Gegužės 7 d. Seime prasidėjo pirmasis Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis. Gegužės 7-10 dienomis vyksiančių posėdžių metu komisija paminės Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją kodiniu pavadinimu „Vesna“ (Pavasaris) 1948 m. gegužės 22–23 d. ir aptars 2014 m. dainų šventės „Čia mano namai“ organizavimą.
Komisija taip pat diskutuos apie Lietuvos pilietybę ir lietuvių kalbą – jos vartojimo, išsaugojimo problemas bei aptars Lietuvos ekonomikos problemas ir energetikos projektų vystymą.
Komisijos posėdžių tiesioginę transliaciją galima bus žiūrėti ČIA.
Komisijos posėdžio dalyvius susirinkusius į pirmąjį posėdį pasveikino Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas. Jis pažymėjo, kad visų susirinkusiųjų tikslas vienas – vienyti visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius, siekti išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvastį: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas pasidžiaugė, kad Komisijos posėdžiuose, kurie truks tris dienas, bus aptariama ne tik „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – programa, bet ir lietuvių kalbos vartojimo, jos išsaugojimo užsienyje ir Lietuvoje problemos, taip pat bus sugrįžtama į tuos istorinius Lietuvai metus – 1948-uosius, kada buvo vykdomi trėmimai. Žinoma, kad ir vėl neišvengiamai teks kalbėti apie pilietybę. Tai aktualus klausimas, dažnai diskutuojamas, jau ne kartą svarstytas Seime. Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad yra numatyta svarstyti ir Konstitucijos keitimą.
Vydas Gedvilas pabrėžė, kad tik būdami visi kartu galime spręsti įvairias problemas, aktualias tiek lietuviams, gyvenantiems Lietuvoje, tiek lietuviams, kurie dėl įvairių priežasčių išvyko iš Tėvynės.
Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas nuoširdžiai palinkėjo, kad, kaip besikeistų mūsų kraštas, kokius iššūkius mes bepriimtume – turime saugoti kalbą, papročius ir perduoti juos mūsų ateinančioms kartoms, turime lietuviškoje dvasioje dorai ir atsakingai auginti vaikus.
Komisijos posėdžiai yra atviri visuomenei ir spaudos atstovams.
Komisijai pirmininkauja Seimo narė Ona Valiukevičiūtė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų išrinktas Jonas Prunskis.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija buvo sudaryta 2013 m. kovo 14 d. Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“. Komisiją sudaro:
dešimt Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą; Komisijoje turi būti atstovaujamos visos Seimo frakcijos;
dešimt Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos išrinktų atstovų iš užsienio lietuvių bendruomenių deleguotų kandidatų.
Komisijos paskirtis – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžio DARBOTVARKĖ
Gegužės 7 d., antradienis
9.00–9.10 – invokacija. Arkivyskupijos kancleris – monsinjoras Robertas Šalaševičius.
9.10–9.40 – atidarymas. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vydo Gedvilo pasveikinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Danguolės Navickienės pasveikinimas. Komisijos pirmininkės Onos Valiukevičiūtės žodis. Komisijos pirmininko Jono Prunskio žodis.
9.40–10.30 – Komisijos darbinis posėdis (Komisijos narių prisistatymas).
10.30–11.00 – Užsienio reikalų ministerijos l.e.p. Užsienio lietuvių departamento direktorės Gintės Damušytės pranešimas apie Užsienio lietuvių departamento veiklą ir „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – programą: veiklos kryptys ir konkrečios priemonės telkiant užsienio lietuvius valstybės ir visuomenės pažangai.
11.00–11.20 – darbotvarkės tvirtinimas.
11.20–11.40 – pertrauka.
11.40–12.20 – Komisijos darbinis posėdis: Komisijos svarstytų temų 2009–2012 metais aptarimas ir kiti klausimai.
12.20–14.00 – pertrauka.
14.00–14.30 – Arūno Kulikausko parodos atidarymas.
14.30–15.45 – Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos kodiniu pavadinimu „Vesna“ (Pavasaris) 1948 m. gegužės 22–23 d. paminėjimas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Archyvinio vardynų skyriaus vedėjos Ritos Godliauskienės ir LGGRTC Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Ramunės Driaučiūnaitės pranešimas „1948 m. trėmimo operacija „Vesna“ – didžioji lietuvių tautos netektis“.
Komisijos nario Antano Rasiulio pranešimas.
15.45–16.45 – informacija apie 2014 m. dainų šventę „Čia mano namai“. Lietuvių liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vidos Šatkauskienės pranešimas.
Klausimai.
17.00 – kviestinė vakarienė.
Gegužės 8 d., trečiadienis
9.00–12.30 – lietuvių kalbos vartojimo, jos išsaugojimo užsienyje ir Lietuvoje problemos. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės pranešimas.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio Dainiaus Numgaudžio pranešimas: „Užsienio lietuvių lituanistinis švietimas: dabartinė situacija ir ilgalaikės kryptys“.
Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės pranešimas: „Iššūkiai lietuvių kalbos mokymui Lietuvoje ir pasaulyje“.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotojos prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės pranešimas: „Integruoto lietuvių kalbos, literatūros, kultūros, istorijos mokymo galimybės“.
Komisijos narės Irenos Gasperavičiūtės pranešimas.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Daivos Vaišnienės pranešimas: „Lietuvių kalbos sklaidos politika“.
Dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų grupės patarėja Gaja Bartusevičiūtė.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.
10.30–10.45 – pertrauka.
10.45–12.30 – temos tęsinys. Juventos Mudėnienės naujos lietuviškos eiliuotos abėcėlės vaikams parodėlė.
12.30–14.00 – pertrauka.
14.00–16.30 – dėl Lietuvos pilietybės. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pranešimas. Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės pranešimas. Komisijos narės Reginos Narušienės pranešimas. Signataro Liudviko Narcizo Rasimo pranešimas.
Migracijos departamento Vidaus reikalų skyriaus vedėjos Daivos Vežikauskaitės pranešimas apie tai, kiek Migracijos departamento turimais duomenimis yra asmenų, įgijusių kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekusių Lietuvos Respublikos pilietybės.
Kiti pranešimai.
Komisijos nario padėjėjo Arvydo Urbonavičiaus pasisakymas.
15.30–15.45 – pertrauka.
15.45–16.45 – temos tęsinys.
Gegužės 9 d., ketvirtadienis,
9.00–10.30 – Lietuvos ekonomikos problemos, galimi jų sprendimo būdai, palankių sąlygų verslui kurtis ir vystytis sudarymas, emigracijos problema.
Lietuvos Respublikos ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pranešimas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus pranešimas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos gen. direktoriaus Dano Arlausko pranešimas: „Kokie veiksniai paskatintų investicijas į Lietuvos regionus“.
Lietuvos verslo paramos agentūros direktorės Dianos Vilytės pranešimas: „Kokią įtaką ES struktūriniai fondai daro verslui kurtis ir vystytis Lietuvoje“.
Lietuvos statistikos departamento atstovo pranešimas apie statistinius duomenis emigracijos tema.
Kiti pranešimai.
Diskusija dėl investicijų Lietuvos provincijoje.
10.30–10.45 – pertrauka.
10.45–12.30 – posėdžio tęsinys.
12.30–14.00 – pertrauka.
14.00–15.30 – Lietuvos energetikos projektų vystymas ir jų įgyvendinimo problemos. Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus pranešimas. Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės pranešimas.
Kiti pranešėjai.
Dalyviai: Fizinių ir technologijos mokslų centro skyriaus vedėjas Ramūnas Valiokas, Rudaminos bendruomenės pirmininkė Rūta Cimakauskienė, VU profesorius Paulius Kavaliauskas.
15.30–15.45 – pertrauka.
15.45–17.00 – temos svarstymo tęsinys ir diskusija šiuo klausimu.
Gegužės 10 d., penktadienis,
9.00–10.00 – darbinis posėdis. Sprendimų dėl rezoliucijų rengimo priėmimas.
10.00–10.15 – pertrauka.
10.15–12.00 – darbinis posėdis. Rezoliucijų tvirtinimas.
12.00–12.30 – spaudos konferencija.
NACIONALINĖ KATASTROFA: EMIGRACIJOS IŠ LIETUVOS PINIGINIS BALANSAS, KAIMO NYKRA
Kęstutis K.Urba
Oficialiais duomenimis iš Lietuvos po Nepriklausomybės atkūrimo emigravo virš 800 tūkst. žmonių.
Vien jų išugdymas nuo darželio iki vidurinio mokslo atestato valstybei kainavo virš 40 mlrd.Lt Pridūrus dar ir aukštojo mokslo išlaidos gaunasi suma ženkliai viršijusi tuos 36 mlrd. Lt ES tiektų lėšų, kurių šeštadalis grąžinta įmokomis per 2007-2013 metus (po įstojimo į ES 2003 m. gauta 3 milijardai struktūrinių lėšų). Stojimo į ES sutartyje buvo ir gerai švedų prižiūrėtos Visagino AE uždarymo sąlyga, nes elektros perteklius už savikainą dešimtmečius ėjo Lukašenkos režimui, o tai netiko Briuseliui, tačiau mūsų kasmet dabar patiriami dėl to miljardiniai nuostoliai eurokomisarams nė motais – nenorėta pastatyti jungtis, tam priešinosi savais kanalais ir kremlius. Taigi, mūsų emigracinis balansas – gražūs minus bent 10 mlrd.Lt. Tiksliau gali pasakyti V.Stundžio žmonės. Pridurkime dar Miuncheno suokalbio, Ribentropo-Molotovo pakto pasekmių Lietuvai įvertinimą – virš 800 mlrd. ir daug kas atsistos į savo vietas. Per kiek šimtmečių Lietuvai bus atlyginta – nesunku suskaičiuoti. Beje, Vokietija reparacijas už I pasaulinį karą baigė mokėti prieš keletą metų – įdomu ar kam nors nuo 1990 m. rūpėjo Lietuvos milijardinė dalis?
Kas įvyko pastarąjį dešimtmetį Lietuvos kaime geriausiai iliustruoja karvučių kiekis – jei jų 2003 metais stojimo į ES momentu Lietuvoje buvo 1 mln.300 tūkst., tai šiuo metu vos perkopiama per 300 mln. ribą. Taigi, sumažėjo visu milijonu. Šiuo metu kaime apie 70 tūkst. trobų užkaltais langais, pusė magistralinių melioracijos griovių – 26.2 tūkst. km reikalauja skubaus remonto ir renovacijos, nes pakilus vandeniui dėl užneštumo žemėmis, lapais, šakomis į juos susikraustė graži 50 tūkst. bebrų bendruomenės dalis: užmerkta bent 250 tūkst. ha. geros, anksčiau dirbtos žemės. Kaime greta 2 tūkst. “prakutusių” stambesnių ūkininkų tebevargsta apie 170 tūkst. ”trihektarininkų”. Žemėtvarkos kadastrai teberodo begalę “pridrąskytų, pritrupintų” mažų sklypų, kuriuose negali įsibėgėti jokia modernesnė naši technika. Importuojame šimtus tūkstančių tonų mėsos ir pieno produktų
Susumavus Lietuvos valstybės finansų situaciją – beveik 50 mlrd.lt užsienio ir vidaus skolos su link 3 mlrd.Lt artėjančia kasmete palūkanų našta, “bėgimo” tempus iš Lietuvos nuo tokių valdžių, tvarkos bei sistemingai rytų spec.tarnybų kuriamų žiniasklaidos kanalams siaubų, kurių dalis ir natūralios degradacijos pasekmė, kaimo senėjimą ir nykrą, bei emigracinį-energetinį lėšų balansą – bent minus 10 mlrd.lt tai kas įvyko ir yra Lietuvoje telpa į vienintelį apibūdinimą – NACIONALINĖ KATASTROFA. Tuo metu prie Kaimo komiteto narių pavardžių toliau tebesipuikuoja tarp kompetencijų – „Kaimo plėtra”, kaip ir Žemės ūkio ministerijų klerkų programose, projektuose, nežiūrint, kad mokslininkai tai atvirai sukritikavo, o žmonės ir juokiasi ir pyksta. Nesugebėta net Briuselio anglišką “development” išsiversti bent jau į raidą. Beliks, dievaž, sutikus prokurorą D.Raulušaitį paprašyti, kad šis gindamas viešąjį interesą mukintojams taikytų BK 228, 182, 186 straipsnius – reikalautų apkaltos.
PREMJERAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS SUDREBINO BRIUSELIO VARTUS – IŠDAVYSTĖ VILNIUJE
Prieš keletą mėnesių premjerui Algirdui Butkevičiui gerai išmanančiam finansų balansų subtilumus nuvykus į pirmą vizitą pas eurokomisarus jis juos pakvietė diskusijai ir pareikalavo, kad Europos Komisija leistų Lietuvai iš jai skiriamų 44 mlrd.Lt lėšų – 10 mlrd.Lt skirti naujai AE. Atsakymas buvo vieningas – NEEEEEE!. nes lietuviai turi už gaunamus “grašius” patys pirktis europines elektras ir kitas jos prekes, o neduokDie rimtai konkuruoti su kitomis valstybėms. Kuo ne 1942 m. rugpjūčio 06 nacių vadeivos Hermano Geringo, potvarkio, kad iš Lietuvos reikia “išsiurbti viską, kas įmanoma” tąsa? Seimas su visom valdybom, seniūnų sueigom, europiniais “kirkiliniais” komitetais gi visa tai sutiko politiniu snauduliu ir žiovuliu, nors galėjo įeiti į pasaulio istoriją kaip “ATOMINIS-PLIENINIS”, vieningai pareiškęs, kad tokiu atveju boikotuos ir rinkimus į Europarlamentą 2014. Gi pasak Bruverio, D.Grybauskaitė metė insinuacijas Alg.Butkevičiui, kad šis neva atstovauja… “GAZPROM” interesus, nors tas rūpestis 10 mlrd.Lt panauda pirmiausiai konstitucinė jos pačios, kaip beje ir prisiekusių ištikimybę Lietuvai Seimo narių, prievolė. Europos Centrinis bankas, beje, tik ką Kiprui skyrė papildomą 10 mlrd.eurų paramą – tokia smulkmena, užtikrinanti vartojimo stabilumą
Nenustebsiu, jei 2013 liepos 1d. euroemisarai Vilniuje su eilinėm demagogijom apie europilietybes ir darną sutinkami šiaudinėmis skrybėlėmis ir gintarais, bus nušvilpti šimtatūkstantinės minios, kurią “ozolams ir audriams butkevičiams” nepavyks nuvesti iki “iljičiaus čebatų” kaip buvo kovo 11d. – turėtų būti su prakeiksmais žygiuojama iki generalinės prokuratūros, Konstitucinio ir Aukščiausio teismų. Negalima juk sumulkinti visų tautų visą laiką – gudrūs graikai pvz. juk savo pasiėmė už nacių ir britų okupacijas 1941 m. balandį ir 1944 m. rugsėjį tik ką su kaupu!