Aukštumalės telmonologinis draustinis užleidžiamas bebrams

Daugiau kaip 900 hektarų plotą užimančiame Aukštumalės telmologiniame draustinyje ( Šilutės r.) dvejus metus bus ribojama bebrų medžioklė. Tikimasi, kad gausesnė nepailstančių užtvankų statytojų populiacija padės atkurti draustinyje pažeistą hidrologinį režimą, tuo pačiu prisidėdama prie pelkinės ekosistemos išsaugojimo jame.

Dėl laikino bebrų medžioklės apribojimo Aukštumalės telmologiniame draustinyje susitarta praeitą savaitę įvykusiame Nemuno deltos regioninio parko direkcijos (toliau – NDRPD) susitikime su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Šilutės aplinkos apsaugos agentūros, Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Saugų būrelio medžiotojais.

Pasak NDRPD direktoriaus Vaido Pavilonio, maloniai nustebino Saugų būrelio medžiotojai (vadovas Valdas Šimėnas), sutikę dalyvauti eksperimente: visame Aukštumalės telmologiniame draustinyje du medžioklės sezonus medžiotojai nenaudos spąstų bebrams, o rytinėje draustinio dalyje, užimančioje bemaž trečdalį visos teritorijos, iš viso jų nemedžios.

„Žiemą inventorizuosime bebrų šeimynas draustinyje. Paskui stebėsime, ar didėja jų populiacija, kaip keičiasi hidrologinis režimas aukštapelkėje – beprasidedantį eksperimentą trumpai apibūdino „Šilutės ETA Žinioms“  NDRPD vadovas. – Jeigu situacija draustinyje pagerės, spręsime, ką toliau daryti, o jeigu ne – eksperimentą nutrauksime“.

Bebrų medžioklės sezonas trunka nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.

Aukštumalos aukštapelkė, kaip ir visa Nemuno delta, jau seniai domino įvairių sričių specialistus. 1900 m. vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis visapusiškai ištyrė šią aukštapelkę ir 1902 metais išleido pirmą pasaulyje pelkėtyros knygą – monografiją “Vegetation und Entstehung des Hochmoors von Augstumal”, kuri 2002 m. buvo išversta į anglų kalbą ir pakartotinai išleista pavadinimu „C.A. Weber and the Raised Bog of Augstumal“ (K.A. Vėberis ir Aukštumalos aukštapelkė). Todėl Aukštumalos pelkę drąsiai galima vadinti pelkėtyros mokslo lopšiu. Apie šio lopšio, kaip gamtinio komplekso, išsaugojimą buvo galvojama jau nuo Vėberio laikų.