Gruodžio 14 d. Briuselyje posėdžiaujantys Europos Sąjungos vadovai aptarė 2013 metų ekonomikos augimo ataskaitą, kurioje numatytos priemonės ekonomikos sąstingiui ir po krizės stipriai išaugusiam nedarbui mažinti. Europos vadovai taip pat aptarė Bendrosios saugumo ir gynybos politikos gaires.
Europos vadovų taryba (EVT) įpareigojo visas šalis ateinančiais metais ypatingą dėmesį skirti penkioms ekonomikos augimą užtikrinančioms sritims: laikytis atsakingos finansinės politikos, sudaryti palankesnes skolinimosi galimybes verslui, skatinti konkurencingumą, efektyviai spręsti nedarbo problemas ir modernizuoti viešąjį administravimą.
„Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau spartesniam augimui įtakos turės finansinės krizės pasekmės, ekonominis sąstingis Bendrijos šalyse ir finansiniai sunkumai euro zonoje. Todėl kitąmet Lietuvai, kaip ir visai ES, būtina ir toliau atsakingai elgtis su šalies finansais, palengvinti sąlygas verslo plėtrai ir užtikrinti šalies žmonėms galimybes dirbti. Tik taip galėsime užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą“, – teigia Prezidentė.
Per pastaruosius metus bedarbių skaičius ES išaugo 2 milijonais. Ypač didelė jaunimo nedarbo problema. Kai kuriose Bendrijos šalyse daugiau negu 50 proc. jaunimo neturi darbo. Lietuvoje – kas ketvirtas jaunas žmogus bedarbis. Todėl ES valstybės raginamos nedelsiant parengti veiksmingas jaunimo užimtumo programas ir ypatingą dėmesį skirti darbo vietų kūrimui.
EVT posėdyje taip pat aptartos Bendrosios saugumo ir gynybos politikos gairės. Lietuva siūlo ypatingą dėmesį skirti iš išorės kylančioms naujoms – kibernetinėms ir energetinėms – grėsmėms. Efektyvesnis ES šalių bendradarbiavimas, gynybinių pajėgų sujungimas, inovacijos karinėje pramonėje taip pat gali prisidėti prie ekonominio augimo ir sustiprinti Europos saugumą. Sprendimai dėl ES gynybos ir saugumo politikos persikels ir į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę.
Aptariant regioninio bendradarbiavimo strategijas EVT skirtas dėmesys ir vienam iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų – Baltijos jūros strategijai. Jos įgyvendinimas pagerins Baltijos jūros regiono žmonių gerovę: padės atsirasti trūkstamoms energetikos bei transporto jungtims, užtikrins tinkamą Baltijos jūros priežiūrą ir švaresnę aplinką.
EVT posėdyje taip pat aptarti ir Bendrijos plėtros klausimai dėl Balkanų šalių ir Turkijos. Lietuvos Prezidentės teigimu, šalys turi vykdyti savo įsipareigojimus ir atitikti keliamus reikalavimus, o ES sprendimai dėl plėtros turi būti pamatuoti. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu Bendriją turėtų papildyti viena nauja narė – Kroatija.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje: (video lrp.lt):
nieko sau, mūsų Prezidentė centre su pačiais didžiausiais – Europos Prezidentas, Europos Tarybos prezidentas, URM Lady Ašton ir Grybauskaitė. Matyt jos žodis labai svarbus. Būdama komosare kuo puikiausiai sutvarkė Europos finansus. Dabar Europai vėl jos trūksta.
Tuska tai nelkabai noriai padavė Prezidenyyei ranką.. 🙂