturiuose renginiuose: kovo mėnesį – Profesionalių teatrų vaikams ir jaunimui festivalyje, liepos 11–12 d. jau šeštą kartą kvies reningys visai šeimai „Naisių vasara“. Gegužės–rugsėjo mėn. trečiąkart vyks muzikinių vakarų renginys, kuriame koncertuos profesionalūs bardai. Naisiai seniai žinomi kaip literatūros židinys, tad gegužės mėnesį vėl sulauksime Tarptautinio poezijos renginio „Poezijos pavasario“ paukštės, atskraidinsiančios jau 39-ąjį Zigmo Gėlės premijos laureatą. Naisiuose bus teikiamos labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“, kurio steigėjai Ramūnas Karbauskis ir Andrius Mamontovas, premijos. „Naisių vasaros teatras“ žiūrovus džiugins ne tik Naisiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Sunku visus renginius ir paminėti. Tad sakau, kad švenčių ir renginių tikrai bus daug, todėl kiekvienas galės rinktis, į kurį nueiti. Daugiau apie renginius galima surasti.
– Ką norėtumėte palinkėti, miestelių ir kaimų bendruomenėms, sekančioms jūsų pavyzdžiu?
– Kad visi tie renginiai, vykstantys jų kaimuose ir miesteliuose, vienytų bendruomenes, kad atskubėję į renginius žmonės pailsėtų, palaikytų organizatorius, patirtų tikrą šventės atradimo džiaugsmą, kad noriai į jų kaimelius ir gyvenvietes, į šventes sugrįžtų po Lietuvą ir platųjį pasaulį pasklidę vaikai ir anūkai, kad dar ilgai skambėtų lietuviškos dainos ir visi mūsų gimtąja kalba susikalbėtume.
