Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir vartojant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus. Šio užsikrėtimo galima nesunkiai išvengti vartojant pakaitintą, pasterizuotą ar užvirintą pieną bei termiškai apdorotus pieno produktus.
Erkinio encefalito plitimo rizika per gyvulių pieną
Erkinio encefalito židiniai yra nustatomi beveik visose Europos šalyse. Pagrindiniai erkinio encefalito viruso pernešėjai yra penkios iksodinių erkių rūšys: Ixodes persulcatus, Ixodes ricinus, Dermacentor silvarum, Haemophysalis concinna ir Haemophysalis japonica. Pirmosios dvi rūšys yra plačiau paplitusios Lietuvoje ir turi didesnę reikšmę erkinio encefalito epidemiologijoje.
Erkinio encefalito virusas persistuoja daugiausia smulkiųjų graužikų ir voragyvių (erkių) organizmuose, tačiau pernešti virusą gali ir kitos rūšys – elniai, stirnos, avys, ožkos ir paukščiai. Žmonių užsikrėtimui erkinio encefalito virusu (EEV) labai svarbūs atrajotojai – avys, ožkos, mažiau – galvijai. Ožkų organizme EEV cirkuliuoti pradeda 4 dieną po užsikrėtimo. Neutralizuojančius antikūnus kraujo serume galima aptikti 10–13 dieną, jie gali išsilaikyti daugiau nei metus. Viremijos metu, antrą arba trečią dieną po užsikrėtimo, EEV nedidelėmis koncentracijomis 3–7 dienas išskiria su pienu (EFSA, 2012). Remiantis mokslininkų pateiktais duomenimis yra žinoma, kad virusas gana ilgai išsilaiko piene ir pieno produktuose: buitiniame šaldytuve viruso titras nekinta iki dviejų savaičių, o pieno produktuose (grietinėje, svieste) virusas gali buti nustatomas po dviejų mėnesių (Bagdonas ir kt., 2005). Apie žmonių užsikrėtimą EEV per nepasterizuotą pieną buvo pranešta Slovakijoje, Lenkijoje ir kitose Rytu Europos šalyse (Labuda ir kt., 2002). Čekijoje buvo užregistruota daugiau kaip 600 užsikrėtusiųjų EEV žmonių dėl to, kad jie vartojo nepasterizuotą galvijų arba ožkų pieną. Šiuo keliu Baltarusijoje, Centrinės ir Šiaurės Vakarų Rusijos srityse atskirais metais užsikrėtė iki 78,6–79,4 % visų infekuotųjų (Mickienė, 2002). 2011 metais yra minimi žmonių užsikrėtimo atvejai vartojant galvijų nepasterizuotą pieną Vengrijoje (Caini ir kt., 2012). Taip pat buvo pranešimų apie keletą erkinio encefalito atvejų Centrinėje ir Šiaurės Europoje, kai žmonės užsikrėtė naudodami maistui nepasterizuotą ožkų pieną bei ožkų pieno sūrį (Holzmann ir kt., 2009, Kriz ir kt., 2009, Balogh ir kt., 2010). Lietuvoje 2000 metais buvo pranešta, kad 4% žmonių nuo visų sergančiųjų EE užsikrėtė būtent vartodami nepasterizuotą pieną (Vaišvilienė ir kt., 2002). Šiuo metu Lietuvoje kasmet yra registruojama keliolika erkinio encefalito atvejų, kai žmonės EEV užsikrečia vartodami nepasterizuotą ožkų pieną ar jo produktus.
Erkinio encefalito paplitimas gyvūnų populiacijoje
Daugumai gyvūnų erkinis encefalitas nesukelia jokių klinikinių ligos simptomų, todėl pagrindinis būdas šioms infekcijoms nustatyti yra laboratoriniai tyrimai. Įprastiniai šių infekcijų diagnostikos metodai dažniausiai pagrįsti tiesioginiu sukėlėjų nustatymu klinikiniuose mėginiuose arba netiesioginiais specifiniu antikūnų nustatymo būdais. Pastaruoju metu vis plačiau taikomas IFA metodas, nes galima greitai ir tiksliai ištirti didelį antikūnų kiekį. 2004 metais IFA metodu Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad didžiausias (22,2 % ir 33,3 %) teigiamai reagavusių į erkinio encefalito viruso antigeną ožkų kraujo mėginių santykis nustatytas tose vietovėse, kuriose erkių aktyvumas padidėjęs. Taip pat nustatyta, kad gyvuliai, laikomi tvartuose šiltuoju metu periodu, turi žymiai mažesnę tikimybę užsikrėsti EEV. Mokslinių serologinių tyrimų rezultatai parodė, kad ožkų užsikrėtimo laipsnis EEV yra nevienodas ir su gyvulių amžiumi turi tendenciją didėti (Bagdonas ir kt., 2005).
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atliekami gyvūnų, dažniausiai galvijų ir ožkų, imunologiniai erkinio encefalito tyrimai. Gyvūnų kraujo mėginiai tiriami imunofermentinės analizės (IFA) metodu. 2011–2013 m. laikotarpiu erkinio encefalito antikūnų atžvilgiu tirta 82 gyvulių (ožkų, avių, galvijų) mėginiai, iš jų 34 mėginiai turėjo kontaktą su šiuo virusu – jiems nustatyti antikūnai prieš EEV.
Rekomendacijos
• NMVRVI specialistai siūlo atlikti ožkų, avių bei galvijų kraujo imunologinius tyrimus. Pastaraisiais metais tokių tyrimų atliekama labai mažai, o rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu per termiškai neapdorotą gyvulių pieną – didelė.
• Žmonėms erkinio encefalito aktyvi imunoprofilaktika (skiepai) – efektyviausia priemonė išvengti ligos, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse.
• Rekomenduojama nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų maistui, ypač
jeigu žmonės nėra pasiskiepiję prieš EEV. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant +70ºC temperatūrai – per 5 minutes.
• Siekiant išvengti ožkų užsikrėtimo erkiniu encefalitu rekomenduojama neganyti jų
pamiškėse, aukštoje žolėje, bruzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose.
• Rekomenduojama gyvulių laikymo patalpose atlikti sistemingą graužikų populiacijos naikinimą.
