Lietuvos partizanų žudyme dalyvavęs KGB smogikas siunčiamas už grotų

Buvęs Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentas-smogikas Markelis Bulatovas, kuriam šiuo metu 86 metai, siunčiamas už grotų.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad M. Bulatovas įkalinimo įstaigoje turės praleisti 5 metus.

Į pataisos namus M. Bulatovas turėtų būti uždarytas jau artimiausiu metu. Tiesa, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pensininkas dar galės skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) bei prašyti laikinai stabdyti bausmės vykdymą.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nutarė, kad nėra pagrindo M. Bulatovui atidėti bausmės vykdymą.

„Teisėjų kolegija, konstatavusi nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, atsižvelgdama į nuteistojo amžių šiuo metu (86 metai) ir jam nustatytas somatines ligas bei jų pobūdį, taip pat į tai, kad nuo nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, praėjo daugiau nei 60 metų, nuteistajam M. Bulatovui nustato minimalų bausmės, numatytos BK 99 straipsnio sankcijoje, dydį“, – nuosprendį paskelbusi teisėjų kolegija padarė išvadą, jog realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskyrimas atitinka bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui.

Už nusikaltimus žmogiškumui Baudžiamasis kodeksas numato bausmę nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Pasak teismo, M. Bulatovo atlikti veiksmai prieš Lietuvos partizanus, jų fiziškas sunaikinimas, vertinamas kaip siekis sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį, kurios sunaikinimas turėjo įtakos visos lietuvių tautos, kaip nacionalinės grupės, išlikimui, o tai tiek pagal visuotinas teisės normas, tiek pagal nacionalinę teisę yra pripažįstama genocidu.

Pasiųsdamas KGB smogiką už grotų teismas pabrėžė, kad kol kas nėra pagrindo jį atleisti nuo bausmės dėl ligos.

„Nepradėjus atlikinėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, tačiau jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo M. Bulatovo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo“, – pažymėjo teisėjai.

Buvęs MGB agentas-smogikas M. Bulatovas buvo nuteistas dėl devynių lietuvių nužudymo pokario metais Ignalinos ir Švenčionių rajonuose.

M. Bulatovas dalyvavo naikinant Lietuvos gyventojus, nes jie priešinosi sovietų okupacinei valdžiai – veikė grupėje su Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministerijos agentais.

Iš archyvinių dokumentų pavyko sužinoti, kad M. Bulatovas apsimetė Lietuvos partizanu ir dalyvavo 1952–1953 metais Ignalinos ir Švenčionių rajone sušaudant devynis Lietuvos partizanus.

Nustatyta, kad 1952-ųjų vasarą jis drauge su kitais agentais-smogikais, apsimetęs Lietuvos partizanu, Ignalinos rajone keletą kartų buvo susitikęs su į susitikimą iškviestais „Vytauto“ apygardos partizanais. Susitikimų metu vieni Lietuvos partizanai buvo nužudyti, kiti – suimti ir perduoti Pabaltijo kariniam tribunolui.

Taip pat buvo nustatyta, kad M. Bulatovas kartu su kitais agentais dalyvavo ir 1953-ųjų pavasarį Švenčionių rajone vykusiame dviejų Lietuvos partizanų nužudyme.

MGB agentu-smogiku M. Bulatovas buvo nuo 1952-ųjų pavasario iki 1960-ųjų. Tiesa, prieš tai, 1942–1952 metais jis priklausė kovai su Lietuvos partizanais suburtam vadinamajam liaudies gynėjų būriui ir buvo vado pavaduotoju.

Teisme M. Bulatovas neneigė, kad priklausė MGB, tačiau teigė nedalyvavęs jokiose partizanų žudynėse. Tiesa, jis pripažino, jog vienoje operacijoje jam teko dalyvauti – tada buvo sušaudyti partizanai, bet M. Bulatovas teigia nė į vieną jų nepaleidęs kulkos.

„Man užsikirto šautuvas“, – pareiškė kaltinamasis.

Ikiteisminis tyrimas buvusio MGB agento-smogiko byloje buvo pradėtas dar 1994-ųjų rudenį, byla teismą pasiekė 2012-aisiais.