Žuvinto apylinkėse pirmiesiems skrydžiams pakilo ankstyvieji gandrų jaunikliai. Kur pasižiūrėsi, ir kiti lizduose stoviniuojantys jaunikliai jau dideli, neramūs: mankštinasi, kelia sparnus, kai kurie, pagavę vėjo gūsį gerą metrą pakyla virš lizdo. Diena kita ir daugumą gandriukų matysime su seniais per liepos mėnesį gerai atlytose žaliuojančiose pievose.
Panašu, kad Dzūkijoje šie metai gandrams buvo nei kiek ne prastesni, nei bet kurie anksčiau buvę. Bent jau Žuvinto biosferos rezervate, atlikus baltųjų gandrų apskaitą paaiškėjo, jog lizdus palieka didžiausias per visą rezervato gandrų lizdų stebėjimo istoriją gandriukų skaičius.
Abejones, kad gandrams ši vasara nėra pati geriausia, kėlė daug kur nuo šienapjūtės pradžios daugelyje vietų laukuose stebėti neperinčių 20–50 šių paukščių būriai. Spėliota, ar tai dėl nesėkmingo perėjimo, gandrų pertekliaus, blogų orų? Gandrų apskaitos išsklaidė abejones dėl perėjimo sėkmingumo. Patikrinus visus 49 lizdus Žuvinto rezervato teritorijoje, šiais metais sėkmingai perėjusių baltųjų gandrų porų ir lizdų skaičius netgi padidėjo. Kiek kuklesnė šiemet buvo tik vidutinė gandrų vada – 2,6 jauniklio teko vienam lizdui. Vos viename užaugo 5 jaunikliai.
Žinoma, ne visoms gandrų poroms pavyko išperėti ir užauginti jauniklius. Šią vasarą iš 31 rezervate perėjusių porų 2 perėjo nesėkmingai. Nepasisekė gandrams įsikūrusiems Lazdijų rajono Naujavalakių kaime. Praūžęs viesulas čia nuplėšė ne tik sodybos pastatų stogus, bet ir išvertė šalia medyje esantį gandrų lizdą su keturiais jaunikliais. Paukščiai neteko ne tik namų, bet ir savo atžalų. Apskaitos metu gandrai jau baiginėjo atstatyti lizdą, o sodybos šeimininkai gyvenamojo namo stogą.
Lizdus paliekantys jaunikliai nuo tėvų skiriasi tik mažesniu ūgiu ir juosvais snapais. Tačiau ir pradėję skraidyti, jaunikliai dar ilgokai grįš į lizdą nakvynėn. Tėvams ten greičiausiai vietos nebeliks. O jau po mėnesio visiškai sustiprėję ir tapę savarankiškais jauni gandrais pakils skrydžiui į žiemavietes.
Baltųjų gandrų lizdai Žuvinto biosferos rezervate stebimi kasmet nuo 2003 m. Gandrų apskaitos parodo apgyvendintų teritorijų ekologinę būklę. Šis Lietuvos nacionalinis paukštis laikomas sveikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi.
Žuvinto biosferos rezervato direkcijos informacija
