Užsitęsusi žiema dar nenoriai užleidžia pavasariui savo pozicijų, tačiau reikia nepamiršti, kad atšilus orui, prasidėda erkių aktyvumo periodas. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad vienintelė ir efektyvi priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito yra skiepai (trijų dozių vakcina). Ypač rekomenduojama pasiskiepyti miško darbininkams, žmonėms, mėgstantiems poilsiauti miške, keliautojams, grybautojams, uogautojams, miškingose vietovėse gyvenantiems žmonėms. Skiepai nuo erkinio encefalito yra neatlyginami iš valstybės biudžeto, imunoprofilaktikos kainą ir apmokėjimo tvarką nustato skiepijimus atliekanti įstaiga. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje.
2012 m. Panevėžio apskrityje pirmą kartą atėjusių pasiskiepyti nuo erkinio encefalito žmonių skaičius padidėjo beveik 2 kartus nei 2011 m. Panevėžio miesto gyventojai praėjusiais metais nuo erkinio encefalito skiepijosi 3 kartus aktyviau nei 2011 metais (868 asmenys). Iš viso 2012 metais Panevėžio apskrityje nuo erkinio encefalito pirmą kartą skiepijosi 1279 asmenys.
2012 m. Panevėžio apskrityje užregistruoti 74 susirgimai erkiniu encefalitu, kur sergamumo rodiklis buvo 3,0 atvejo/10 000 gyventojų. Palyginus praėjusių metų užregistruotų atvejų skaičių su 2011 m., jis išaugo daugiau nei 2 kartus. Centro epidemiologinės analizės duomenimis, didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu registruojamas antroje vasaros pusėje ir rudenį, tačiau pirmieji susirgimai šia liga stebimi jau balandžio mėnesį. Erkiniu encefalitu dažniau serga suaugę, 45-64 metų amžiaus žmonės, daugiau vyrai.
Erkinis encefalitas yra sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Šis virusas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti įsisiurbus užkrėstai erkei arba geriant nevirintą, infekuotą erkinio encefalito virusu karvės ar ožkos pieną. Žmogus apie ligą sužino tik po 1–4 savaičių, pajutęs panašius į gripą požymius: pakilusi temperatūra, galvos skausms, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais viduriavimas. Pakilusi temperatūra laikosi apie 7 dienas, po to ji tampa normali arba šiek tiek aukštesnė, bendra būklė pagerėja, tačiau po 3 – 5 dienų vėl pradedama karščiuoti, ligos požymiai kartojasi, prasideda stiprūs galvos skausmai, kartais sutrinka sąmonė. Šiai ligai būdingi liekamieji reiškiniai (apie 30–40 proc. atvejų), dėl kurių ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, gali atsirasti neįgalumas. Esant galvos smegenų pažeidimui būdingas sutrikęs miegas, sąmonė, pusiausvyra, traukuliai, paralyžiai. Sutrinka rijimas, kalba pasidaro neaiški, blogėja širdies darbas, kvėpavimas. Nugaros smegenų pažeidimui būdingi kaklo, pečių lanko raumenų paralyžiai, raumenų masės mažėjimas. Ligonis nenulaiko galvos, negali pakelti rankų. Atsiradę paralyžiai visam gyvenimui suluošina žmogų.
