Sergamumas erkių platinamomis Lietuvoje kasmet auga. Šių ligų paplitimui turi įtakos klimato pokyčiai, erkių paplitimas, jų gausa, socialiniai-ekonominiai faktoriai, žmonių elgsena. Apie epidemiologinę erkių platinamų ligų situaciją Europoje ir Lietuvoje, šių ligų diagnostiką ir gydymą specialistai diskutavo mokslinėje-praktinėje konferencijoje, kuri kovo 5 d. buvo surengta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre.
Lietuva, Latvija ir Estija – Europos Sąjungos šalys, kuriose yra viena didžiausių rizikų užsikrėsti erkiniu encefalitu (EE). Lietuvoje 2006–2012 m. erkiniu encefalitu susirgo 2 993 gyventojai, 2010 m. ir 2012 m., mirė po tris susirgusiuosius. Laimo liga (LL) per minėtą periodą susirgo 15 604 asmenys. Lietuvos teritorijoje plačiai paplitęs pagrindinis šių ligų platintojas Ixodes ricinus erkė. Jų randama ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose.
„Erkių platinamų ligų paplitimą sąlygoja daugybė faktorių: gamtos sąlygos ir klimato kaita, erkių platintojai – gyvūnai, ligų pernešėjai, nereikia pamiršti ir žmonių elgsenos. Būtina pasirūpinti, kad mus suptų nepalankios sąlygos erkėms veistis, pavyzdžiui, nuolat nupjauta žolė prie namų, vaikų žaidimų aikštelių, takų. Taip pat visada būtina pasirūpinti erkes atbaidančiomis medžiagomis ir tinkama apranga einant į mišką ar kitas vietas, kur gali būti erkių“, – aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
EE – paplitęs Centrinėje Europoje, ypač Baltijos šalyse, Slovėnijoje. Virusas gali būti perduodamas per infekuotos erkės įkandimą arba, rečiau (bet greičiau ir per trumpesnį inkubacinį laikotarpį), per nepasterizuoto infekuoto gyvūno pieno vartojimą. Gamtinis rezervuaras – smulkieji graužikai ir kt.
Pastaraisiais metais registruojami EE protrūkiai per nepasterizuotą pieną ir jo produktus: nepasterizuoto ožkos ir avies pieno bei ožkos sūrio vartojimą Estijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje.
Lietuvoje taip pat stebimi padažnėję užsikrėtimo EE per pieną atvejai. 2011 m. registruoti 4 protrūkiai (sirgo 13 asmenų), 2012 m. – tokiu būdu užsikrėtė 15 asmenų. Dažniausiai nurodoma priežastis – nepasterizuotas ožkų pienas. 2012 m. Lietuvoje EE sirgo 495 asmenys, t.y. 130 atvejų (26,3 proc.) daugiau nei 2011 m.
LL – dažniausiai registruojama erkių platinama liga Europoje. Liga plačiai paplitusi, intensyvūs gamtiniai židiniai yra Bulgarijoje, Čekijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje. Tai susiję su specifine augalija, reikalingų Ixodes ricinus erkei klimatinių sąlygų ir pakankamo kiekio žinduolių-šeimininkų, žmogaus elgesio pokyčių, pagerėjusios sergamumo kontrolės ir diagnostikos.
2012 m. mūsų šalyje registruota 2 440 LL atvejų, 11 atvejų daugiau nei 2011 m.
Pastaraisiais metais daug diskutuojama apie pasaulinį klimato atšilimą bei jo poveikį transmisinių ligų paplitimui Europoje. Ypatingas dėmesys skiriamas Laimo ligai ir erkiniam encefalitui. Spėjama, kad Europoje per kitą šimtmetį klimatas pašiltės 2–5°C ir reikšmingai padidės kritulių kiekis. Remiantis biologiniais ir statistiniais modeliavimo rezultatais, prognozuojama EE ir LL padidėjimo rizika.
Erkinio encefalito galima išvengti pasiskiepijus. Nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Įsisiurbus erkei, patariama pasitikrinti
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, medicininių tyrimų laboratorijos „Endemik diagnostika“ vadovė, gydytoja Eglė Marciuškienė teigė, kad kenčiant nuo nepaaiškinamo galvos, sąnarių, raumenų skausmo, pasikartojančių virškinamojo trakto problemų, chroniško gerklės skausmo ar lėtinių ausų infekcijų būtina atlikti kraujo tyrimus dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos.
„Įsisiurbusi erkė gali pridaryti daug žalos sveikatai, todėl patariame ištrauktą erkę ištirti laboratorijoje ir tokiu būdu įvertinti riziką ateityje susirgti erkių platinamomis ligomis“, – sakė gydytoja E. Marciuškienė
Laimo ligą diagnozuoti sudėtinga
Pasak gydytojos E. Marciuškienės, bene daugiausiai problemų šiandien kelia Laimo ligos diagnostika. „Ši liga Lietuvoje dažniausiai diagnozuojama laboratorijoje atlikus kraujo serumo tyrimus ieškant IgM ir IgG antikūnų. Tačiau labai dažnai teigiami imunofermentiniu ar imunofluorescenciniu metodu atlikti tyrimai nėra tvirtinami specifiškesniu standartizuotu „Westernbloto“ metodu. Dėl to pasitaiko nemažai atvejų, kai žmogui diagnozuojama Laimo liga ir skiriama antibiotikų, nors iš tikrųjų pacientas neserga Laimo liga“, – akcentavo gydytoja E. Marciuškienė.
Erkių platinamų ligų diagnostikos specialistas iš Lenkijos dr. Patrikas Matušekas teigė, kad ištobulėjus laboratorinės diagnostikos metodams yra būtina teigiamus imunofermentiniu metodu atliktus kraujo tyrimus Laimo ligai nustatyti dar kartą kartoti brangesniu ir tikslesniu „Westernbloto“ metodu.
„Laimo ligos diagnozė remiantis tik imunofermentiniu metodu dažnai lemia klaidingus rezultatus. Laimo liga turi būti diagnozuota atsižvelgiant į paciento klinikinį vaizdą ir pasitelkus laboratorinės diagnostikos naujoves. Klaidingi tyrimų rezultatai lemia klaidingą diagnozę ir nereikalingą gydymą“, – sakė „Euroimmun Polska“ mokslinių tyrimų specialistas dr. P. Matušekas.
Antibiotikai vartojami be reikalo
Vroclavo medicinos universiteto Infekcinių ligų skyriaus asistentas, Vroclavo regiono infekcinės ligoninės (Lenkija) gydytojas Marcinas Czarneckis aiškino, kad gydant Laimo ligą kartais skiriama per daug antibiotikų. „Dėl klaidingos diagnozės pasitikint tik imunofermentinių laboratorinių tyrimų rezultatais kartais antibiotikų skiriama be reikalo. Taip pat pastebime pernelyg ištęstus Laimo ligos gydymo antibiotikais kursus, nors toks gydymas nėra efektyvus ir kelia nepageidaujamą poveikį – atsparumą atibiotikams“, – teigė gydytojas M. Czarneckis.
Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. atvejų ligoninėse antimikrobiniai preparatai skiriami be reikalo arba netinkamai.
