Pašto ženklui „Nacionalinis Lietuvos paukštis. Baltasis gandras“, kurio autorius – dailininkas Rolandas Grigaravičius, panaudotas dailininkės Robertos Mašidlauskytės piešinys su jame pavaizduotu į lizdą tupiančiu baltuoju gandru. Naujasis pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 7 Lt.
Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Baltasis gandras – agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmonių kaimynystėje. Aktyvūs dieną. Maitinasi beveik vien gyvūniniu maistu. Jo ieško drėgnose pievose,balose ir ganyklose. Gaudo vabzdžius, kitus bestuburius, žuvis, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius. Kartais ryja peles, žiurkes, įvairius roplius.Varlės sudaro tik nežymią raciono dalį.
Baltieji gandrai peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant stulpų,vandentiekio bokštų. Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės, įkeldami lizdų pagrindus. Patys gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt. Lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Gyvendami tuose pačiuose lizduose ir visaip jį remontuodami sumontuoja gana didelį statinį, kuris neretai per gandrų peštynes ir stiprius vėjus nukenčia.
Gandralizdyje deda 3–5 baltus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 31–34 dienas. Išsiritę gandriukai maitinami abiejų tėvų. Lizdą palieka po 53–55 dienų, bet dar apie dvi savaites skraido su tėvais.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia pasiuntinių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.
