Penktadienis, 20 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis?

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.delfi.lt
2014-06-23 13:14:19
55
PERŽIŪROS
0
Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š. Mažeikos nuotr.

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.
Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?

2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Nereikia ginti kultūros, bet reikia kaupti ir vertinti tai, ką turime gilaus ir nepakartojamo. Galime gudrauti, bet tenka pripažinti, kad kultūra gimsta mūsų pačių pastangomis. Su džiaugsmu atvažiavau į Panevėžį, į teatrų sostinę. O štai Vilnius tampa kosmopolitiniu centru, kuriame nebėra susikalbėjimo, o veša surogatinis šou verslas, kuris šiuo metu sparčiai ugdo vartotojo sąmonę“.

Skausmingas mūsų kultūros ir kalbos dabarties ir ateities vertinimas visiškai suprantamas. Lietuvių kalba patyrė visokių imperijų, diktatūrų, okupantų prievartą, o šiandien ir be jokios prievartos, kitaip sakant, mes patys, dangstydamiesi globalizacijos neišvengiamybe, ją menkiname ir naikiname. Šis susirūpinimas juntamas ir minėto filosofo pasisakyme.

Bet nukeliaukime į tuos laikus, kai lietuviai ne savo valia keturis dešimtmečius iš esmės buvo praradę galimybę rašyti, kalbėti, mokytis lotyniškais rašmenimis. Tai buvo gūdūs carizmo, įsisiautėjusio po numalšinto 1863 m. sukilimo, laikai.

Tiesą sakant, draudimai prasidėjo kiek anksčiau, kai carinė valdžia įsitikino, kad sukilimo organizatoriai Varšuvoje ir Vilniuje pasitelkė tuomet naują komunikacijos rūšį – atsišaukimus, laiškus lotyniškais rašmenimis, pamokslus bažnyčiose ir pan. Lenkijoje sukilimas kilo 1863 m. sausį (todėl jis ir vadinamas Sausio sukilimu), o Lietuvoje – vasario 1-ąją ir išplito birželį.

Nors Aleksandras II 1861 m. vasario 19 d. (pagal naująjį po Spalio revoliucijos 1918 m. įvestą Grigaliaus kalendorių, kai vasario 1 – oji paskelbta 14 – ąja, visos datos nukeltos 10 – 13 d. į priekį) ir pasirašė teisinius baudžiavos panaikinimo aktus – „Manifestą“ ir „Nuostatus“, ir buvę baudžiauninkai gavo asmens laisvę, kai kurias turtines teises, padėtis imperijoje buvo apverktina. Buvusi, prieš maždaug 70 metų panaikinta ATR, labiausiai priešinosi rusinimui, nors tada juk Rusijos imperijoje buvo uždrausta taip pat ir ukrainietiška, baltarusiška bei moldaviška spauda.

Nuosaikių pažiūrų Vilniaus generalgubernatorius Vladimiras Nazimovas 1863-ųjų gegužės 13 d. buvo pakeistas Michailu Muravjovu, atkeltu iš Gudijos, pasižymėjusiu ypatingu žiaurumu, malšinant sukilimą. Dėl to jis buvo vadinamas Koriku. Iki šiol buvę generalgubernatoriaus rūmai, o dabar – Prezidentūra, dvelkia XIX šimtmečio šalčiu. Paradoksalu, kad šalia yra seniausias Rytų Europoje Vilniaus universitetas, kuris po 1831 m. sukilimo kitų metų gegužės 13 d. caro Nikolajaus I dekretu nebe tuometinio Gardino gubernatoriaus M. Muravjovo patarimo buvo uždarytas ir neveikė iki pat 1919 m.

Lietuvoje šiose pareigose M. Muravjovas išbuvo tik dvejus metus ir mirė 1866-ųjų rugsėjį, tačiau savo pravardę visiškai pateisino. Beje, nors jis ir nepritarė caro sprendimui panaikinti baudžiavą, už nuopelnus imperijai grafo titulą gavęs generolas buvo gražiai pagerbtas: pavyzdžiui, jo garbei 1899 m. Mažeikių miestas buvo pervadintas Muravjovu (oficialiai jis taip vadinosi iki 1918 m.).

Taigi, M. Muravjovas į pagalbą pasikvietė 140 tūkst. caro žandarų. Sukilėlius medžiojančius baudėjus lydėjo 1863 m. balandžio 4 d. aprobuotos Vilniaus švietimo apygardos mokyklų valdymo taisyklės. Pagal jas buvo uždarytos visos parapinės ir kitos nevalstybinės mokyklos, kuriose iki to laiko gana dažnai būdavo mokoma lietuvių kalba. Pagal M. Muravjovo laikais galiojusią mokyklų reformą elementorius ir maldaknyges leista naudoti tik išspausdintas rusiškomis raidėmis (kirilica arba jos atmaina „graždanka“).

Kilpa lietuviškam raštui ėmė veržtis. M. Muravjovo 1864 m. birželio 17 d. nurodymu buvo uždrausta lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, kiek vėliau visus lietuviškus leidinius.

M. Muravjovą pakeitęs generalgubernatorius Konstantinas Kaufmanas (atkeltas iš Krymo karo fronto, o po Vilniaus išsiųstas užkariauti Vidurio Azijos) 1865 m. rugsėjo 18 d. slaptu aplinkraščiu įteisino spaudos draudimą, sustabdė visų spaustuvėse ir knygynuose esamų anksčiau išleistų lietuviškų knygų platinimą, uždraudė lietuviškus leidinius įvežti iš užsienio. K. Kaufmano teikimu Rusijos vidaus reikalų ministras Piotras Valujevas 1865 m. spalio 5 d. išleido įsaką, draudžiantį lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis Rusijos imperijos europinėje dalyje. Gi 1873 m. sausio 2 d. buvo uždrausta įvežti iš užsienio ir platinti lietuvišką spaudą gotiškomis raidėmis. Augustavo ir Suvalkų gubernijose, matyt, siekiant supjudyti lenkų ir lietuvių inteligentiją, šie draudimai buvo liberalesni.

Tiesą sakant, lietuviško rašto draudime tam tikra prasme dalyvavo ir kai kurie lietuvių šviesuoliai, norėję arba palengvinti rusinimo grandines, arba įsiteikti imperatoriui. Ypač uolūs buvo lietuviškų spaudinių cenzorius, iš kunigų į popus atsivertęs stačiatikių dvasininkas Antanas Petkevičius, kontroliavęs vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklą, ir žinomas liaudies švietėjas Laurynas Ivinskis, savo kalendorius sutikęs leisti rusų raidėmis, taip pat kai kurie Kauno gimnazijos mokytojai, kurie parengė lietuviškiems spaudiniams pritaikytą rusų raidyną, lietuvių vadinamą „graždanka” ar tiesiog „kirvukais”.

Žinoma, visų jų į vieną gretą statyti negalima, juo labiau, kad L. Ivinskis, atsisakęs tarnauti imperatoriškajam elitui ir pasitraukęs į provinciją, rašė raštus caro valdžiai, slapta leido savo kūrinius, žodynus, kalendorius lietuvių kalba, mokė vaikus lietuviško rašto. Nesitaikstymas ir nuolatinė kova su draudimais davė rezultatų: 1871 m. vasario 28 d. panaikinus karo padėtį Lietuvoje, nustojo galioję visi to meto suvaržymai. Nors dauguma dekretų iš naujo buvo paskelbti įstatymo forma, bet spaudos draudimo įstatymas, kaip 1954 m. „Aidų“ žurnale rašė Vaclovas Biržiška, nebuvo paskelbtas. 1880 m. balandžio 22 d. buvo atšauktas ir caro įsakymas, draudęs lotyniškų raidžių vartojimą mokslo leidiniuose.

Bet didžiausią smūgį draudimams sudavė Lietuvoje atsiradę knygnešiai, slapta periodinė spauda, steigėsi naujos slaptos spaudos platintojų draugijos, caro teismuose didėjo bylų skaičius. Stiprėjantis pasipriešinimas ir nesiliaujančios pastangos legaliu būdu panaikinti spaudos draudimą pagaliau įtikino įtakingus rusų šviesuomenę, net pačią caro administraciją užbaigti 40 metų užsitęsusią nenormalią padėtį.

Paskutinis lašas buvo 1900-1903 m. inžinieriaus Antano Macijausko ir Povilo Višinskio bylos, pasiekusios vyriausią Rusijos teismo įstaigą – senatą. Inžinierius nuo Biržų išleido „Žemėlapį lietuviškai latviško krašto“, bet jo platinimas cenzorių buvo uždraustas. A. Macijauskas iškėlė bylą spaudos valdybai ir ją sugebėjo laimėti, įrodęs, kad lietuviškosios spaudos draudimas yra neteisėtas. Panašiai atsitiko ir Povilui Višinskiui, kuris 1899 m. režisavo spektaklį „Amerika pirtyje“ Palangoje, o kitąmet žandarai padarė kratą jo bute ir rado atšaukto spektaklio lietuviškų plakatų. P. Višinskiui buvo iškelta byla, bet 1903 m. Rusijos senatas pripažino, kad 1867 m. slapti aplinkraščiai, draudžiantys lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, neturi įstatymo galios. Kitaip sakant, šie įvykiai davė progą oficialiai konstatuoti spaudos draudimo įstatymo nebuvimą arba apskritai lietuviško rašto legalumą.

Galų gale, revoliucinėms nuotaikoms visoje Rusijoje kylant, 1904 m. balandžio 24 d. (gegužės 7 d.) caras panaikino spaudos draudimą. 1896 m. „Varpas” tuometine maniera rašė: „Rusai atėmė lietuviams lotynišką šriftą ir jiems bruka graždanką, o lietuviai nepriima tos neprašytos dovanos. Ir niekad nepriims. Per daug aiškią prasmę graždankai suteikė Miliutinai su Muravjovais, įsakydami jai būti tarp lietuvių apaštalu pravoslavijos ir surusinimo. Negalėjo juk to nepastebėti lietuviai.
Ir šiandien juo labiau lietuviai numano, kad valdžiai rūpi ne apšvietimo klausimai, o tik ana graždankos pasiuntinybė „užbaigti tai, ką pradėjo rusų kardas”.

Kodėl tai primename? Ir po 150 metų nuo carinio draudimo pradžios aplink Lietuvą sukinėjasi visokie cenzoriai, patarėjai, globaliniai intelektualai, vietiniai protuoliai, siūlantys nesipriešinti kitų kalbų invazijai, lietuvių kalbos ir rašto liberalizavimui, patariantys įsileisti nelietuviškas raides ir taip „atverti vartus“ geriems santykiams su kaimynais ir buvusiais partneriais ATR…

Bet ar ne patys brendame į lietuvių kalbos nykimą? Praeikime Vilniaus Gedimino prospektu, pasiklausykime jaunimo vogravimų per radiją ir televiziją, visokių politinių konsultantų patarimų, paskaitykime beraštiškus rašinėjimus portaluose ir įsitikinsime, kad esame netoli nužengę nuo XIX a. vidurio. Čia tiktų vienas mažytis Post Scriptum: visai neseniai garbaus amžiaus valstybinėje gydymo įstaigoje tebedirbantis rusakalbis psichoterapeutas savo kolegoms patarė visas išvadas ir raštus jam rašyti kirilica arba vadinamąja „graždanka“, nes jis esą taip ir neišmokęs lietuviškai…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  2. Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
  3. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  4. Č. Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius?
  5. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  6. Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys)
  7. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  8. Č. Iškauskas. „Vierchų” papročiai ir lenkų kalbos ekspansija
  9. Č. Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją?
  10. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  11. Č. Iškauskas. Politinės kalvystės pratybos (pirmadienio mintys)
  12. Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte
  13. Č. Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V. Putinui
  14. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  15. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Goldarbas, Lisovskis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • O. B. apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Didysis Brolis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Biuro virtuvė: ką verta turėti darbuotojų patogumui?
  • Lapkričio 20-osios horoskopas: kai vaizduotė susitinka su tikrove
  • Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Baigtas vienas didžiausių Lietuvos geležinkelių istorijos projektų

Kiti Straipsniai

Konferencijos „Kalba ir verslas“ dalyviai Seimo lankytojų centro salėje

Konferencijoje „Kalba ir verslas“ – apie lietuvių kalbos reikalavimus ir užsieniečių įdarbinimą

2026 11 19
Klaipėdos universiteto atstovės „Kokybės konkursas 2026“ apdovanojimo įteikimo metu

Klaipėdos universitetas įvertintas už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą pasaulyje

2026 11 19
Dezinformacija

Tyrimas: lietuviai Kremlių ir toliau vertina neigiamai, tačiau pritaria daliai jo dezinformacijos naratyvų

2026 11 18
Iliustracinis koliažas: tradicinio Kaukazo šokio atlikėjai, ingušų bokštai ir kalnai

Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)

2026 11 18
Iliustracinė konferencijos salė su susirinkusiais klausytojais ir pranešėjais scenoje

Seime vyks konferencija „Kalba ir verslas“: kaip suderinti lietuvių kalbos reikalavimus ir verslo poreikius?

2026 11 18
Kariuomenės analitikai

Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas

2026 11 16
Atverstas žodynas ir rašymo priemonės ant medinio stalo.

Metų žodžio rinkimai: kokie žodžiai gali tapti 2026-ųjų Lietuvos ženklais?

2026 11 16
Algimantas Sabaliauskas prie atversto žodyno ir kompiuterio, kuriame pavaizduota žodžių paieška

A. Sabaliauskas. Ar mokame skaityti žodžius nuo galo?

2026 11 13
Karaliaučiaus panorama iš paukščio skrydžio – istorinė katedra Kanto saloje, Priegliaus upė ir miesto pastatai.

S. Buškevičius. O kas, jeigu Rusija prarastų Karaliaučių?

2026 11 11
Iliustracinis koliažas: Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų susitikimas Abu Dabyje

Abu Dabyje – JAV, Rusijos ir Ukrainos derybos – Europa prie jų neprileista PAPILDYTA

2026 11 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Goldarbas, Lisovskis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • O. B. apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Didysis Brolis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Rimgaudas apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
Kitas straipsnis
Lietuvos partizanų žudyme dalyvavęs KGB smogikas siunčiamas už grotų

Lietuvos partizanų žudyme dalyvavęs KGB smogikas siunčiamas už grotų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai