Už lango – pavasaris, netrukus visi važiuos prie upių, ežerų, į mišką, sodybas bei parkus. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad, planuojant šių metų atostogas pravartu apgalvoti ir prisiminti gamtoje tykančius pavojus. „Vienas iš galimų pavojų – nedidukas voragyvis, kuris siurbdamas kraują perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkius žmonių susirgimus. Tai erkė“, – teigia visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė.

Erkės gali nubusti jau kovo mėnesį, o reikšmingas infekcinio dažnio padidėjimas stebimas vasarą: birželį, liepą, rugpjūtį. Aktyviausios jų maisto paieškos dažniausiai būna gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje bei rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo viduryje. „Kadangi Lietuva yra endeminė labai sunkių ir pavojingų erkių platinamų ligų erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis, būtina jau dabar prisiminti šį pavojų sveikatai“, – primena visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ručinskaitė.

Erkių platinamų ligų plitimo keliai yra du: per kraują (įkandimo metu) ir geriant infekuoto gyvulio nevirintą pieną.

Pavojingi virusai dauginasi ir išlieka erkių seilėse. Įkandimo metu šiltakraujai gyvūnai nejaučia skausmo, nes erkių seilėse yra anestezinių medžiagų. Ant priekinių kojų erkės turi jutiklius, padedančius net iki 10 m atstumu aptikti šiltakraujus gyvūnus. Vidutiniškai kas 10-tas erkės įkandimas yra infekuotas. Šių voragyvių mėgstamiausios buveinės: krūmai, tanki žolė, žemutinė medžio dalis, esanti iki 1,5 m virš žemės.

Iš erkių pernešamų ligų labiausiai žinomas erkinis encefalitas (EE) ir Laimo liga (LL). Šios ligos yra visiškai skirtingos, skirtingi jų sukėlėjai, simptomai, gydymas. Tačiau neretai jas žmonės painioja. EE sukelia virusas, o LL – bakterijos borelijos, todėl ji dar vadinama Borelioze.

Laimo liga (LL) sukeliama borelijos (Boreliozė). LL skirstoma į 3 stadijas. Įkandus erkei, iš pradžių atsiranda uždegimo apimtas žiedo formos paraudimas (Erythema migrans), kuris gali trukti nuo keleto dienų iki keleto savaičių, žmogus skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu. Antroje stadijoje pažeidžiami nervai – prasideda jų paralyžius, išsivysto sąnarių uždegimai (Laimo artritas). Trečiojoje stadijoje pažeidžiama oda ir sutrinka centrinė nervų sistemos veikla, vystosi vadinamasis Laimo encefalitas. Borelijos pernešamos visose erkės vystymosi stadijose. Laimo ligos inkubacinis periodas gali trukti iki 30 dienų. Raudona odos dėmė atsiranda vidutiniškai po 3–5 dienų nuo įkandimo. Laimo ligos sukėlėjai (borelijos) jautrūs antibiotikams.

Erkinis encefalitas – tai erkinio encefalito viruso sukelta infekcinė liga. Pirmiausia (1937 m.) EE virusas pastebėtas atokiuose rytų Rusijos regionuose, o pirmą kartą išskirtas 1956 m. Austrijos mokslininkų. Šiandien šis virusas skirstomas į tris rūšis: Vakarų Europos virusas (anksčiau vadintas CEEV – Centrinės Europos encefalito virusu), Rytų virusas (anksčiau RPVEV – Rusijos pavasario vasaros encefalito virusas), Siberijos virusas (anksčiau Vakarų Siberijos virusas).

Žmonės dažnai nesupranta, kad serga erkiniu encefalitu, nes pirmajai ligos stadijai būdingas karščiavimas ir kiti į gripą panašūs simptomai. Po to sergančiojo būklė pagerėja – atrodo, kad žmogus sveiksta, bet tada būna antroji ligos stadija, kuri gali pasireikšti kaip meningitas, meningoencefalitas, meningoencefalomielitas. Vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Persirgęs šia liga žmogus, įgyja imunitetą visam gyvenimui. Maždaug trečdaliui erkiniu encefalitu persirgusių žmonių gresia liekamieji reiškiniai. EE inkubacija trunka nuo 8 iki 30 dienų. Antivirusiniai vaistai šios ligos sukėlėjo neveikia.

Nėra vienintelio patikimo būdo padedančio apsisaugoti nuo erkių. Tačiau galima kai ką padaryti, kad jų išvengtume.

Labai svarbu jūsų apranga. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Iškylaudami gamtoje renkitės šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.

Po iškylos gamtoje rūpestingai apžiūrėkite kūną. Patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Jau minėta, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant infekuoto gyvulio pieną, todėl specialistė Asta Ivoškienė primena vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

„Išvykdami į gamtą nepamirškite pagal galimybę vengti pamiškių ir aukštos žolės, pasirūpinti tinkama apranga, bei repelentais, kurie gali pagelbėti išvengti erkės įkandimo, tačiau veiksmingiausia priemonė – skiepai“, – teigia Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė.

Įprastinė skiepijimo schema susideda iš trijų etapų: pagrindinė vakcinacija, I palaikomoji dozė bei kitos palaikomosios dozės. Skiepijantis pagal įprastinę skiepijimosi schemą dvi pirmosios vakcinacijos dozės turėtų būti įskiepijamos prieš „erkių sezoną“, šaltuoju metų laiku.

Pagrindinė vakcinacija: 1 dozė→2 dozė po 1–3 mėnesių →3 dozė po 5–12 mėnesių po antrosios dozės.
I palaikomoji dozė: po 3 metų po trečiosios dozės.
Kitos palaikomosios dozės: kas 3–5 metus (vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonėms kas 3 metus).

Galima rinktis pagreitintą apsaugą vėlai atvykusiems ir keliautojams. Ji taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga.
Pagreitintos skiepijimo schemos pavyzdys:
Pagrindinė vakcinacija: 1 dozė→2 dozė po 14 dienų →3 dozė po 5-12 mėnesių po antrosios dozės.
I palaikomoji dozė: po 3 metų po trečiosios dozės.
Kitos palaikomosios dozės: kas 3–5 metus (vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonėms kas 3 metus).

Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmosios dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo (taikant tiek įprastą, tiek pagreitintą skiepijimo schemą).

Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami išskirtinais atvejais.

Atminkite, dažnai ne ta erkė, kurią radote ir pašalinote gali būti užkrėtusi Laimo liga ar erkiniu encefalitu, o ta, kurios nepamatėte! Saugokite save ir savo artimuosius!

Spausdinti 🖨