Antradienis, 16 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2014 12 25 00:55
14
Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius

Kalėdos daugelyje senųjų pasaulio tikėjimų yra nenugalimos Saulės sugrįžimo diena. Saulė iki šiol mums yra ne vien tik dangaus šviesulys ar tolimas dangaus kūnas, bet ir mūsų gyvybės, mūsų sąmonės šviesos, mūsų dvasios ir viso pasaulio simbolis. Pa-Saulis mums ir yra ta erdvė, kurią iš tamsos chaoso iššviečia, sušildo, apskrieja ir apibrėžia Saulė.

Mūsų dienas pasiekę senieji Kūčių – Kalėdų papročiai atspindi savitą mūsų tautos pasaulėžiūrą ir religiją. Tradiciniame kalendoriuje Saulės sugrįžimas – ne viena diena, tai – šventinis laikotarpis, seniau, ko gero, trukdavęs apie keletą savaičių.

 

Šis laikas dabar atitinka dviejų savaičių laikotarpį, vadinamą „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“, nusitęsiantį nuo Kūčių iki Trijų karalių dienos (sausio 6-osios). Būtent tiek laiko žiemą Saulės laidos ir tekėjimo kryptys beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė sustoja. Tuo metu ir žmogus turi sustoti, atidėti darbus, susimąstyti apie gyvenimo trapumą ir laikinumą, apie būtį šiapus ir anapus. Tuo metu kai tamsa tartum įkalina visą pasaulį, kai visa kosminė erdvė susitraukia į mažą šviesos ratą, besisukantį apie namų židinį, ir žmogaus siela iš erdvių rugių laukų, žalių lankų ir ūksmingų giraičių susitelkia į namų vidų – į mūsų širdis, į prisiminimus, į mūsų akistatą su savo vidumi, sąžine, praeitimi ir viltimi.

Tuomet mūsų sielas užvaldo gražiausi prisiminimai, tuomet laikas kalbėti su pačiu savimi, su savo vaikais ir anūkais apie praeitį, apie mirusiuosius, apie tai, ko sulauksime kitais metais, apie tai, kas mūsų laukia anapusybėje. Tamsa apgaubia mažą šviesos kibirkštį, šviesos sėklą, kuriai lemta pražysti gražiausiu šviesos rožės žiedu – sugrįžtančios Saulės lanku. Pati tamsiausia ir ilgiausia metų naktis tampa nusileidimo į mūsų sielos gelmes simboliu, tuomet gauname progą pasisemti galių iš pačių giliausių savo sielos erčių, tuomet sielos vandenų sveikata gali virsti svaigiausios išminties vynu.

Kūčių – Kalėdų naktį mūsų būtį persmelkia nematomos mirusiųjų vėlės. Tuomet, susidūrę akis į akį su amžinaisiais svečiais ir, kaip pridera, juos pasitikdami, tampame pajėgūs keisti savo gyvenimą, užsitikrinti gerbūvį ateičiai.

Kūčios ir Kalėdos yra tartum didysis Metų Vidurnaktis – trumpiausia metų diena ir ilgiausia metų naktis. Viskas tuomet sureikšminta taip, kad nė akimirkos nebūtų pamirštas šio laiko sakralumas ir veiksmingumas mūsų sieloms ir mūsų ateičiai. Kad neužgautum aplink susitelkusių protėvių vėlių, būdavo draudžiama dirbti įvairiausius darbus, nesusijusius su pasiruošimu šventėms.

Tikima, kad protėvių vėlės yra ypač linkusios prisilaikyti įvairių augalų stiebuose, vilnose, plaukuose… Todėl neverpdavo, nebraukdavo linų, nekuldavo, nesijodavo, nemaldavo, nekapodavo malkų, neplėšydavo plunksnų, netgi plaukų nešukuodavo… Nesilaikantys draudimų rizikavo sulaukti nepasisekimų ūkyje, gyvulių pasiligojimo arba patys netekti sveikatos.

Kūčių naktį nematomos protėvių vėlės kviečiamos šventinės vakarienės prie valgiais nukrauto Kūčių stalo. Juk nuo seno esame papratę pasitikdami svečius juos vaišinti. Svečio pagerbimas – tai bendros vaišės. Kūčios – tai šeimos vaišės kartu su svečiais iš anapus – su protėvių vėlėmis. Šienas ant Kūčių stalo – tai vėlių būstas. Ir senovės indai „Laidotuvių himne“ kartu su vėlėmis kviesdavo savo mirusiųjų dievą Jamą sėstis ant aukojimo vietoje pabarstytų žolių, kur buvo aukojamas maistas: Su Angirasais protėviais iš vieno /Ant šių žolių, o Jame atsisėski (Rigveda X, 14,4).

Kūčių–Kalėdų nakties šienas nepaprastas. Tikima, kad pernakvojęs po Kūčių stalu ant pakreikto šieno tampi sveikesnis, įgyji aiškiaregio savybių ir galėsi matyti neregimus dalykus. Po Kūčių vakarienės, iš po staltiesės ištraukęs šio nepaprasto šieno stiebelį gali išsiburti savo laimę ir dalią, spėti gyvenimo trukmę…

Mūsų Kūčių – Kalėdų papročių senoviškumą įrodo jų panašumas į kitų tautų žiemos saulėgrįžos papročius. Rodos, nieko bendro su mūsų tradicijomis negalintys turėti kinai švenčia panašiai kaip mes. Jie taip pat renkasi tik šeimos rate, nieko nesikviesdami. Ant namo sienų ir langų pakabina kanapių stiebelius, simbolizuojančius kopėčias, kuriomis dvasios Naujųjų metų naktį nusileidžia pas žmones. Melsdamiesi savo dievams po atviru dangumi įrengia apeiginį Visatos sandarą vaizduojantį “Dangaus ir Žemės stalą”. Viena iš svarbių aukų dievams tuomet yra raudonosios pupos – apsaugančios žmones nuo piktųjų jėgų. Iš jų dievams verda košę. Aukojamus valgius valgo patys, tuo pačiu tarsi susijungdami su dvasiomis bendrose apeiginėse vaišėse. Kai kur pupų košę dar mėto ant žemės… vėlėms. O juk mūsų Kūčiose taip pat svarbi reikšmė teikiama virtiems žirniams ir pupoms, jie taip pat buvo beriami į namo kertes – aukojami vėlėms, kartais dar vadinamoms kočėmis. Kinai, praėjus 7 dienoms po Naujų Metų, dievams aukoja saldžiame vandenyje virtus gumuliukus iš ryžių miltų… Argi tai neprimena mūsų kūčiukų su saldžiu miešimu?

Pasiruošimas Kalėdoms, Kūčių vakaras – tai kiekvieno akistata su sielos gelmėmis, tai Pasaulį prikeliančios, sukuriančios ir įsukančios šviesos laukimas, tai atsiskaitymas su savimi ir artimaisiais, savo tautos protėvių, senelių akivaizdoje. Ramus ir laimingas žmogus, nenuskriaudęs gyvulio, nepagailėjęs duonos elgetai, visus metus dorai dirbęs, puoselėjęs Darną ir nuolat jautęs, kad šioje Žemėje gyvena amžinai išėjusiųjų dėka.

Šį vienintelį vakarą, šalčio ir tamsos neįveiktoje tvirtovėje, prie šeimos židinio, prie Kūčių stalo su mumis mūsų šeima ir mūsų gentis. Su mumis mūsų giminės kočės – vėlės. Stalo kampuose, namo kertėse, šiene, eglutės spygliuose, susirinkusiųjų plaukuose jos ilgisi mūsų. Prisiminkime jas, padėkime joms. Kūčios – mūsų vienybės šventė. Pasisemkime galių iš savo giminės ir tautos vėlių, naujajam gyvenimo ratui. Te veržliau ir aidžiau plazda mūsų vėliavos, te naujiems darbams ir žygdarbiams atkunta mūsų sielos.

2006-12-24

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai
  2. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  3. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  4. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  5. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  6. J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
  7. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  8. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  9. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  10. J. Vaiškūnas. Vėlinių dvasia
  11. Lietuviški Kalėdų papročiai
  12. J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja
  13. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  14. Vėlių laiko (Advento) ir Kalėdų mitologija (II)
  15. Prezidentė pasveikino Tautą Kūčių ir Kalėdų proga (video)
  16. A. Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ kviečia kurti naują Kalėdų tradiciją
  17. V.Kinčinaitis. Apie elektroninių Kalėdų žalą
  18. N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės
  19. Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina kritiškai vertinti pranešimus apie tariamas sausio mėnesio geomagnetines audras
  20. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. lyvis says:
    8 metai ago

    Tekstas pateiktas tada kai šventė jau praėjusi o ne prieš šventę kada yra didysis laukimas. Įdomu kieno čia taip yra sugalvota? lyvis

    Atsakyti
    • emigrante says:
      8 metai ago

      Uzuojauta jums ,lyvi uz meginima sugadinti nuotaika perskaicius si nuostabu straipsni….

      Atsakyti
  2. Kemblys says:
    8 metai ago

    Jonas Vaiškūnas:
    ,,Pasisemkime galių iš savo giminės ir tautos vėlių, naujajam gyvenimo ratui.”

    Semiate, semiate, jau ne pirmą kartą ‘galias’ iš protėvių…
    Gal Vėlėms pačioms tos galios reikalingos? Smalsu, ką jūs tomis galiomis nuveikėte? 😀 😀

    Atsakyti
  3. Saulėgrįža says:
    8 metai ago

    Trunka dvi savaites. Ir laukimas, kad diena ims ilgėti taipogi. Šiuo metu esame arčiausiai Saulės. Todėl stipriausiai jaučiame jos alsavimą. Ta proga palinkėkime Jai ramybės. PaSaulinis tarpušventis tik prasideda. Šu artėjančia Salės grįža Visus. Ramybė Jums.

    Atsakyti
    • vabalas says:
      8 metai ago

      Siūlyčiau dar kartą pavartyti astronomijos pradžiamokslį.

      Atsakyti
  4. vabalas says:
    8 metai ago

    O Vaiškūno tekstas puikus, sklandumo ir poetiškumo prasme. Bet kodėl jame tiek daug žmogaus protą žeminančių teiginių? Kodėl nenorima naudotis patikrintomis žiniomis? Kodėl į pasaulį žvelgiama prietaringomis XIXa. valstiečio akimis? Ar to tikrai reikia pilnavertiškai egzistencijai? Aš abejoju…

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      EGZISTENCIJA ?- tai kažkas šiurpaus. Pažįstu keletą žmonių, kurie bendrauja vien klausiamąja nuosaka. Tai jiems atsakau: vienas klausimas – tai klausimas; du klausimai – tai du klausimai; trys klausimai – tai jau apklausa !
      CHA

      Atsakyti
    • emigrante says:
      8 metai ago

      o gal tamstai vertetu pasitikrinti savo zinias?
      Akivaizdu,kad nepakenktu
      Ypac gero tono srityje….
      Linksmu svenciu,niurgzlos!

      Atsakyti
  5. Perkūno Paukštis says:
    8 metai ago

    Perskaičiau tekstą ir supratau, kad padariau klaidą – prieš pat šventinį vakarą išsimaudęs – šukavausi. Na, tikrai nežinojau. Ką gi, matyt teks atgailėti šią “nuodėmę”

    Atsakyti
  6. Perkūno Paukštis says:
    8 metai ago

    Čia rašoma: “Po Kūčių vakarienės, iš po staltiesės ištraukęs šio nepaprasto šieno stiebelį gali išsiburti savo laimę ir dalią, spėti gyvenimo trukmę…”
    ———————————————————————————————
    Na, kiek žinau, tai spėjama ne viso gyvenimo įvykiai ir trukmė, o tik ateinančių metų. Ar aš klystu ?

    Atsakyti
  7. emigrante says:
    8 metai ago

    Nuosirdus Dekui gerbiamam Autoriui uz nuostabu rasini!
    Linksmu svenciu ir siltu,maloniu sugryztancios Saules spinduliu!

    Atsakyti
  8. tampax'as says:
    8 metai ago

    visą laiką stebiuosi, kaip mūsų komentatoriai “velnių priėdę”: vis jiems kas nors neįtionka – nei Jono gražus tekstas, nei tai, kad “jis pavėlavęs”, tarsi tikėjimas kuo nors šventu ateitų prieš šventes arba 2 savaites po švenčių… Būkite gi supratingi, suaugę žmonės, atlaidūs bent per šv. Kalėdas-Saulėgrįžą…

    Atsakyti
  9. Tomas says:
    8 metai ago
    Atsakyti
  10. Tomas says:
    8 metai ago

    Jauki foto 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vitaminas D | nmvrvi.lt nuotr.

Ar įmanoma vasara prikaupti vitamino D

2022 07 14
Geras pasiruošimas – sklandi kelionė į užsienį

Karštis daro įtaką ir vairuotojams

2022 07 02
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

2022 06 29
Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventei Kernavėje – 55!

2022 06 22
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Apie šventumą (II)

2022 06 21
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Apie šventumą (I)

2022 06 12
Aukštaitijos etninės kultūros reikalai aptarti Leliūnuose

Aukštaitijos etninės kultūros reikalai aptarti Leliūnuose

2022 05 31
Pexels.com, A.Gep nuotr.

Apgamus patariama tikrinti pastoviai

2022 05 29
Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai

Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
Menas

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą

2022 08 16
Kariai | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta

2022 08 16
G. Kazėnas. Vilniaus r. savivaldybės paneigimo PANEIGIMAS
Lietuvoje

Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui

2022 08 16
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

2022 08 16
„Maisto bankui“ gyventojai išlaidų negailėjo
Lietuvoje

Nepasiturintys gyventojai sulauks paramos

2022 08 16
Mažėja administracinė našta verslui
Lietuvoje

Mažėja administracinė našta verslui

2022 08 16
Prezidentas susitiko su energetikos ministru
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su energetikos ministru

2022 08 16
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių būstų pardavimui trūksta skaidrumo

2022 08 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
  • Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta
  • Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui
  • Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 790; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 535; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 529; komentarų: 13
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 488; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 480; komentarų: 1
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 452; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Ar įmanoma vasara prikaupti vitamino D

by Kristina Aleknaitė
2022 07 14
0
Vitaminas D | nmvrvi.lt nuotr.

Grįžote po atostogų šiltuose kraštuose ar pagavote saulę Lietuvos pajūryje ir jau galvojate, kad pasigaminote pakankamai vitamino D? Gydytojai turi...

Skaityti toliau

Karštis daro įtaką ir vairuotojams

by Ditė Česėkaitė
2022 07 02
0
Geras pasiruošimas – sklandi kelionė į užsienį

Jau savaitę iš Lietuvos nesitraukia svilinantis karštis. Nors tokios vasaros daugelis laukia, tačiau vairuotojams ir jų sveikatai tai – tikras...

Skaityti toliau

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 30
3
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Išbraidyti rasoti žolynai piliakalnio šlaituose, palydėtos akimis tirpstančios žvaigždėtame danguje laužo žiežirbos, nusiprausta stebuklingoje ryto rasoje, pabuvota darnoje su gamta......

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai
  • Global-Kapitalistas apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru

Kitas straipsnis
Kūčių išvakarėse – parama daugiavaikėms šeimoms

Kūčių išvakarėse – parama daugiavaikėms šeimoms

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai