Ventos regioninio parko Purvių gamtiniame rezervate ir Uogio kraštovaizdžio draustinyje buvo vykdomi gamtos tyrimai. Aptikta net dvylika iki šiol dar niekur Lietuvoje nerastų vabalų rūšių. Mokslininkų atlikto tyrimo metu parke užfiksavo 561 vabalų rūšis, priklausančias 60 šeimų. Tai sudaro daugiau kaip 60 proc. šiuo metu Ventos regioniniame parke žinomų vabalų rūšių.
Pagal Ventos regioninio parko direkcijos užsakymą tyrimus atliko mokslininkas Vidmantas Monsevičius. „Mano darbo tikslas buvo nustatyti Ventos regioninio parko vabalų faunos rūšinę sudėtį, išskirti vertingiausių vabalų įvairovės požiūriu regioninio parko teritorijas ir buveines, parengti siūlymus dėl vabalų apsaugos, ypatingą dėmesį skiriant saugomoms vabalų rūšims, – aiškino V. Monsevičius ir pridūrė: – Už visokeriopą pagalbą atliekant parko vabalų faunos tyrimus nuoširdžiai dėkoju Ventos regioninio parko vyr. ekologui Rimantui Kažukauskui“.
Pasak mokslininko, vabalų gyvenamųjų vietų diapazonas labai platus – nuo požeminių žinduolių urvų iki medžių viršūnėse sukrautų paukščių lizdų, tad ir rinkimo būdai labai įvairūs.
Apie trisdešimt Purvių gamtiniame rezervate rastų vabalų rūšių labai retos Lietuvoje. Jų buvo žinoma vos po vieną ar keletą radviečių. Tai poledynmečio reliktinės rūšys, dabar paplitusios šiaurėje ir Vidurio Europos kalnuose bei vietose, primenančiose šiaurės tundrą ar taigą. Dauguma Purvių gamtiniame rezervate rastų naujų ir retų vabalų rūšių ekologiškai susijusios su irstančia mediena.
Dabar rezervate vyksta natūrali medžių rūšių kaita. Čia itin gausu trūnijančių kelmų, virtuolių, stovinčių išpuvusių stuobrių, kas sudaro labai palankias sąlygas plėšrioms vabalų rūšims.
Purvių gamtiniame rezervate aptinkamos dvi į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos vabalų rūšys, Uogio kraštovaizdžio draustinyje – trys rūšys. Visų šių rūšių populiacijos stabilios, būklė gera.
Ventos regioninis parkas biologinės įvairovės požiūriu yra vertinga teritorija Žemaitijos zoogeografinio rajono rytiniame pakraštyje. Šio krašto geologinė praeitis ir geografinė padėtis sudaro sąlygas įvairiai biologinei įvairovei, kurią būtina gerai pažinti ir sekti joje vykstančius pokyčius.
