Penktadienis, 16 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

J. Vaiškūnas. Vėlinių dvasia

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2010-10-31 02:12:13
6
Prie Aukuro | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prie Aukuro | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiame įsibėgėjančios modernybės pasaulyje, kuriame, kartais rodos, tuoj nebeliks nieko švento, per stebuklą esame išsaugoję paprotį susirinkti per svarbiausią mirusiesiems skirtą šventę – Vėlines. Kasmet kai pasaulį apgaubią tamsa, tarsi nematomai jėgai paveikus – pajudame į savo Šventuosius Alkus – pas protėvių vėles.

Vakaro vėlumoje tūkstančių automobilių šviesų skruzdėlynais pasklindame po Lietuvos kelius, milijonais žvakių liepsnelių apdengiame kapų kalnelius.

Vėlyvas ruduo, kuomet visa gyvoji gamta, gaubiama ilgėjančių naktų tamsos ruošiasi mirti žiemos kalėjime, nuo seno laikomas vėlių viešėjimo žemėj laiku. Tuomet nuėmus nuo laukų derlių kadais buvo atliekamos mirusiųjų vėlių pagerbimo apeigos – Ilgės.

Kiek galima dabar spręsti tose apeigose itin svarbūs buvo trys kertiniai dalykai: mirusiųjų priėmimas, vaišinimas, bei jų išlydėjimas.

Šios apeigos, matyt, prasidėdavo jau rugsėjo pabaigoje ir tęsdavosi bemaž iki lapkričio vidurio. Dauguma XVI-XVII a. rašytinių šaltinių, tarp įvairių mirusiems skirtų apeigų, pabrėžia vaišes, kurios būdavo ruošiamos kapinėse ar namuose.

Pavyzdžiui, A.Gvanjinis XVI a. rašo, kad žmonės savo artimųjų, giminių kapų eina lankyti nešini pienu, alumi, midumi. Ten jie kelia vaišes, šoka ratelius, pučia vamzdžius ir muša būgnus.

Senieji vėlių maitinimo papročiai nors ir sumišę su krikščioniškais gerai išlikę buvo dar ir XIX a. Tuo metu kai kuriose Aukštaitijos ir pietryčių Lietuvos vietose mirusiųjų vėlėms buvo kūrenama pirtis ir ruošiama puota. Vėles pirma kviesdavo nusiprausti, o po to pasivaišinti.

Kiekvienai kviečiamai vėlei pastatydavo atskirą kėdę, padėdavo marškinius bei rankšluostį. Stalą apkrautą valgiais ir gėrimais palikdavo, kad vėlės netrukdomos galėtų vaišintis. Vėliau tas vaišes nunešdavo į kapines. Gėrimus išliedavo ant kapų, o valgius palikdavo.

Mažėjant mūsų gyvenime šventumui ir nykstant senosioms šventėms iš buvusio ilgo mirusiems skirtų švenčių laikotarpio galu gale liko tik viena bažnytinė Visų šventųjų diena. Net dar visai neseniai atskirai lapkričio 2-rą švęstos Vėlinės tuoj jau išsitrins…

Taip ir gyvename ramiame sielos patamsių snauduly. Ir gyventumėm amžinai, jei į sklandų gyvenimo sapną neįsiveržtų – mirtis – pažadinanti tikinčius ir netikinčius, galingus ir vargšus. Visus sulyginanti, visus alei vieną suvalanti.

Net jeigu niekuo netikime ir esame visai atitrūkę nuo papročių ir šaknų, mirtis dar nors akimirkai mus priverčia keisti planus: sustoti, prisiminti papročius: nukelti kepurę, nulenkti galvą, pagarbiai pritilus aukoti – uždegti žvakę padėti gėlių… Mirtis vis dar surenka, sujungia ir suvienija.

Pašarvotasis „dirba“ kaip religinis simbolis. Jis sujungia trūkinėjančius ryšius tarp gyvųjų, suveda nebebendraujančius gimines į vieną vietą, susodina prie bendro stalo, sustato prie kapo duobės. Tartum nebyliai sakytų – būkite kartu, laikykitės vienas kito, gyvenimas netruks prabėgti.

Net artimuosius gali išgirsti išsitariant: “jei ne laidotuvės, tai jau ir nesueitumėm, jei ne mirtis, tai visai užmirštumėm vienas kitą”. Mirtis – sukrečia, bet – suvienija. Mirtis vis dar neapsimestinė ir vis dar veiksminga.

Mirties akivaizdoje mes kreipiamės į savo tradicijas galinčias padėti perbristi per netekties, praradimo upės sroves. Mirtis nutraukianti kasdienybę sugražina mus prie esmingiausių gyvenimo vertybių, kai jokie dvasiniai simboliai ir ženklai to jau padaryti nebepajėgūs, kai niekas kitas jau negali prasibrauti prie mūsų sielos gelmių.

Nors trumpam nulenkiame galvas ir suklumpame prieš šį tikrąjį gyvenimo vertės simbolį. Mes vėl tampame religingi ir net prietaringi. Mūsų kasdieniniai išskaičiavimai  čia netenka prasmės.

Mirtis – moko gyventi. Štai kodėl sunkiausiomis tautai akimirkomis, kai jau nebegelbėdavo jokios maldos ir priesakai, mūsų didvyriai ir šventieji savanoriškai pasirinkdavo mirtį.

Iki šiol ataidi prūsų legendinių brolių Brutenio ir Videvučio, žengiančių į pasiaukojimo laužo liepsnas, priesakai: „Žinok, mano tauta, kad be savo dievų tu nesulauksi nieko gero, nieko džiaugsmingo.

Žinok, kad dievai teikia visą gėrį, visą laimę, visą džiaugsmą ir palaimą“.  Iš liepsnų tebesklinda savo tikėjimo neišdavusių Pilėnų balsai, ataidi Romo Kalantos šūksnis: „Laisvę Lietuvai!“

Mūsų protėviai buvo įsitikinę, kad mirusieji nuo gyvųjų toli nesitraukia, o įsikūnija į gyvulius, augalus, vabzdžius.

Tokio tikėjimo šviesoje visa gyvoji gamta buvo šventa ir neliečiama. Vėliau, mirusiųjų būties vietą nukėlus už šio pasaulio ribų, gamta neteko šventumo ir tapo nevaržomos žmogaus veiklos arena.

Bet gi visais laikais buvo įsivaizduojama jog, kad ir kur bebūtų mirusieji visuomet palaiko ryšius su gyvaisiais – lanko mus, padeda mums ar net baudžia.

Pagarba protėvių vėlėms gyvuosius lydėjo visur. Buvo manoma, kad vėlės globoja gyvuosius ir be jų įtakos čia žemėje negali būti Darnos ir Skalsos. Tad pagarba vėlėms buvo rodoma ne tik per Vėlines, bet per visas kalendorines ir šeimos šventes, o taip pat prieš pradedant dirbti svarbius darbus ar kylant į mūšį.

Protėvių vėlės gyvena namų kertėse, sodybos medžiuose, vandens versmėse, lauko akmenyse, plevena nuotakų veliumuose, plazda karo vėliavose…

Tartum nematomos radijo bangos jos sklinda ratilais apie mus ir dažnai praeina kiaurai, nerasdamos už ko užsikabinti…

Todėl kasmet sutartu laiku ir sutartoje vietoje turime suderinti su jomis savo sielų „imtuvus“, kad nepamirštume jog esame jų pasiuntiniai pašaukti perduoti praeities dvasią naujiems įsikūnijimams.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Nargėlaitė. Apie Ugnies reikšmę atgimimui
  2. Žvakutė ant užmiršto kapo 2010

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kemblys says:
    15 metų ago

    Ačiū už straipsnį. Gal tikrai Ilgės suartina gyvuosius..?

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    15 metų ago

    Manau, kad suartina. Kiek dar gali suartinti šiais nutolimų laikais.

    Atsakyti
    • Rimantas says:
      13 metų ago

      Teisingas straipsnis ir pastebėjimas, kad Vėlinės tapo bene masiškiausia ir judriausia metų švente Lietuvoje. Aplankomi ne tik mirusieji, bet ir artimieji bei tolimos giminės, jų atšakos, o žvakių šviesų gausa kapinėse tai akivaizdžiai paliūdija. Juk širdies gilumoje kiekvienas tikisi, lankant kapus, ten sutikti žmones su kuriais nutrūko ryšiai, o jų siela vistik pasiilgsta. Tai tarsi atsitiktinis pasimatymas į kuri mus sukviečia mirusiujų vėlės. Matyt santykių atšalimas ir visuomenės susvetimėjimas, begalinis tempas ir nesibaigiantis materialinių gėrybių vaikymasis ištuštino sielas, o ši tradicija ir ritualas tarsi sugražina mus į realybę ir bent kažkiek suteikia laiko pamąstymams ir pabendravimui ko nūdienos žmogui labai trūksta. Juk ne šiaip sau nieko neraginami mes kasmet atliekame šį ritualą.

      Atsakyti
  3. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    Vėlinės/Ilgės – Vienybės Dydi Akimirka,apimanti Visumą.

    Atsakyti
  4. Akmenė says:
    9 metai ago

    Straipsnis ne tik prasmingas, bet ir labai gražus, tokia daili meninė išraiška…

    Atsakyti
  5. Povilas says:
    8 metai ago

    Jonas, kaip tikras krivis, nuteikia, suvienija, nuramina, paaiškina ir gal net parodo kelią to nerodydamas. Sielovada.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Saugumo priemonės
Lietuvoje

KAM stiprina savivaldybių atsparumą

2025 05 16
Vaistai | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

2025 05 16
VKI viršininkas, dr. Audrius Valotka | LKI nuotr.
Lietuvoje

Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos

2025 05 16
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vartotojams – daugiau duomenų ir aiškumo apie prekes

2025 05 16
Mildos šventė
Etninė kultūra

Romuva kviečia į pavasario sambarius ir Mildos šventę Margionyse

2025 05 16
Vėjo jegainės | enmin.lrv.lt nuotr.
Energetika

Seimas pritarė tolimesniam jūrinio vėjo energetikos vystymui

2025 05 16
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

Aptartos priemonės Rusijos šešėliniam laivynui užkardyti

2025 05 16
Hibridinių parkų statybos pradžia
Energetika

Pasvalio rajone – trijų saulės ir vėjo hibridinių parkų statybos

2025 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Naivus apie R. Vanagas. Vau, lietuviai, vau!
  • Bartas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • KAM stiprina savivaldybių atsparumą
  • Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija
  • Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Virginijus Kašinskas | A. Bajor nuotr.

Dailininkas Virginijus  Kašinskas švenčia garbingą gimtadienio sukaktį

2025 05 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

2025 05 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

2025 05 11
Alfonsas Lingis (1933–2025)

Mirė garsus JAV lietuvių filosofas Alfonsas Lingis

2025 05 10
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Popiežius Pranciškus | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mirė Katalikų Bažnyčios vadovas Chorchė Marijus Bergoljas (Popiežius Pranciškus)

2025 04 21
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

G. Navaitis. Išsilaisvinimas nuo pykčio

2025 04 17
Signataro A. Patacko diskusijų klubo iškaba Kauno įgulos karininkų ramovėje

Prisimintas signataras Algirdas Patackas: praėjo 10 metų nuo jo netekties

2025 04 07
Algimantas Čekuolis

Mirė ilgametis žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis

2025 04 04

Skaitytojų nuomonės:

  • >Naivus apie R. Vanagas. Vau, lietuviai, vau!
  • Bartas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • GINTARAS apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Kaip palengvinti netektis?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai