Liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas ir vėl ketina svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) brukamus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose ir Tautinių mažumų įstatymo projektus. Nepaisydama gausių Lietuvos visuomeninių organizacijų, kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, neatsižvelgdama Konstitucinio teismo išvadas bei Lietuvos prezidentės nuomonę valdančiosios koalicijos politinė taryba iš visų jėgų toliau stumia ydingus įstatymo projektus.
Liepos 7 d. 8.30 val. protestuodama prieš tokius beatodairiškus valdančiųjų veiksmus „Vilnijos“ draugija, Sausio 13 brolija ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga prie Lietuvos respublikos Seimo rengia pilietinę akciją – piketus.
„Grupelėmis po 15 žmonių kviečiame rinktis prie Seimo ir pasakyti tvirtą ne lietuvių kalbos išdavikams ir Lietuvos teritorinio vientisumo ardytojams“, – sako „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas dr. Kazimieras Garšva.
Piketo dalyviai reikalaus: atmesti LSDP atstovų įregistruotą Vardų ir pavardžių bei antikonstitucinį LLRA parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektus, atmesti Civilinio kodekso bei Švietimo įstatymo pataisas, iškraipančias Lietuvos vietovardžius, gatvių pavadinimus ir de facto įvedančius regionines lenkų ir rusų kalbas.
„Raginsime Seimo narius balsavime palaikyti Valentino Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus ir Konstitucijos nepažeidžiančius Vardų ir pavardžių rašymo bei Tautinių bendrijų įstatymų projektus“, – sakė dr. K. Garšva.
Vidurdienį 12 val. į piketą „Lietuvių kalbos aneksija Lietuvos Respublikos Seime!“ prie Seimo kviečia rinktis ir Lietuvos liaudies partija. Piketo dalyviai žada viešai pasmerkti politikus, balsuojančius už „neteisėtus vietovardžių, vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektus“.
Preliminari Seimo liepos 8 d. darbotvarkė skelbia, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas (XIP-1648) teikiamas LLRA nario Jaroslavo Narkevičiaus turėtų būti svarstomas 12.45–13.05 val. (realiai pradėta svarstyti 13.20 val.).
G. Kirkilo ir I. Šiaulienės teikiamas „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą“ (XIIP-1653) numatoma svarstyti 13.05–13.25 val. Alternatyvus šiam V. Stundžio projektas (XIIP-1675) turėtų būti svarstomas 13.25–13.45 val. ( nebuvo svarstomi).
Primename, kad birželio 19 d. Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, susirūpinusi tuo, kad Seime tebesvarstomas Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės iniciatyva įregistruotas lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas XIIP-1653, kuriuo numatoma įteisinti vardų ir pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ne valstybine kalba, kreipėsi į žiniasklaidą, prašydama palaikyti pilietinę iniciatyvą „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“.
Alkas.lt redakcija atsiliepdama į šią visuomeninę iniciatyvą priėmė sprendimą jungtis prie šios akcijos ir įsipareigoja viešinti valstybinį lietuvių kalbos statusą pamynusių Seimo narių pavardes bei nuotraukas.
„Dienraščio Alkas.lt redakcija, gerbdama konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir siekdama, kad Lietuvos piliečiai būtų geriau informuoti apie jų rinktų atstovų veiklą Seime, nusprendė palaikyti visuomeninę iniciatyvą „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“. Palaikydami šią svarbią visuomeninę iniciatyvą tituliniame Alkas.lt portalo puslapyje visą mėnesį skelbsime lietuvių kalbos valstybinį statusą pamynusių Seimo narių pavardes, nuotraukas bei informuosime rinkėjus apie jų partinę priklausomybę iš karto po balsavimo Seime ir vėliau – mėnesį prieš būsimus savivaldos bei Seimo rinkimus“, – sakė Alkas.lt internetinio dienraščio vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas.
Pasak J. Vaiškūno, palaikyti šią pilietinę iniciatyvą paskatino ne tik pastarasis visuomenininkų susibūrusių į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungą prašymas, tačiau ir į redakciją plaukiantys gausūs laiškai, pareiškimai ir kreipimaisi iš įvairių visuomeninių bei valstybinių organizacijų, mokslo ir kultūros atstovų bei kūrybinių sąjungų, susirūpinusių lietuvių kalbos likimu XXI-ojo amžiaus geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
PILDOMA:
Liepos 8 d. Seimas neatsižvelgė į opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus prašymą pateiktą TS-LKD frakcijos vardu ir neišėmė iš darbotvarkės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto. Seimas taip pat neatsižvelgė į Dalios Kuodytės prašymą Liberalų frakcijos vardu prašiusios išimti iš Seimo darbotvarkės tautinių mažumų įstatymą.
Žiūrėkite Seimo posėdžio tiesioginę transliaciją ČIA.
Žiūrėkite diskusijos dėl LLRA inicijuotų įstatymų projektų įtraukimo į Seimo liepos 8 d. darbotvarkę tiesioginės transliacijos iš Simo vaizdo įrašą:
Balsavimo dėl Tautinių mažumų įstatymo išėmimo iš darbotvarkės rezultatai:
Už – 45
Prieš – 19
Susilaikė – 37
Įstatymo projekto svarstymą palaikė balsuodami prieš arba susilaikę šie Seimo nariai:
Bartkevičius Kęstutis, Bastys Mindaugas, Bradauskas Bronius, Čimbaras Petras, Dmitrijev Sergej, Dmitrijeva Larisa, Dudėnas Arūnas, Dumbrava Algimantas, Filipovičienė Vilija, Graužinienė Loreta, Gražulis Petras, Grybauskas Kazys, Jedinskij Zbignev, Kamblevičius Vytautas, Kirkilas Gediminas, Komskis Kęstas, Kondrotas Jonas, Kravčionok Vanda, Kvetkovskij Juzef, Leiputė Orinta, Mackevič Michal, Margevičienė Vincė Vaidevutė, Markauskas Raimundas, Matulevičius Vytautas Antanas, Mazuronis Andrius, Monkauskaitė Alma, Narkevič Jaroslav, Narkevičius Petras, Nesteckis Antanas, Olekas Juozas, Palionis Andrius, Paliukas Raimundas, Paulauskas Artūras, Pauža Bronius, Petrauskienė Milda, Petrošius Darius, Petrulis Domas, Popovienė Raminta, Požela Juras, Purvaneckienė Giedrė, Rozova Irina, Ručys Rimas Antanas, Sabatauskas Julius, Salamakinas Algimantas, Sargūnas Ričardas, Saulis Vytautas, Simulik Valerijus, Sinkevičius Rimantas, Sysas Algirdas, Skarbalius Valdas, Šalaševičiūtė Rimantė, Šiaulienė Irena, Talmont Leonard, Tamašunienė Rita, Ulickas Darius, Ursul Sergej, Valiukevičiūtė Ona, Varkala Jonas, Zasčiurinskas Mečislovas, Zeltinis Aleksandras, Žakaris Edvardas, Žemaitaitis Remigijus, Žvikienė Zita.
Balsavimo dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose išėmimo iš darbotvarkės rezultatai:
Už – 41
Prieš – 27
Susilaikė – 41
Įstatymo projekto svarstymą palaikė balsuodami prieš arba susilaikę šie Seimo nariai:
Bartkevičius Kęstutis, Bastys Mindaugas, Bradauskas Bronius, Čimbaras Petras, Dmitrijev Sergej, Dmitrijeva Larisa, Dudėnas Arūnas, Dumbrava Algimantas, Filipovičienė Vilija, Gailius Vitalijus, Gapšys Vytautas, Gentvilas Eugenijus, Graužinienė Loreta, Gražulis Petras, Grybauskas Kazys, Jedinskij Zbignev, Juodka Benediktas, Kamblevičius Vytautas, Kirkilas Gediminas, Komskis Kęstas, Kondrotas Jonas, Kravčionok Vanda, Kuodytė Dalia, Kvetkovskij Juzef, Leiputė Orinta, Mackevič Michal, Markauskas Raimundas, Masiulis Eligijus, Mazuronis Andrius, Mikolaitis Gintautas, Mitrulevičius Albinas, Monkauskaitė Alma, Narkevič Jaroslav, Narkevičius Petras, Nesteckis Antanas, Palionis Andrius, Paliukas Raimundas, Paulauskas Artūras, Pauža Bronius, Pavilionienė Marija Aušrinė, Petrauskienė Milda, Petrošius Darius, Petrulis Domas, Popovienė Raminta, Purvaneckienė Giedrė, Ručys Rimas Antanas, Sabatauskas Julius, Salamakinas Algimantas, Sargūnas Ričardas, Saulis Vytautas, Sysas Algirdas, Skarbalius Valdas, Steponavičius Gintaras, Šalaševičiūtė Rimantė, Šiaulienė Irena, Šimašius Remigijus, Talmont Leonard, Tamašunienė Rita, Teišerskytė Dalia, Ulickas Darius, Ursul Sergej, Valiukevičiūtė Ona, Varkala Jonas, Vėsaitė Birutė, Zeltinis Aleksandras, Žakaris Edvardas, Žemaitaitis Remigijus.
13:20 val. Seimas ėmėsi svarstyti LLRA inicijuoto Tautinių mažumų įstatymo. Išklausęs Seimo narių pasisakymus, pasiūlius posėdžio pirmininkui Algirdui Sysui, Seimas 15 val. turės apsispręsti ar svarstyti klausimą toliau ar atidėti kitam posėdžiui.
15 val. prasidėjus vakariniam Seimo posėdžiui Seimo nariai nusprendė rytinio posėdžio darbotvarkėje nebaigtus svarstyti tautinių mažumų įstatymo ir Vardų bei pavardžių rašymo klausimus perkelti į ketvirtadienio Seimo posėdžio dienotvarkę.
Žiūrėkite Seimo rytinio posėdžio transliacijos vaizdo įrašą:
Pasisakymai dėl tautinių mažumų įstatymo projekto (I dalis):
Piketo prie Seimo akimirkos Jono Česnavičiaus nuotraukose:
Kas čia per mada pas juos tokia? Vieną kartą pasakyti, kad toks įstatymas nepriimtinas – nieko nereiškia. Tol kaišioja, kol savo vis tiek pasiekia. Taip elgiasi ir iškrypėliai Europarlamente su savo tom pataisom. Ar Seimo darbas valstybei nieko nekainuoja, kad atmestus įstatymus po dešimt kartų iš naujo persvarsto?
Ir vėl antilietuviški veikėjai bandys priimti lietuvių kalbos naikinimo ir jos nenaudojimo įstatymą, taip galimai pradedami Lietuvos valstybės pamatų griovimą, simboliškai tuoj po Valstybės Dienos minėjimo, kodėl tyli kiti tinklalapiai, panašu į norą tylomis ir įžūliai prastumti antikonstitucinius veiksmus
http://www.peticijos.lt/visos/71086
Galindai, čia ne griovimo pradžia, o pabaiga. Kalba – paskutinis tautos atributas, kurio jie dar neįveikė.
Lietuvos Respublikos Seimas stepas po stepo priima įstatymus, leidžiančius svetimoms valstybėms ateityje okupuoti ar panaikinti Lietuvos valstybingumą. Po mūsų nors ir tvanas.
Normaliai tokioms Lietuvos buvusių okupantų kolonistų bendrijoms visai nereiktų leisti registruoti jokių organizacijų bent 100 metų po paskutinės jų okupacijos dienos.
Kiek galima tyčiotis iš savo kalbos ir pataikauti “lenkams”Amžinai atsiminsime IŠDAVIKUS.
Na kagi,kada Lovio valdžia negirdi ir nemato streikuojančių Lietuvos žmonių plakatų užrašu,tada išgirs ginklų kalbą prie seimo.
http://www.balsas.lt/naujiena/798105/a-patackas-lietuvos-lenkai-ir-kur-jus-nueisite-paskui-tuos-su-georgijaus-juostelemis-atlape
DĖL KLAIDINANČIO TERMINO „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
(turi būti TAUTINĖ BENDRUOMENĖ,TAUTINĖ GRUPĖ):
1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
2.Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos;
3.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;