Sekmadienis, 10 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Probiotikai – kas tai?

www.alkas.lt
2013-04-06 07:43:29
4.2k
PERŽIŪROS
0
www.freegreatpicture.com nuotr.

freegreatpicture.com nuotr.

www.freegreatpicture.com nuotr.
www.freegreatpicture.com nuotr.

Šiandien rinkoje atsirado daug maisto gaminių, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį. Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič.

Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam virškinimo trakto darbui. Mikroorganizmų skaičius įvairiose kūno vietose yra skirtingas. Jų galima rasti ne tik burnoje, plonojoje, storojoje žarnoje, bet ir skrandyje. Dėl rūgštinės skrandžio terpės jame aptinkama tiktai keletas bakterijų rūšių (dažniausiai rūgštį toleruojančios laktobacilos). Dėl didesnio sąlyčio su maisto medžiagomis ir lėtesnio turinio slinkimo storojoje žarnoje yra milijoną kartų daugiau mikroorganizmų nei skrandyje. Žmogaus virškinimo trakte yra daugiau nei 200 įvairių rūšių bakterijų. Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg bakterijų ir toks pats kiekis pašalinamas su išmatomis per metus. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus ar esant stresui, gali sutrikti pusiausvyra tarp naudingų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus ir Bifidobacterium, ir bakterijų, kurios gali būti žalingos sveikatai. Organizmas tampa mažiau atsparus maisto infekcijoms, kurias sukelia tokios bakterijos kaip Salmonella, E. coli ar Listeria. Ilgalaikis bakterijų disbalansas žarnyne gali prisidėti prie gaubtinės žarnos vėžio ir opinio kolito atsiradimo.

Kas tai – probiotikai?

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbę oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai“. Idealus probiotikas turi būti: atsparus rūgštims ir tulžiai, sugebėti prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės, būti saugus. Dažniausiai naudojami probiotikai – įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, tačiau gali būti naudojamos Saccharomyces cerevisiae mielės bei E. coli ir Bacillus kai kurios rūšys.

Probiotikų reikšmė organizmui

Virškinimo trakto bakterijos būtinos virškinimo fiziologijoje. Disbiozė (žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas) atsiranda, kai sutrinka virškinamojo trakto bakterinės mikrofloros pusiausvyra. Disbiozė gali skatinti lėtinių kvėpavimo takų, autoimuninių, onkologinių, uždegimo ligų vystymąsi; gali būti nepaaiškinamo nuovargio ir psichiatrinių simptomų priežastimi. Disbiozę skatina dažnas antibiotikų ir vaistų vartojimas, žarnyno infekcijos. Virškinimo trakto mikroflorą gali veikti badavimas, mitybos pokyčiai, gyvensenos įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra; įtakos gali turėti ir genetinis polinkis.

Nepaisant dažno iš mūsų įsitikinimo, kad probiotinių bakterijų vartojimas visada yra naudingas mūsų sveikatai, moksliniai tyrimai rodo, kad šis poveikis siejamas tik su tam tikromis bakterijų padermėmis ir negali būti taikomas apibendrintai visoms probiotinėms bakterijoms. Todėl pastaraisiais metais mokslinių tyrimų metu didžiausiais dėmesys buvo skiriamas kiekvienos probiotikų padermės gebėjimams apsaugoti ar gydyti tam tikras ligas.

Yra keletas mechanizmų kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį. Kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagas, naikinančias mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir, galiausiai, kai kurios bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą.

Probiotikai pieno produktuose

Lietuvos rinkoje yra nemažai pieno produktų, kurių etiketėse nurodoma, kad produktai yra praturtinti įvairiomis probiotinėmis bakterijomis. Vieni tokių produktų – jogurtai. Jogurto gamybai tradiciškai naudojama termofilinių pienarūgščių kokų (Streptoccocus thermophilus) ir bulgarų lazdelių (Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus) raugas. Šio raugo bakterijos išlaiko pastovų santykį ir yra simbiotiškos. Etikečių ženklinime jos yra nurodomos kaip „gyvos jogurtų bakterijos“, „jogurtinių bakterijų raugas“, „jogurtinės bakterijos“ ir pan. Pastaraisiais metais be tradicinių rūšių jogurto gaminami ir jogurtai su probiotinėmis kultūromis. Kaip probiotinis priedas parenkama mikroorganizmų kultūra turi atstovauti normaliai mikroflorai, būti gyva ir aktyvi maiste prieš vartojimą, tokia išlikti praeidama virškinamąja trakto dalimi, gebėti daugintis žarnyne ir teigiamai jį veikti. Pieno pramonėje šiuo metu dažniausiai naudojami šie mikroorganizmai: Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium, Lactobacillus. plantarum, Lactobacillus casei subsp. casei, Lactobacillus rhamnosus.

Kol kas nėra patvirtintų teiginių apie maisto produktų, praturtintų probiotikais, naudą sveikatai

Pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas probiotikais labai išaugo. Atsirado daugiau negu 6000 mokslinių publikacijų probiotikų tema, 60 % iš jų – nuo 2008 m. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamente Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą yra nurodoma, kad „teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai at netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudėtinių dalių ir sveikatos. Teiginiai apie maisto produktų sveikatingumą draudžiami, jeigu jie pagal reglamento reikalavimus nėra leisti vartoti Europos Komisijos ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.
Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) 2008 m. pradėjo nagrinėti ir vertinti šalių narių pateiktus teiginius apie sveikatingumą. Iki šiol nei vienas iš 164 pateiktų teiginių apie probiotikų naudą sveikatai nebuvo patvirtintas. EFSA publikuojamose mokslinėse nuomonėse dėl teiginių apie sveikatingumą atmetimo (susijusiose su probiotikais) nurodo tokias priežastis: mikroorganizmai ar mikroorganizmų įvairūs deriniai pateiktuose prašymuose dėl sveikatingumo teiginių patvirtinimo nėra pakankamai išsamiai apibrėžti (apibūdinti), netinkami parinkta populiacijos grupė, kuriems galėtų būti skirtas sveikatingumo teiginys.

***

Susidomėjusius probiotikais ir jų teikiamomis teigiamomis savybėmis sveikatai ir žmogaus organizmo veiklai, kviečiame apsilankyti Ohhira.lt svetainėje.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie nitratus daržovėse ir vandenyje
  2. Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės
  3. Saldumynus vartokime saikingai
  4. Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų
  5. Daugiausia ūmių žarnyno infekcijų kyla dėl higienos reikalavimų nesilaikymo
  6. Nuo moksleivių stalų dingo ne tik druska, bet ir pipirai
  7. Vaikų higienos įpročiai ir nešvarių rankų ligos
  8. Bakterijų atsparumas antibiotikams – visuomenės sveikatos iššūkis
  9. Virtuvinėje kempinėlėje slypintys pavojai
  10. Patarimai ruošiantis iškylai gamtoje
  11. Trichinelioze užsikrečiama dėl nerūpestingumo
  12. Maisto papilduose aptikti neleistini maisto priedai
  13. Patarimai vyresnio amžiaus žmonėms pagerinti savijautai
  14. Kaip elgtis padidėjus gyventojų sergamumui gripu?
  15. Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija
Istorija

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje klausimas dėl istorinės atminties išsaugojimo tremties vietose 

2026 05 10
Šilutės tiltas
Architektūra

Šilutės tiltas: paveldo vertybei svarbi ir jo tikroji spalva

2026 05 10
Viadukas
Lietuvoje

Kaune – naujojo viaduko bandymai 

2026 05 09
Mikroplastikas
Gamta ir ekologija

Mikroplastikas drabužiuose: kas nutinka juos skalbiant?

2026 05 09
Vilniaus rotušė
Kultūra

Atnaujinama Vilniaus rotušė: istorija ir šiuolaikiniai sprendimai

2026 05 09
Žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją
Astronomija ir kosmonautika

Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

2026 05 09
Dirbtinis protas moksle
Lietuvoje

Dirbtinis protas moksle: pagalbininkas ar klaidinantis įrankis?

2026 05 09
Paroda Vištytyje
Kultūra

Kviečiama tautinio paveldo gaminių kūrėjus dalyvauti parodoje Vištytyje

2026 05 09
Policija
Lietuvoje

Pareigūnų dėmesio vairuotojai sulauks ir gegužę

2026 05 08
Migrantai | VSAT nuotr.
Lietuvoje

18 migrantų iškastu urvu bandė patekti į Lietuvą

2026 05 08
Daugiabutis
Lietuvoje

Nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės būti visai netaršūs

2026 05 08
Šilutės tiltas
Gamta ir žmogus

Šilutės tiltas: pilkas ar geltonas?

2026 05 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • +++ apie Atnaujinama Vilniaus rotušė: istorija ir šiuolaikiniai sprendimai
  • Rimvydui apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • Naivus klausimas apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Grigaravičius. Tautininkų srovė 1905–1926 m.
  • Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje klausimas dėl istorinės atminties išsaugojimo tremties vietose 
  • Šilutės tiltas: paveldo vertybei svarbi ir jo tikroji spalva
  • Neprižiūrėti krūmai ir medžiai – grėsmė eismo dalyviams

Kiti Straipsniai

Susitikimas Prezidentūroje

Prezidentūroje aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas regionuose

2026 05 04
Kuo papildyti pavasarinį stalą?

 3 lengvi receptai, kurie padės suvartoti daugiau skaidulų kasdien

2026 05 03
Sveikata

Tirpsta rankos ar silpsta raumenys? Neskubėkite to nurašyti nuovargiui

2026 05 02
Saldi bulvė

Lėkštės centre saldi bulvė – šį patiekalą jau išbandė milijonai žmonių

2026 05 02
Lagaminas

Kas iš tikrųjų dažniausiai sugadina atostogas?

2026 05 01
Sveikata

Paslaugos pas specialistus nuo gegužės 1 d. – jau be priemokų

2026 04 30
Vitaminų kapsules lėkštėje bandoma perpjauti su stalo peiliu prilaikant šakute...

Kas yra vitaminai ir kodėl tau jų tikrai reikia?

2026 04 29
Lova su antklode miegamajame, simbolizuojanti miego temperatūros skirtumus

Kodėl kai kurie žmonės visada šąla po antklode, o kiti – kaista: miego temperatūros mokslas

2026 04 29
Maisto papildai kapsulėmis ir milteliais, skirti riebalų deginimui

Riebalai tirpsta greičiau nei manai – jei pasirenki tinkamą papildą

2026 04 29
Sveikata

Ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl Psichikos sveikatos priežiūros 

2026 04 28

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • +++ apie Atnaujinama Vilniaus rotušė: istorija ir šiuolaikiniai sprendimai
  • Rimvydui apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • Naivus klausimas apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • >+++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
N.Jagelavičiūtė-Teišerskienė. Kas sudaro valstybės pagrindą?

N.Jagelavičiūtė-Teišerskienė. Kas sudaro valstybės pagrindą?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai