Specialistai perspėja apie rudens sezono erkių aktyvumą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad prasidėjo antrasis erkių aktyvumo pikas. Jis stebimas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Tai sutampa ir su derliaus nuėmimu bei grybų sezonu, todėl padidėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Grybautojai ir ūkininkai raginami būti budriais ir imtis apsisaugojimo priemonių.

ULAC duomenimis, per pirmus 7 šių metų mėnesius užregistruoti 202 erkinio encefalito ir 878 Laimo ligos atvejai. Per praėjusių metų tą patį laikotarpį susirgimų buvo užregistruota mažiau: atitinkamai 113 ir 790.

Europinės, arba miškinės, erkės (lot. Ixodes ricinus) aktyvusis periodas trunka Lietuvoje nuo kovo iki lapkričio, o pastaraisiais metais ir iki gruodžio mėnesio pradžios. Aktyvumo trukmę nulemia sezono klimatinės sąlygos. Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius registruojamas gegužės viduryje.

Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose erkių paplitimas mažesnis. Erkės ropoja augalų lapais ar stiebais ir jais aukštyn gali nukeliauti ne daugiau kaip metrą ar pusantro.

Didžiausia erkių gausa stebima vidurio Lietuvoje. Erkiniu encefalitu dažniausiai žmonės užsikrečia Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Kitose apskrityse – rečiau. Laimo liga – dažniausiai Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse, bet užsikrėsti galima visuose Lietuvos rajonuose, nes sukėlėjas erkėse aptinkamas visur.

Plintant erkėms, didėja ir žmonių, sergančių erkių pernešamomis ligomis, skaičius. Kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis serga apie 2–3 tūkst. žmonių.

Specialistai primena, kad efektyviausiai nuo erkinio encefalito apsaugo vakcinacija. Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Laimo liga gydoma antibiotikais.

ULAC specialistai pataria:

• Einant į mišką apsivilkti šviesiais drabužiais. Viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno.
• Galvą apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę ar gobtuvą.
• Grįžus iš vietų, kur gali būti erkių, atidžiai apžiūrėti kūną, o dėvėtus drabužius palikti negyvenamoje patalpoje.
• Repelentais išpurkšti atviras žmogaus kūno vietas (veidą, kaklą, rankas) ir gamtoje dėvimus drabužius.